„Galite paklausti bet kurio – Manto Kalniečio ar Simo Jasaičio, kad pagal organizaciją tai tikrai solidus klubas“, – apie Krasnodaro klubą sakė G.Rutkauskas, pats prisidėjęs, kad „Lokomotiv“ įsibėgėtų europietiško krepšinio bėgiais.
Iš Kauno „Žalgirio“ sporto direktoriaus į tokias pačias pareigas Bambergo „Brose“ klube prieš šį sezoną peršokęs G.Rutkauskas 2012–2015 m. dirbo „Lokomotiv“ viceprezidentu.
Klubo komplektacija besirūpinęs kaunietis buvo sudaręs ilgus potencialių naujokų sąrašus, iš kurių dalis krepšininkų pateko į „Lokomotiv“ anksčiau, o keli žaidžia iki dabar. Aukštai sąraše buvo ir J.Mačiulis.
„Jis visada buvo klubo taikiklyje, – pripažino G.Rutkauskas. – Žinoma, Jonas ilgai priklausė Madrido „Real“ ir nebuvo galimybių jį privilioti – tada nei jis galvojo apie Rusiją, nei Krasnodaro klubas turėjo didelių vilčių jį prisikviesti.
Tačiau šįkart, kai J.Mačiulis paliko „Real“, o „Lokomotiv“ puolėjas Ryanas Broekhoffas susilaužė pirštą, Krasnodaro klubas reagavo greitai. Manau, tai puikus klubo pirkinys.“
„Lokomotiv“ gavo vieną geriausių Lietuvos krepšininkų, bet ir šis turėtų būti patenkintas sandoriu“, – įsitikinęs G.Rutkauskas.
Jis padėjo suskaičiuoti priežastis, kodėl 33 metų 198 cm ūgio lietuvio karjeros posūkis iš elitinės Eurolygos komandos į ne patį stipriausią Rusijos klubą yra logiškas.
Svarbiausia – žaidimo laikas
Interviu 24sek J.Mačiulis pareiškė, kad sprendimą atsisveikinti su Madrido klubu padiktavo tirpstančios žaidimo minutės, kurios ypač svarbios krepšinio troškulį tebejaučiančiam žaidėjui.
Krasnodare jis turi visas galimybes žaisti daug ir pamiršti žaidimą Madride.
„Jūs sakote, kad jis žaidė „Real“, bet ar tikrai jis ten žaidė? – į sumenkusį J.Mačiulio vaidmenį Madride atkreipė dėmesį G.Rutkauskas. – Atstovauti komandai, kurioje yra 17–18 gerų žaidėjų, yra labai sudėtinga.
Jūs sakote, kad jis žaidė „Real“, bet ar tikrai jis ten žaidė?
O Krasnodare Jonas žais iškart. Be to, jei viskas klostysis palankiai, turės galimybę pratęsti sutartį kitam sezonui.“
Kauno „Žalgirio“ gerbėjai galbūt svajoja kitaip. Dalis tikisi išvysti J.Mačiulį kitą sezoną Kaune, dalis puoselėjo viltis sulaukti jo sugrįžimo dar šį sezoną, nors tai neatrodė realu pačiam J.Mačiuliui.
„Jonas pats sakė, kad palaiko ryšį su „Žalgiriu“, klubo prezidentu Pauliumi Motiejūnu. Jo interviu ištartuose mandagiuose žodžiuose, kad galbūt atėjimas į Kauno komandą galėtų ne tik ją sustiprinti, bet ir išderinti, yra tiesos, – sakė G.Rutkauskas. – Ne tik kiekvieno žaidėjo išėjimas, bet ir atėjimas gali išderinti. Įsivaizduokite kitus žaidėjus, kurie vieną dieną rūbinėje randa naują vyruką, kuris gali atimti žaidimo minučių iš vieno, o galbūt ir kelių krepšininkų.
Be to, Šarūnas Jasikevičius labai ilgai šlifuoja komandinį žaidimą. Įkišti Joną su savu žaidimo braižu, kurį jis gludino Madride, būtų sunku. Visi galvoja, kad atvažiavęs aukšto lygio krepšininkas iškart pradės žaisti, bet taip nebūna. Beno Udrihas atvažiavo į Kauną su keliolikos metų patirtimi NBA, bet nežaidžia, nes negali persilaužti taip greitai. Galbūt reikia dar kelių mėnesių, sunku pasakyti, bet tai nėra taip lengva, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.“
Šansas tapti čempionu stiprioje lygoje
Per pusketvirtų metų Madride J.Mačiulis padėjo „Real“ klubui iškovoti aštuonis trofėjus, bet prizų kolekciją įmanoma papildyti ir Rusijoje.
