Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) finale birželį Vilniaus „Rytui“ nusileidęs Panevėžio „7bet-Lietkabelis“ performavo komandą, tačiau išlaikė pagrindines praėjusių sėkmingų sezono kolonas – vyriausiąjį generolą Nenadą Čanaką, jo pagalbininkus trenerių štabe ir Aukštaitijos komandos veidais tapusius lietuvius žaidėjus Vytenį Lipkevičių bei Gabrielių Maldūną, o tai padėjo pamatą solidžiam žaidimui 2022–2023 metų sezono starte.
Per pirmuosius dešimt mačų šalies vicečempionai iškovojo aštuonias pergales, nusileido tik lygos lyderiui Kauno „Žalgiriui“ bei rungtynių Utenoje pabaigoje sugriuvo prieš „Uniclub Casino – Juventus“. Prieš paskutinio pirmo rato akistatą su Alytaus „Wolves“ panevėžiečiai antrąja vieta dalijasi su turnyro išsišokėliais Jonavos „CBet“ krepšininkais.
Europos taurėje – dvi pergalės namuose ir trys pralaimėjimai išvykose, nors dvejose rungtynėse „7bet-Lietkabelis“ ilgai laikėsi rungtynėse.
Prie pagrindinių Panevėžio komandos smuikininkų vis geriau jaučiasi amerikietis Jamelas Morrisas, kurio metimai sezono starte skriejo pro šalį. Iš Vokietijos lygos atvykęs 30-metis kairiarankis 193 cm ūgio gynėjas per pirmuosius keturis mačus pataikė vos 1 tritaškį iš 14, tačiau vėliau įsivažiavo ir dabar yra rezultatyviausias „7bet-Lietkabelio“ žaidėjas abiejuose turnyruose.
Antrajame pagal pajėgumą Europos turnyre J.Morrisas per 30 minučių renka po 18,4 taško (4-5 vietos), „Betsafe-LKL“ – 14,4 taško vidurkis (10 vieta).
J.Morrisas kartu su Kristianu Kullamae yra du N.Čanako auklėtiniai, galintys susikurti sau metimą ir išjudinti stringantį „7bet-Lietkabelio“ puolimą. Paskutinėje dvikovoje su Klaipėdos „Neptūnu“ amerikietis išmetė net 22 metimus iš žaidimo.
„Šiuo skaičiumi nesididžiuoju, – 15min krepšininkas, vėliau atsakęs apie savo statusą komandoje. – Jaučiuosi vienu iš komandos lyderių. Tikrieji lyderiai, mano manymu, yra Vytenis Lipkevičius ir Gabrielius Maldūnas, ypač V.Lipkevičius, nes jis yra stabiliausias mūsų žaidėjas. Visada žinai, ką iš jo gausi kiekvienose rungtynėse. Vytenis tą patį rezultatą gynyboje ir puolime duos kiekviename mače. Aš esu vienas komandos lyderių, bet pagrindinis vedlys yra Vytenis Lipkevičius.“
Jamelo Morriso instagramo paskyroje yra matomos trys grotažymės: #glorytogodalways, #PlayforZeke ir #EzekielKane.
Pirmoji grotažymė atspindi 30-mečio krepšininko religingumą, antroji – tragiškai aikštelėje prieš ketverius metus žuvusį komandos draugą Zeke'ą Upshaw, kurio garbei jis pavadino ir prieš pustrečių metų pasaulį išvydusį savo sūnų Ezekielį Kane'ą. Šiam skirta yra trečioji grotažymė.
Nusikelkime į 2018-ųjų metų kovą. Dukterinė NBA klubo „Denver Nuggets“ komanda Grand Rapidso „Gold“, kuriai tuo metu atstovavo Jamelas Morrisas, Zeke'as Upshaw ir Vilniaus „Ryto“ sirgalių numylėtiniu tapęs Speedy Smithas, žaidė paskutinių 2017–2018 metų reguliariojo sezono rungtynių paskutinį ketvirtį, kai Z.Upshaw patyrė širdies smūgį, o po kelių dienų jis mirė ligoninėje.
