Plakatais, šypsenomis ir garsiomis ovacijomis Vilniaus „Ryto“ sirgaliai pasitiko po pusmečio sugrįžusį savo dievaitį Marcusą Fosterį, tačiau įspūdinga energija 6744 sirgaliais užsipildžiusioje „Avia Solutions Group“ arenoje greitai prislopo, nes į priekį praktiškai nuo pirmų minučių veržėsi svečiai iš Graikijos.
Nors grupių etape demonstravo tik 21-ą (iš 32) puolimo reitingą Čempionų lygoje, „Peristeri“ pirmoje rungtynių pusėje užkūrė tikrą pirtį „Rytui“, pelnydami taškus įvairiais būdais ir nesužaidus nė 10 minučių susikraudami 14 taškų persvarą (28:14).
Vilniečiai kėlėsi taikliais tritaškiais, mažino skirtumą iki 6 taškų, bet į kiekvieną jų spurtą ir energijos pliūpsnį sirgaliams „Peristeri“ atsakydavo šaltakraujiškais metimais, vis nutolindavusiais graikus dviženkliu skirtumu.
Netenkino Giedriaus Žibėno jo auklėtinių pastangos gynyboje. Gynėjai pernelyg lengvai leido savo ginamiems oponentams veržtis į jų stipriąsias puses, aukštaūgiai Martynas Echodas ir Gytis Masiulis nepasiūlė aukščiausio lygio lanko apsaugos, o antrajame kėlinyje vilniečiai dar ir pamiršo apie komandines pražangas, kurių per beveik visą kėlinį buvo išnaudoję vos dvi.
Dar iki ilgosios pertraukos Atėnų klubas buvo įmetęs 54 taškus ir pataikęs net 23 metimus iš 39, tarp jų – ir 7 tritaškius iš 11.
„Rytas“ turėjo 15 minučių pasitarti, kaip ištaisyti situaciją po ilgosios pertraukos, bet plokštelė antroje rungtynių pusėje nepakito.
Sostinės klubo sirgalių armija bandė prikelti savo numylėtinius vieningai sugiedodami klubo himną, bet tai nepadėjo – Jermaine'as Love'as pasiuntė taiklų tritaškį ir kėlė pirštą į orą, tarsi rodydamas į švieslentėje sužibusią niūrią 20 taškų „Ryto“ duobę – 59:79.
Iki tol vos po 77,2 taško per mačą FIBA turnyre rinkęs Graikijos klubas dar 37-ą rungtynių minutę peržengė 100 taškų ribą, pataikė net 59 proc. metimų ir 17/25 tritaškių, o rungtynes užbaigė daugiau negu įtikinančia pergale 110:92.
Tai – pirmas „Ryto“ pralaimėjimas nuo lapkričio 25 dienos: vilniečiai buvo laimėję net aštuonis kartus iš eilės.
„Šiandien visai nesigynėme. 26, 28, 27, 29 – tai taškai, kuriuos kiekviename kėlinyje pelnė „Peristeri“. Tai reiškia, kad iš jų nieko neatėmėme. Kaip treneriai, paruošėme komandą klaidingai tiek taktiškai, o dar svarbiau – psichologiškai“, – apibendrino G.Žibėnas skaudų pralaimėjimą.
– Prieš rungtynes sakėte, kad norite pradėti mačą nuo gynybos, bet baigėte mačą su 110 praleistų taškų...
– (nutraukia klausimą) Taip, pradėjome nuo gynybos. Visi iš po krepšio metimai. Kai atvažiuoja rungtynes žaisti svečių komanda, jie pajaučia tą ritmą, tada jiems išauga sparnai, jie gerai jaučiasi. Tiek gerai jaučiasi, kad tas žaidėjas, kurį turėjome atjungti nuo komandos (Joe Raglandas – aut. past.), įmeta 25 taškus ir padaro 15 rezultatyvių perdavimų. Pasikartosiu, kad tai yra mano ir viso trenerių štabo kaltė. Turbūt neparuošėme komandos pirmiausia taktiškai, nes šiandien absoliučiai niekas neveikė gynyboje, o apie puolimą nėra ką šnekėti. 92 taškai yra mūsų vidurkis, bet gynyboje niekas neveikė. Neįrodėme žaidėjams, kad tai yra atkrintamųjų rungtynės, kad atvažiuoja komanda, pernai mums pralaimėjusi 0-2, kad mūsų aštuonios pergalės nieko mums automatiškai neduoda.
Prieš rungtynes buvome per daug komfortiškoje būsenoje ir, panašu, kad įžengėme į rungtynes kaip laimėtojai. Vieninteliai, kas šiandien įžengė į rungtynes, buvo mūsų fanai. Jie vieninteliai, kurie atidirbo visas rungtynes ir buvo pasiruošę šiandien. Iš savo pusės mes pažadame, kad čia grįšime ir kovosime lemiamose rungtynėse.
– Sakote, kad komfortiškai įžengėte į šias rungtynes. Ar gali būti, kad tos aštuonios iš eilės pergalės ir mėnuo be pralaimėjimų kažkiek užliūliavo ir užmigdė komandą?