J.Mačiulis pateko į stiprią lygą, kurioje bent penki klubai – Maskvos CSKA, „Chimki“, Sankt Peterburgo „Zenit“, Kazanės „Uniks“ ir „Lokomotiv“ gali laimėti VTB Jungtinės lygos pirmenybes.
Pastaruosius šešis sezonus ten triumfavo CSKA, tačiau šį sezoną čempionas paaiškės ne po ilgų finalinių serijų, bet po finalo ketverto turnyro. „Nors tokio formato pasirinkimas man nesuprantamas, tai yra šansas kitoms komandoms laimėti čempionatą“, – mano G.Rutkauskas.
Serbo Sašos Obradovičiaus treniruojama Krasnodaro ekipa šį sezoną neturi tokių ryškių žvaigždžių, kokios spindėjo anksčiau, kai žaidė Nickas Calathesas, Anthony Randolphas ir Malcolmas Delaney. Klubas nėra toks galingas, kaip prieš porą metų, kai pasiekė Eurolygos finalo ketverto turnyrą. Bet šį sezoną „Lokomotiv“ buvo vienintelis klubas, laimėjęs visus mačus Europos taurės reguliariajame čempionate, o Jungtinėje lygoje „Lokomotiv“ rikiuojasi trečioje vietoje, iš 16 mačų laimėjęs 12.
Solidus laiku mokamas atlygis
„Lokomotiv“ didžiojo biudžeto dalį sudaro Rusijos geležinkelio kompanijos pinigai. Didžiausia geležinkelio bendrovė pasaulyje, o taip pat papildomi Krasnodaro miesto keli milijonai leidžia krepšinio klubui valdyti didelį biudžetą.
Dėl to, J.Mačiulis gali tikėtis laiku ir iškart gauti solidų atlygį – 24sek žiniomis, apie 50 tūkst. eurų per mėnesį. Galbūt pinigai bus menkesni nei Madrido „Real“ klube, nes tai buvo tarsi paskutinės minutės pasiūlymas, tačiau garantijos yra šimtaprocentinės.
Klubo meilė lietuviams
„Lokomotiv“ klubo prezidentas Andrejus Vediščevas jau seniai jautė simpatijas lietuviams. Kęstutis Kemzūra ten yra dirbęs treneriu, Giedrius Gustas, Eurelijus Žukauskas rungtyniavo daugiau nei prieš dešimtmetį, o Mantas Kalnietis ir Simas Jasaitis 2013 metais padėjo „Lokomotiv“ laimėti Europos taurę ir bilietą į Eurolygą.
Krasnodare taip pat dirbo fizinio rengimo treneriai Sigitas Kavaliauskas, Evaldas Kandratavičius, o šiuo metu „Lokomotiv“ žaidėjų sportine forma rūpinasi Vytautas Valiulis.
Sirgaliai geriausi Rusijoje
Skirtingai nei kituose Rusijos miestuose, Krasnodaro žmonės noriai lankosi krepšinio rungtynes ir kartais vis užpildo visą 7,5 tūkst. vietų areną, kas Rusijoje yra labai retas reiškinys.
CSKA ar „Chimki“ dėl kitų sporto šakų klubų konkurencijos ir automobilių spūsčių Rusijos sostinėje nesurenka tiek žiūrovų.
Geros gyvenimo sąlygos
Pirmiausia, ką padarai ten išėjęs į miestą – užsidedi akinius nuo saulės.
Dauguma „Lokomotiv“ žaidėjų (dažniausiai visi legionieriai) gyvena atskirame kvartale netoli arenos. Kvartalas yra saugomas, krepšininkai ten gali jaustis saugiai ir turi galimybę užsisakyti maisto į namus. Klubas visiems krepšininkams parūpina „Volkswagen“ automobilius.
Krasnodare J.Mačiuliui neteks taikytis prie didelių oro temperatūros skirtumų, nes Rusijos pietuose esantis miestas, vos per 120 km nuo Juodosios jūros, pasižymi gausiu saulėtų dienų skaičiumi.
„Pirmiausia, ką padarai ten išėjęs į miestą – užsidedi akinius nuo saulės, – prisiminė G.Rutkauskas. – Ten apie 320 dienų per metus šviečia saulė. O tai yra labai malonu. Tai tarsi kitokia Rusija.“