„Didysis bičiuli, mano broli, net nežinau, nuo ko pradėti, nes viskas per pastarąsias kelias dienas įvyko taip greitai. Tą dieną mes leidome kartu, kaip beveik ir kiekvieną mielą dieną. Aš, tu ir Speedy... Mes turėjome planą švęsti patekimą į atkrintamąsias po šių rungtynių, bet Dievas tau turėjo didesnį planą, – po tragedijos socialiniame tinkle žinute dalijosi Jamelas Morrisas. – Didysis bičiuli, mes patekome į atkrintamąsias, o tu žaidei puikiai. Tu išlaikei mus rungtynėse! Myliu tave, vyruti. Dėl tavęs žaisiu krepšinį visada, kai turėsiu progą. Tu tapai vienu geriausių mano draugų, kokius tik turėjau savo gyvenime. Tu mus stebėsi iš viršaus, o Dievas sukūrė nuostabų angelą. Melsiuosi už tavo šeimą. Myliu tave, broli.“
„Zeke'as buvo mano geras draugas, kurio garbei pavadinau sūnų ir už kurį žaidžiu kiekvienas rungtynes. Speedy Smithas – vienas geriausių draugų, kuris irgi žaidė toje komandoje. Kai gavau Panevėžio komandos pasiūlymą, susisiekiau su Speedy, o jis apie „7bet-Liekabelį“ ir trenerį Nenadą Čanaką sakė tik gerus žodžius“, – 15min sakė J.Morrisas.
Nors S.Smithas buvo vienas pagrindinių N.Čanako ekipos siaubų praėjusio sezono „Betsafe-LKL“ finalo serijoje, bet jis stipriai prisidėjo prie to, jog į Panevėžį atvyktų žaidėjas, kuris Europos taurėje dabar renka po 18,4 taško, o Lietuvos pirmenybėse – po 14,4 taško.
„Prieš pasirašydamas sutartį jau buvau matęs daugybę „7bet-Lietkabelio“ rungtynių, nes Speedy yra geriausias ir artimiausias mano draugas, – 15min sakė J.Morrisas. – Žiūrėjau daug rungtynių, ypač „Betsafe-LKL“ finalo serijos metu. Pamenu, Speedy lankėsi Panevėžyje su Antverpeno komanda Europos taurės grupių etape. Mačiau tas rungtynes. Prieš pasirašydamas sutartį kalbėjau su agentu ir Speedy, jie sakė, kad Nenadas Čanakas yra nuostabus treneris. Speedy žaidė prieš jį, o mano agentas jį pažįsta asmeniškai. Jis pasakojo vien tik gerus dalykus. Ką šie žmonės kalbėjo apie Panevėžio klubą ir trenerį N.Čanaką, viskas kol kas yra teisybė. Mėgaujuosi žaisdamas N.Čanako komandoje.“
Praėjusį sezoną Vokietijos lygoje taškais sprogęs J.Morrisas – iš LeBronu Jameso pagarsėjusios Ohajo valstijos kilęs žmogus, pasak paties Jamelo, turintis priklausomybę krepšiniui.
„Aš turiu priklausomybę krepšiniui, – sakė Panevėžio ekipos taškų mašina. – Visada žiūriu rungtynes. Vos tik baigiame žaisti kokį mačą, galiu grįžti į savo namus ar viešbutį, jei esame išvykoje, ir įsijungti rungtynių pakartojimą, analizuoti savo, komandos ar varžovų klaidas. Man patinka stebėti situacijas, kuriose galėjau sužaisti geriau. Peržiūrėjęs žaistų rungtynių įrašą, aš visada įsijungiu būsimų varžovų rungtynes. Tarkime, po rungtynių su „Neptūnu“ iškart peržiūrėjau šių rungtynių įrašą, o ryte jau įsijungiau Liublianos „Cedevita Olimpija“ mačo įrašą ir ruošiausi dvikovai prieš šią komandą. Toks jau esu.
Jei būnu namuose, mėgstu įsijungti Ispanijos, Vokietijos ar Prancūzijos lygos rungtynes. Man patinka stebėti draugų rungtynes. Aš žiūriu tikrai daug krepšinio. Galvoju, kad man tai padeda pasiruošti psichologiškai, gerinti savąjį žaidimą bei ruoštis būsimam iššūkiui. Kaip žaidžiau aš, kaip turėčiau žaisti, kaip žaidžia mano varžovai ir draugai, kaip žaidžia aukščiausio lygio žaidėjai Eurolygoje? Mane domina visi šie klausimai ir aš ieškau atsakymų.“
15min pakalbino rezultatyviausią Aukštaitijos komandos žaidėją „Betsafe-LKL“ ir Europos taurės turnyruose, kuris už aikštelės ribų spindi ramybe, nors ant parketo varžovus tiesiog žudo.
