Vyriausiojo trenerio kėdėje D.Adomaitis pakeitė į Atėnų „Panathinaikos“ išvykusį legendinį Izraelio krepšininką bei trenerį Odedą Kattashą, kuriam palinkėjo sėkmės.
„Žinau, kad „Adom“ Izraelyje reiškia raudoną. Tai jau yra gera pradžia, – spaudos konferencijoje sakė naujasis „Hapoel“ treneris Dainius Adomaitis. – Noriu pasveikinti trenerį Odedą Kattashą su karjeros žingsniu į priekį. Linkiu jam ir jo naujai komandai sėkmės. Noriu padėkoti „Hapoel“ klubo vadovybei už suteiktą šansą ir kvietimą. Esu labai laimingas būdamas Jeruzalėje, tai man yra didžiulė garbė. Esu dirbęs šioje arenoje ir anksčiau, tad žinau, kokia atmosfera čia būna. Tai yra kažkas ypatingo. Tikiuosi, kad šioje arenoje susirinkusius sirgalius pavyks padaryti laimingais, leis jiems didžiuotis komanda. Tikiuosi, kad sirgalius arenoje išvysime labai greitai. Kalbant apie tikslus, viskas yra aišku: šis klubas visada siekia titulų. Treneriams ir žaidėjams yra aišku, kad aikštelėje visada reikia palikti maksimumą pastangų. Turėsime aukotis kiekvieną kartą žengę į aikštę ir žaisti 100 proc. Mano filosofija – žiūrėti tik į būsimas rungtynes. Toks mentalitetas leis mums tobulėti kiekviename mače ir treniruotėje.“
– Vakar matėte rungtynes, ką galvojate apie „Hapoel“ sudėtį ir ar esate numatęs sudėties pokyčius?
– Mačiau ne vienerias, ne dvejas ir ne trejas rungtynes. Daug daugiau. Ir man patiko, ką aš pamačiau. Šioje komandoje yra daug talento, žaidėjų mentalitetas yra teisingas. Treneris O.Kattashas per trejus metus atliko didžiulį darbą, žaidėjai žino vienas kitą puikiai, nes kartu rungtyniauja jau daugybę metų. Jiems patinka žaisti kartu. Žaisime su šia komanda, kokią turime.
– Kokia yra jūsų žaidimo filosofija?
– Komanda yra svarbiausia. Visi turi atlikti viską, kad komanda laimėtų. Jei man reikės mojuoti rankšluosčiu 40 minučių, aš mojuosiu dėl komandos. Toks turi būti mentalitetas. Kalbant apie krepšinį, norėčiau išnaudoti krepšininkų stiprybes bei naudotis varžovų silpnybėmis. Tai nėra lengva, turime būti protingi, nes dabar yra sezono vidurys, daug svarbių rungtynių. Nepadarysiu revoliucijos, nepradėsiu naudoti skirtingų penketukų ar visiškai kitokio žaidimo stiliaus. Bet žingsnis po žingsnio stengsiuosi atlikti tam savo smulkius pakeitimus.
– Ką manote apie komandos šansus Čempionų lygoje po vakarykščio pralaimėjimo?
– Kol yra šansų, tol reikia kovoti, nes šansų dar yra. Rungtynės prieš Limožą bus labai svarbios, bet apie Čempionų lygą dabar negalvojame. Mūsų mintys sukasi apie dvikovą sekmadienį. Toks mūsų mąstymas bus visada.
– Kokius tikslus išsikėlėte kalbėdamas su klubo vadovybe?
– Tikriausiai Jūs šį klubą žinote kur kas geriau už mane. „Hapoel“ kiekvieną sezoną rodo didžiules ambicijas. Kitaip negali būti. Čempionų lygoje dabar norime patekti į kitą etapą, o taurėje ir Izraelio čempionate norime kovoti iki galo ir kovoti dėl titulų.
– Kiek sunku yra perimti komandos vairą sezono viduryje?
– Žinoma, tai yra iššūkis, bet gyvenime aš mėgstu iššūkius. Tai nėra pats lengviausias variantas, bet komanda yra gera. Tai svarbiausia. Jie kartu žaidžia gerai ir seniai, o organizacija yra puiki. Ką aš matau dabar, tai kad visi man stengiasi padėti. Man viskas patinka. Žingsnis po žingsnio suprasime, kaip turime atrodyti.
– Izraelyje esate buvęs daugybę kartų su įvairiais klubais ir Lietuvos rinktine per Europos čempionatą. Kokie yra jūsų planai, ar atvyks jūsų šeima?
– Manau, kad Izraelis yra viena gražiausių vietų pasaulyje. Esu čia žaidęs daugybę kartų – tiek Tel Avive, tiek Jeruzalėje, yra tekę žaisti ir prieš mažesnes šios šalies komandas. Žmonės čia malonūs ir paslaugūs. Mano šeima buvo su manim per Europos čempionatą, jai patiko čia būti. Žmona ir dukros nenorėjo grįžti į Lietuvą. Jos sakė, kad jei gausi pasiūlymą iš Izraelio, būtinai priimk. Tai buvo geriausias patarimas.
– Palikote komforto zoną, atvykote į naują aplinką ir atrodote laimingas. Ko reikia, kad būtumėte sėkmingas Jeruzalėje?
– Mes kalbame apie krepšinį, kas yra mano visas gyvenimas. Nuo 13 metų pradėjau žaisti krepšinį, treniruotis dukart per dieną, o 17 tapau profesionaliu krepšininku, o dabar esu treneris. Šeima man yra pirmoje vietoje, bet krepšinis yra vienintelis mano dalykas profesiniame gyvenime. Krepšinis visur yra panašus, nes žaidžiama penki prieš penkis su vienu kamuoliu. Žinoma, Izraelio lygoje yra specifinių dalykų, Čempionų lygoje irgi. Tai iššūkis man, turėsiu prie to prisitaikyti, bet jaučiuosi tam pasiruošęs.
– Ar konsultavotės su kažkuo prieš atvykstant į klubą?
– Be abejo, kalbėjausi su žmonėmis, kurie buvo klube ar žaidė Izraelyje. Iš visų išgirdau tik gerus dalykus.