– Sakiau prieš rungtynes, kad kai šneki apie varžovus, svarbiausia suprasti jų potencialą. Taip, jie gali žaisti, jeigu leisi jiems žaisti. Tai yra veteranų komanda. Jie tikrai žino, kaip žaisti. Pirmajame kėlinyje įėjome labai tingiai – pasyvios rankos, visos mūsų gynybinės rotacijos, visi mūsų išsikeitimai buvo labai pasyviai atlikti. Dėl to varžovai ir parodė visą savo potencialą. Manau, kad 110 taškų tai įrodo.
Vieninteliai, kas šiandien įžengė į rungtynes, buvo mūsų fanai. Jie vieninteliai, kurie atidirbo visas rungtynes ir buvo pasiruošę šiandien.
– Ar buvo taktinių staigmenų iš „Peristeri“ pusės?
– Jie buvo labai gerai pasiruošę prieš visas mūsų gynybas – ir prieš spaudimą, ir prieš išsikeitimą, ir prieš padvigubinimą. Dėl varžovų nustebimo nėra, nustebimas yra dėl to, kad mes taip įėjome į rungtynes. Pasikartosiu, čia mano, kaip trenerio klaida, ir tą klaidą prisiimu.
– Ar galima sakyti, kad šiandien Marcuso Fosterio efektas suveikė neigiamai, nes žaidėjai iš jo tikėjosi per daug?
– Nepasakyčiau, nes ne puolimas buvo problema ir ne jis gynyboje žaidė prasčiausiai. Patikėkite manimi, visi žaidėjai nepadarė savo darbo gynyboje. Turime rasti aiškų balansą, kažkur tikėtis vieno neparuošto jo metimo, bet mes jį paėmėme, kad jis rinktų taškus ir niekas dėl to nesistebi. O gynyboje tikrai ne jis mus šiandien žeidė.
– Kaip jis atrodė fiziškai?
– Faktas, kad jis nėra pasiruošęs pilnai ir reikės kažkiek laiko, bet to laiko nėra, nes visos rungtynės dabar labai svarbios ir lemiamos. Man iš šono atrodė, kad jam per daug dėmesio, nes komanda yra komanda. Mes esame profesionalai, mes turime į tokias situacijas reaguoti. Ne mes sudėtį formuojame. Treneriai turi treniruoti, žaidėjai turi žaisti, fanai turi palaikyti. Šiandien tiktai sirgalius ir turėjome palaikančius.
– Esate įspausti į kampą. Ar reikės griežtesnio pokalbio, kad supurtytumėte komandą?
– Manau, kad reikėjo mums to spyrio. Labai netinkamu metu jis įvyko. Bendras nusiraminimas per daug jautėsi. Mes, kaip treneriai, nepažadinome jų prieš rungtynes, kaip turėjome pažadinti. Viliuosi, kad šitas šaltas dušas supurtys ir pasižiūrėsime į veidrodį.
– Minėjote, kad laukia eilė svarbių rungtynių. Kaip komandą atstatyti po tokio skaudaus pralaimėjimo?
– Eiti į peržiūrą, priimti tiesą, kokia ji yra. Jokių sunkių jausmų nėra – turime pamatyti, kaip mes atrodėme iš šono ir kapotis treniruotėse be jokių „chi chi, cha cha“, be jokių juokelių. Turime būti konkurencingais ir tą daryti kasdien, o ne šiandien pasitaupysiu, rytoj padirbėsiu, šiandien man kažkas nepatinka ir panašiai. To negali būti – turime ruoštis kiekvienoms rungtynėms kaip paskutinėms.
Pažadėjome čia grįžti ir žaisti lemiamas rungtynes.
– Šiandien nerungtyniavo Javinas DeLaurier. Kokia jo situacija?
– Jis turėjo alkūnės traumą rungtynėse prieš Uteną. Po to gavo kelias procedūras, atrodė, kad buvo atsigavęs, bet vakar pradėjus treniruotę jis vėl pajautė skausmus mesdamas į krepšį. Jis turi kažkokį uždegimą, tad darysime ultragarso tyrimą ir aiškinsimės. Bet manau, kad tai – dienų klausimas.
– Šiame FIBA Čempionų lygos sezone išvykoje nugalėtoje tik „Opava“. Kiek slegia tai, jog kitos rungtynės ne tik lemtingos, bet dar ir išvykoje?
– Neslegia visiškai, nes mes privalome jas laimėti. Reikia vykdyti pažadus – pažadėjome čia grįžti ir žaisti lemiamas rungtynes. Šiandien praradome ne šešioliktuką, o tik namų pranašumą. Turėsime viską, ko šiandien nepadarėme, nusivežti į Atėnus.
– Po metų pertraukos stojote į dvikovą su Vassiliu Spanouliu. Ar graikas nustebino savo sprendimais?
– Jis turi visiškai skirtingą komandą, visiškai skirtingus žaidėjus. Labiau patyrę, veteranai, labiau lėtą žaidimą žaidžia. Tikrai gerai paruošta, taktiškai labai brandi komanda, žinanti, kaip žaisti, kaip įeiti į rungtynes. Didžiuliai komplimentai kolegai, nes šiandien komandą paruošė pačiu aukščiausiu lygiu.