– Kaip gyvenimas Panevėžyje, Jamelai?
– Viskas yra gerai, man patinka Panevėžys. Treniruojuosi, grįžtu namo arba leidžiu laiką su komandos draugais. Jei noriu, nueinu į kino teatrą arba prekybos centrą. Panevėžyje turiu viską, ko man reikia. Turiu ir keletą mėgstamų vietų. Dažnai pusryčiauju „Kavalieriuje“, mėgstu „Caffeine“ kavą, o filmus žiūriu „Apollo kine“. Žinoma, dažniausiai valgau „Grill London“ restorane (juokiasi).
– Ką žinojote apie Lietuvą ir šios šalies krepšinį prieš pasirašydamas sutartį su „7bet-Lietkabelis“?
– Daug nežinojau. Žinojau, kad Lietuvoje yra populiarus krepšinis, bet krepšinio lygiu įsitikinau atvykęs. Žaidėjai čia stiprūs, treneriai – labai protingi ir sumanūs, o krepšinio stilius – labai smagus. Atvykęs atkreipiau dėmesį, kokia stipri Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė yra ir buvo praeityje. Jūs visada kovojate dėl vietos ketverte olimpinėse žaidynėse ar FIBA turnyruose.
Lietuvoje yra žaidę keli mano draugai, kurie man pasakojo apie šalį, bet pats Lietuvoje iki tol nebuvau buvęs. Mano draugas Speedy Smithas praėjusį sezoną žaidė Vilniaus „Ryte“. Jonas Elmore'as žaidė „Šiauliuose“. Kitas mano bičiulis – Ike'as Iroegbu, Panevėžyje žaidė prieš trejus metus. Praėjusį sezoną mėnesį laiko Bamberge žaidžiau kartu su Martinu Gebenu. Kai jis pamatė, kad pasirašiau sutartį su „7bet-Lietkabeliu“, jis papasakojo daugiau apie Lietuvą.
– Ar prieš pasirašydamas sutartį su Panevėžio komanda klausėte šių bičiulių patarimų?
– Aš jau buvau matęs daugybę „7bet-Lietkabelio“ runtynių. Jonas Elmore'as yra mano draugas, bet Speedy yra geriausias ir artimiausias draugas. Žiūrėjau daug rungtynių, ypač „Betsafe-LKL“ finalo serijos metu. Pamenu, Speedy lankėsi Panevėžyje su Antverpeno komanda Europos taurės grupių etape. Mačiau tas rungtynes. Prieš pasirašydamas sutartį kalbėjau su agentu ir Speedy, jie sakė, kad Nenadas Čanakas yra nuostabus treneris. Speedy žaidė prieš jį, o mano agentas jį pažįsta asmeniškai. Jis pasakojo vien tik gerus dalykus. Ką šie žmonės kalbėjo apie Panevėžio klubą ir trenerį N.Čanaką, viskas kol kas yra teisybė. Mėgaujuosi žaisdamas N.Čanako komandoje.
– Koks buvo pirmasis dalykas, kurį guglinote apie Lietuvą?
– Iki kiek jūsų šalyje atšąla oras (juokiasi). Viskas yra gerai. Aš esu iš Ohajo valstijos, o ten oras yra panašus. Esu žaidęs Lenkijoje ir Vokietijoje, o ten irgi yra viskas panašu. Kai vyksti į nepažįstamą šalį, galvoji, kad ten gali būti šalta. Speedy situacija buvo kiek kitokia, nes jis yra kilęs iš Floridos, kur visada būna karšta. Man Lietuvoje esamas šaltis nėra kažkas išskirtinio ir rūpesčių tikrai nekelia.
– Kokį įspūdį pats susidarėte apie trenerį Nenadą Čanaką?
– Jis išlaiko gerą balansą tarp rimto ir rūpestingo treniravimo stiliaus. Nenadas leidžia žaidėjams žaisti, bet kartu ir kontroliuoja situaciją. Jis tiki kiekvienu savo auklėtiniu, o toks bruožas man labai patinka. Nesvarbu, kaip žaidėjai žaidžia, Nenadas mumis tiki 100 proc. Daugiau iš trenerio prašyti negali. Jis mėgsta discipliną, o žaidėjai jį gerbia ir aukojasi aikštelėje. Galvoju, kad jis yra vienas geriausių trenerių mano karjeroje. Jam nereikia to pabrėžti, aš vis tiek kausiuosi už jį, nes jis manimi tiki. Jis tikėjo manimi net sezono pradžioje, kai man nesisekė ir nežaidžiau gerai. Kai mes kalbėjomės, Nenadas sakė, kad jis nesuka dėl manęs galvos, nes žino, kad įsižaisiu. Tikėjimas juntamas visame klube. Manimi tiki ir komandos draugai, ir komandos vadovas Martynas Purlys. O visa tai prasideda nuo trenerio. Labai jį gerbiu ir mėgaujuosi galėdamas žaisti Nenado Čanako komandoje.
