„Sunku kalbėti po tokio mačo. Nesitikėjau, kad per vieną naktį mano komanda gali visiškai pasikeisti. Didžiausia mūsų problema buvo ta, kad iki pabaigos nežaidėme kaip komanda“, – po mačo sakė J.Kazlauskas.
Paskutinė lietuvių ataka, anot J.Kazlausko, buvo labai bloga. Mantas Kalnietis per anksti išmetė tritaškį ir paliko keletą sekundžių lemiamam belgų reidui per visą aikštę.
Turbūt tai pirmas toks pralaimėjimas istorijoje. Man labai skaudu.
„Paskutinėje atakoje darėme blogus sprendimus. Kalnietis negali mesti, kai lieka žaisti 5 sekundės. Tai buvo kvailystė“, – piktinosi J.Kazlauskas.
– Kokios klaidos buvo padarytos paskutinėje lietuvių atakoje?
– Pirmiausia, nereikėjo Jonui ten lįsti išmetinėti ir mūsų gynėjams pasislėpti kampuose.
Antra, Mantas neturėjo teisės mesti metimo likus žaisti 5 sekundes. Visi viską puikiai žinojo. Patys davėme šansą net ne blogam, o labai blogam teisėjavimui. Taip teisėjauti Europos pirmenybėse irgi negalima.
Reikia gerbti visus varžovus. Negalime pasikeisti taip per vieną naktį. Reikia atsiminti, už ką žaidžiame. Šiandien komandos nebuvo. Kai kuriais momentais buvo, bet ne visais. Patys išleidome džiną iš butelio. Kai turėjome 14 taškų persvarą, pradėjome žaisti padrikai ir individualiai. Prasidėjo blogi keitimai. Nebebuvo užsidegimo kaip vakar. Buvo visiškas atsipalaidavimas.
– Lietuvai pralaimėti Belgijai yra skaudu?
– Be abejo, turbūt tai pirmas toks pralaimėjimas istorijoje. Man labai skaudu.
Negalime pasikeisti taip per vieną naktį. Reikia atsiminti, už ką žaidžiame. Šiandien komandos nebuvo. Kai kuriais momentais buvo, bet ne visais. Patys išleidome džiną iš butelio.
– Labai trūko tikslių tolimų metimų?
– Trūko. Daug ko trūko. Buvo blogų išsikeitimų gynyboje, buvo nesąmonė. Ir jų buvo per daug. Negali kas kartą po kiekvieno kažkokio dalyko imti minutės pertraukėlės.
Nesame tokie geri, kad galėtume atsipalaiduoti. Mums visi pavojingi. Po gerai sužaistų rungtynių atsipalaidavome. Taip ir sakiau.
– Turbūt ta laisva diena bus labai reikalinga?
– Žinote, galėjome labai ramiai tą laisvą dieną praleisti. O dabar praleisime nervindamiesi.
– Treneri, kodėl daugiau neišnaudojote Jono Valančiūno?
– Mes nesitaikėme prie belgų. Visada priekyje buvo arba Sabonis, arba Valančiūnas ir per juos galėjome lengvai rinkti taškus. Bet nesugaudydavome varžovų ant tritaškio, nes trūko maksimalios koncentracijos. Ir mums sunkiau pataikyti tritaškį, kai kiši kamuolį po krepšiu.
Susidėjo daug dalykų.
– Kaip vertinate Jono Mačiulio gynybą prieš Mattą Lojeski?
– Labai blogai.
