Aštuoniuose VTB lygos klubuose iš Rusijos tą lemtingąją vasario 24-ąją, kai Rusijos kariai peržengė Ukrainos sieną, žaidė 53 krepšininkai iš užsienio.
Kai praėjusią savaitę buvo atnaujintos VTB kovos, kuriose toliau atsisakė dalyvauti estų Talino „Kalev“ ir lenkų Zelionos Guros „Stelmet“ klubai, su rusų komandų aprangomis į aikštę žengė jau tik penktadalis – vos 11 kitų šalių žaidėjų.
Per kiek daugiau nei savaitę lagaminus susikrovė ir Rusijos klubus paliko net 23 amerikiečiai, penki lietuviai (Marius Grigonis, Mindaugas Kuzminskas, Artūras Gudaitis, Adas Juškevičius ir Eigirdas Žukauskas), po du latvius, lenkus, kanadiečius ir italus, po vieną vokietį, kartvelą ir daną.
VTB lygos ekipą – Permės „Parma“ – paliko net ir baltarusis Artiomas Parachovskis, iš pradžių dar buvęs tolesniuose Uralo komandos planuose.
Tačiau visose ketveriose rungtynėse, kuriose rungtyniavo septyni Rusijos ir vienas Baltarusijos klubas, dar žaidė bent po vieną, o dažniau ir po kelis, žaidėjus iš užsienio.
VTB lygoje dar liko šeši JAV krepšininkai. Krasnojarsko „Jenisej“ aprangą vilkėjo Casperas Ware'as ir Jamesas Thompsonas, Sankt Peterburgo „Zenit“ jau prasidėjus karui sudarė sutartį su Aaronu Carveriu, o su Krasnodaro „Lokomotiv“ marškinėliais ant parketo išbėgo Errickas McCollumas, Alanas Williamsas ir Jaylenas Barfordas.
Rusijos komandoms toliau atstovauja ir du kroatai: praeityje Panevėžio „Lietkabelį“ į priekį tempęs Željko Šakičius dar nenusivilko Saratovo „Avtodor“ aprangos, o Mario Hezonja tempė į priekį Kazanės UNIKS.
Liko VTB lygoje ir du serbai – Ivanas Pauničius toliau atstovauja „Lokomotiv“, o bene ryškiausia dabartinių pirmenybių žvaigždė Nikola Milutinovas toliau reprezentuoja rusų armijos klubą – Maskvos CSKA.
Taip pat Rusijos žemės dar nepaliko ir nigerietis Tonye Jekiri, savaitgalį žaidęs UNIKS gretose.
Dar du amerikiečiai oficialiai dar yra savo komandų sudėtyse ir buvo registruoti rungtynėms, tačiau nežaidė – tai Jaronas Johnsonas iš „Avtodor“ ir OJ Mayo iš UNIKS.
Tiesa, jei didžioji dalis žaidėjų Rusiją apleido, tai treneriai kol kas to padaryti neskuba.
Iki karo visus Rusijos klubus treniravo užsieniečiai, tačiau vieninteliai specialistai, palikę VTB lygą prasidėjus karui, yra lietuviai – tai „Parma“ treneriai Kazys Maksvytis, Gintaras Kadžiulis ir Robertinas Vilimas, kurie atsisveikino su Rusija praėjus kelioms dienoms nuo rusų karių įsiveržimo į Ukrainą.
CSKA vairą ir toliau laiko graikas Dimitris Itoudis, kuriam talkina asistentai iš Graikijos ir JAV.
„Zenit“, nepaisant susidomėjimo iš Tel Avivo „Maccabi“, vis dar vairuoja katalonas Xavi Pascualis, kuriam patarimus dalina tautietis ir graikas.
UNIKS treneriu ir toliau dirba kroatas Velimiras Perasovičius, kurio asistentų gvardijoje – net penkių tautybių specialistai: slovėnas, serbas, graikas, kroatas ir rusas.
„Avtodor“ klubo žaidimui diriguoja šiaurės makedonas Emilis Rajkovikjas, turintis asistentą iš Serbijos, „Jenisej“ dirba buvęs „Ryto“ treneris kroatas Draženas Anzulovičius, „Lokomotiv“ treniruoja serbas Branko Maksimovičius, o Žemutinio Naugardo „Nizhny Novgorod“ ekipoje figūras stumdo serbas Zoranas Lukičius.
Taigi iš viso Rusijos komandose darbus dar tęsia net 16 specialistų iš Europos ir JAV, o tai yra daugiau negu žaidėjų, toliau ginančių rusų klubų garbę, skaičius.
Įdomu tai, kad Rusijos futbolo lygą palikusių legionierių skaičius yra kur kas mažesnis nei tas, kuris apleido rusų krepšinio komandas.
Iš viso Rusijos ekipos buvo įregistravusios 120 futbolininkų iš užsienio, o 96 iš jų praėjusį savaitgalį dar buvo registruoti „Premier“ lygos kovoms. Vienas tokių – Krasnodaro „Lokomotiv“ žaidęs jaunas ukrainietis Markas Mampassi.
Tokiam skirtumui tarp krepšinio ir futbolo yra kelios priežastys.
Pirmiausia, FIFA tik pirmadienį, jau po savaitgalį vykusio turo, patvirtino sprendimą, pagal kurį sutartis su Rusijos klubais turintys užsieniečiai gali vienašališkai stabdyti kontraktus ir palikti savo komandas.
Tiesa, išvykti leidžiama tik iki šio sezono pabaigos – iki birželio 30-osios. Iki minėto laiko futbolininkai galės surasti naujas komandas.
Jei sutartis galioja ilgiau, po birželio 30-osios toks futbolininkas privalės sugrįžti pas savo darbdavį.
Taigi labai gali būti, kad ateinantį savaitgalį legionierių skaičius Rusijos klubuose drastiškai kris.
Tačiau pasiekti tokių skaičių, kaip VTB lygoje žaidžiančių užsienio žaidėjų kiekis, Rusijos „Premier“ lyga neturėtų dėl objektyvių priežasčių.
Jei krepšinį Rusijoje iki karo daugiausiai žaidė amerikiečiai, lietuviai ir kitų bene labiausiai V.Putino režimui oponuojančių ir karą Ukrainoje smerkiančių valstybių atstovai, tai futbolininkų tautybės Rusijoje gerokai skiriasi.
12 Rusijos ekipoms atstovaujančių futbolininkų net neturi legionieriaus statuso, nes yra iš Rusijai artimų valstybių: Baltarusijos, Armėnijos, Kazachstano ir Kirgizijos.
Rusijoje žaidžia ir septyni serbai, kurių valstybė nesmerkia Rusijos karo Ukrainoje, o praėjusią savaitę Belgrade net buvo surengtas didžiulis Rusijos palaikymo mitingas.
Taip pat Rusijos klubuose toliau pinigus uždirba 15 žaidėjų iš Afrikos, 12 brazilų bei dar šeši žaidėjai iš kitų Pietų Amerikos šalių – vargu, ar karo situacija Ukrainoje iš tolimų kraštų atvykusiems žaidėjams ypatingai rūpi, tad Rusijos komanda jie apleis tik tuo atveju, jei šios tapos nebepajėgios išmokėti didžiulių atlyginimų.
O tai, įvertinus Vakarų sankcijas Rusijai ir paties Rusijos režimo karui skiriamus milijardus, yra labai tikėtinas scenarijus.