– Kiek svarbus motyvas keltis į „7bet-Lietkabelį“ buvo žaidimas Europoje taurėje, kurioje dar nebuvote rungtyniavęs?
– Tai buvo labai svarbu. Aš norėjau žaisti Europos taurėje ar FIBA Čempionų lygoje ir tam vasarą dėjau didžiulį akcentą rinkdamasis komandą. Norėjau savo karjeroje žengti žingsnį į priekį. Kai agentas man pristatė „7bet-Lietkabelio“ variantą, iškart supratau, kad noriu čia būti. Nedvejojau, pasikalbėjęs su treneriu iškart norėjau padėti parašą po sutartimi.
– Į Panevėžį atvykote jau kaip subrendęs krepšininkas, o kaip prasidėjo jūsų kelias krepšinyje?
– Stebėtina, bet krepšininkų mano šeimoje nėra. Mano mama žaidė tinklinį, o tėtis – amerikietišką futbolą. Jei neklystu, mama krepšinį žaidė mokykloje, bet tik tiek. Aš tiesiog pamilau krepšinį, nes jis visada buvo šalia, krepšinį žaidė ir mano draugai. Aš arba žaidžiau krepšinį lauke, arba žiūrėjau jį per televiziją.
Mėgau žaisti krepšinį, nors dar žaidžiau ir amerikietišką futbolą. Šiame sporte ir buvau ganėtinai sėkmingas, bet galiausiai mokykloje nusprendžiau pasirinkti vieną sporto šaką, o daugiau laimės man teikė krepšinis. Taigi pasirinkau jį.
– Kas buvo jūsų sektini pavyzdžiai krepšinyje, žaidėjai, kurie jus įkvėpė?
– Kai buvau labai mažas, buvau dideles Alleno Iversono gerbėjas. Vėliau tapau Kobe Bryanto fanu, jis tapo mano mėgstamiausiu visų laikų žaidėju. Žinoma, dar turiu paminėti LeBroną Jamesą, kadangi jis irgi yra kilęs iš Ohajo. Žavėjausi juo. Tai yra krepšininkai, kurie man patiko labiausiai.
– Ar teko gyvai stebėti LeBrono Jameso namų rungtynes su „Cleveland Cavaliers“?
– Deja, bet to padaryti niekada neteko. Nuo mano namų iki Klivlando vos dvi valandos kelio, tačiau tėvai tuo metu ten manęs nuvežti negalėdavo. Pamenu, kai vidurinės mokyklos laikais mano gimtajame Kolambuse apsilankė LeBronas, bilietų negalėjau gauti, nes viskas anksti buvo išparduota. Neįtikėtina, kad 18-mečio ar 17-mečio pažiūrėti susirinko apie 20 tūkstančių žmonių. Tai bene didžiausias ažiotažas istorijoje, dabar lyginamas su Victoru Wembyanama. Beje, prieš pastarąjį man teko žaisti Prancūzijoje. Aš tikiu ažiotažu, kuris sukasi aplink Victorą.
– Kaip įvertintumėte ir asmeninį, ir „7bet-Lietkabelio“ sezono startą?
– Esu gan patenkintas. Pralaimėjome keletą kartų Europos taurėje, nors, mano nuomone, galėjome laimėti. Manau, kad turėjome pasiekti pergalę Venecijoje ir Breso Burge. Bet toks yra krepšinis, taip jau nutinka. Pralaimėjimus lėmė klaidos rungtynių pabaigose. Galvoju, kad žengiame teisingus žingsnius ir tobulėjime. Tai atsispindi „Betsafe-LKL“ čempionate. Mes gerėjame kiekvieną dieną ir kiekvieną savaitę. Jei koks žaidėjas patiria traumą, mes prisitaikome. Mums sekasi gerai, mane tai džiugina, bet turime toliau augti ir tobulėti kaip komanda.
– Kur „7bet-Lietkabelio“ žaidimas turėtų pagerėti? Ir kaip tai pasiekti?
– Manau, kad turime mažinti klaidų skaičių, nes kartais klystame per daug. Bet esminis dalykas – rungtynių pabaigos. Turime išmokti geriau uždaryti mačus. Jau ne viename mače ketvirtajame kėlinyje turėjome didelę ar neblogą persvarą, bet ją iššvaistėme. Kartais tai lėmė pralaimėjimus, kartais vis tiek ištraukėme pergales. Galvoju, kad turime atlikti geresnį darbą rungtynių pabaigoje.
Manau, kad esame labai solidūs puolime ir gynyboje. Tačiau turėtume pažinti klaidų skaičių ir geriau užbaigti rungtynes.
– Dabar esate rezultatyviausias komandos žaidėjas abiejuose turnyruose, nors sezoną Lietuvoje pradėjote pataikydamas 1 tritaškį iš 14. Ar nebuvote pradėjęs savimi abejoti?
– Buvo sudėtinga, nes tai buvo nauja patirties. Dar niekada sezono nepradėjau taip prastai. Šiek tiek buvau pasinėręs į apmąstymus, bet treneriai ir komandos draugai rodė tikėjimą manimi, sakė tęsti savąjį žaidimą ir nesijaudinti, o tuomet viskas ateis. Aš turėjau tai galvoje, o kai atėjo rungtynės prieš Uteną, aš atsispyriau ir grįžau į savo vėžes. Komanda mano galimybes matė treniruotėse ir draugiškose rungtynėse. Jie žinojo, kad per pirmąsias „Betsafe-LKL“ rungtynes aš nebuvau savimi. Tai nebuvo normali atkarpa. Kaip ir minėjau, treneriai ir žaidėjai manimi tikėjo, o tai man labiausiai ir padėjo.
– Pastarajame mače su Klaipėdos „Neptūnu“ atlikote 22 metimus iš gyvo žaidimo. Tai yra didžiulis skaičius Lietuvos krepšinyje. Ar jaučiatės komandos lyderiu? Ir ką po šio mačo jums sakė Nenadas Čanakas?
– Aš nesu vyrukas, kuris mėgsta atlikti 22 metimus. Norėčiau būti efektyvesnis, atlikti mažiau metimų, bet surinkti daugiau taškų. Jei atvirai, nebuvau itin savimi patenkintas, kad išmečiau 22 metimus, bet tą lėmė rungtynės. Treneris man nieko nesakė. Turbūt tai lėmė mano minėtas trenerio pasitikėjimas manimi. Galiausiai mes iškovojome pergalę. Aš sau keliu didelius reikalavimus, spaudžiu save, tad manęs netenkina 22 išmesti metimai. Galbūt kartais perskubėjau su metimais ar atakavau krepšį situacijose, kuriose to daryti nereikėjo. Galbūt reikėjo atlikti perdavimus komandos draugams. Kartais tokie dalykai nutinka, bet džiaugiuosi, kad iškovojome pergalę.
Kalbant apie lyderio vaidmenį, tai taip, jaučiuosi vienu iš komandos lyderių. Tikrieji lyderiai, mano manymu, yra Vytenis Lipkevičius ir Gabrielius Maldūnas, ypač V.Lipkevičius, nes jis yra stabiliausias mūsų žaidėjas. Visada žinai, ką iš jo gausi kiekvienose rungtynėse. Vytenis tą patį rezultatą gynyboje ir puolime duos kiekviename mače.
Aš esu vienas komandos lyderių, bet pagrindinis vedlys yra Vytenis Lipkevičius.
– Ką ši „7bet-Lietkabelio“ komanda gali pasiekti Lietuvoje ir Europoje?
– Galvoju, kad tikrai turime galimybių pasiekti Europos taurės atkrintamąsias varžybas. Vietiniame fronte, manau, turime užtektinai talento bei esame gerai treniruoti, kad padarytume gerą žygį atkrintamosiose ir pasiektume finalą. Toks yra mūsų potencialas. Viskas priklausys nuo mūsų. Negalime būti sotūs ir laimingi, kasdien reikia dirbti, stengtis ir tobulėti.
– Jamelai, jei būtumėte mano vietoje ir dirbtumėte žurnalistinį darbą, ko paklaustumėte savęs?
– Labai geras klausimas. Duokite man pagalvoti. Turbūt klausčiau apie pasiruošimą rungtynėms, kaip aš fiziškai ir psichologiškai ruošiuosi mačams. Aš turiu priklausomybę krepšiniui. Visada žiūriu rungtynes. Vos tik baigiam žaisti kokį mačą, galiu grįžti į savo namus ar viešbutį, jei esame išvykoje, ir įsijungti rungtynių pakartojimą, analizuoti savo, komandos ar varžovų klaidas. Man patinka stebėti situacijas, kur galėjau sužaisti geriau. Peržiūrėjęs žaistų rungtynių įrašą, aš visada įsijungiu būsimų varžovų rungtynes. Tarkime, po rungtynių su „Neptūnu“ iškart peržiūrėjau šių rungtynių įrašą, o ryte jau įsijungiau Liublianos „Cedevita Olimpija“ mačo įrašą ir ruošiausi dvikovai prieš šią komandą.
Toks jau esu. Jei būnu namuose, mėgstu įsijungti Ispanijos, Vokietijos ar Prancūzijos lygos rungtynes. Man patinka stebėti draugų rungtynes. Aš žiūriu tikrai daug krepšinio. Galvoju, kad man tai padeda pasiruošti psichologiškai, gerinti savąjį žaidimą bei ruoštis būsimam iššūkiui. Kaip žaidžiau aš, kaip turėčiau žaisti, kaip žaidžia mano varžovai ir draugai, kaip žaidžia aukščiausio lygio žaidėjai Eurolygoje? Mane domina visi šie klausimai ir aš ieškau atsakymų.
Kalbant apie fizinį pasiruošimą – mus labai gerai prižiūri „7bet-Lietkabelio“ žmonės, už ką esu labai jiems dėkingas. Tai labai profesionalus klubas ir man tai labai patinka.
– Neseniai paminėjote 30-ąjį gimtadienį, ar jau yra minčių, kiek dar tęsite profesionalaus krepšininko karjerą?
– Žaisiu tiek, kiek man tai leis daryti Dievas. Šis žaidimas iš tavęs gali būti atimtas bet kurią dieną, tad visada turi būti dėkingas. Aš nenoriu nustatyti ribų ar rėmų, noriu žaisti tiek, kiek man leis Dievas. Aš turiu žmoną ir sūnų, tad mintyje visada yra tai, jog norėsiu grįžti namo ir stebėti augantį savo sūnų, einantį į mokyklą. Mano sūnui dabar yra dveji su puse. Noriu matyti, kaip jis auga. Kartais be jo būti Europoje yra labai sunku.
– Kiek sunku yra žaisti be šeimos Lietuvoje, Lenkijoje ar Vokietijoje?
– Sunku. Pradžioje labai sunku buvo mano žmonai, kuri pirmą kartą atsidūrė tokioje situacijoje, kai turėjo ilgą laiką būti be artimo žmogaus, bendrauti per tolimą atstumą. Jai buvo sunku. Aš jau esu įpratęs būti tik su savimi. Tai dar užgimė koledžo laikais, kadangi studijavau vietoje, iki kurios nuo namų tekdavo važiuoti keturias valandas. Manęs neerzina būti vienam, bet kai esu sukūręs šeimą, turiu žmoną ir sūnų, be jų būti pasidarė sudėtinga. Man patinka leisti laiką su artimaisiais. Žmona jau kiek prisitaikė prie situacijos, galvoju, kad tam padeda mūsų sūnus. Jie yra užimti. Galvoju, kad atliekame gerą darbą spręsdami tokius klausimus.
– Užsieniečiai krepšininkai dažnai į Lietuvą atvyksta kartu su šeimyna. Kodėl jūs nusprendėte to nedaryti?
– Mano žmona turi daug veiklų namuose. Ji dirba mylimą darbą. Kitas dalykas – tame pačiame mieste gyvena ir jos šeima, ir mano. Galvoju, kad atsivežti sūnų į Europą būtų didelis žingsnis. Mes priėjome prie sprendimo, kad jiems bus geriau likti namuose, bet prie šio klausimo dar grįšime kitais sezonais.
Žinoma, jie jau buvo mane aplankę Panevėžyje. Smagu buvo susitikti. Aš kartais grįžtu namo, kai vyksta FIBA pertrauka ar panašiai. Viskas yra gerai. Mes esame laimingi.
Per Kalėdas būsiu vienas. Šeima mane aplankė prieš dvi savaites, kai buvo mano gimtadienis. Atvyko ir mano mama. Jie buvo kelias savaites, o tai mane labai pradžiugino. Jie negalės būti per Kalėdas, bet aplankė per gimtadienį. Aš dėlto labai laimingas.
