„Buvo visokių rungtynių. Mes visose rungtynėse stengėmės. Mums niekas negali prikišti, kad nesistengėme ar kažką. Kaip išeina, taip išeina. Tokie esame, – po pergalės pasakojo J.Kazlauskas. – Stengiamės, dirbame, laimingi, kad laimėjome. Toliau stengsimės. Negalvoju, kad daug nuo trenerio priklauso.“
J.Kazlauskas jau trečią kartą Lietuvos rinktinę atvedė į pusfinalį. Tarp keturių geriausiųjų mūsiškiai pateko ir pernai pasaulio čempionate Ispanijoje, ir prieš dvejus metus Europos pirmenybėse Slovėnijoje.
„Visada buvo sunku. Ir pernai. Pamenu, po čempionato turėjau pasiūlymų, bet buvau tiek išsekęs, kad net nesinorėjo apie tai kalbėti. Ne lengviau šiemet.
Pamenu, po čempionato turėjau pasiūlymų, bet buvau tiek išsekęs, kad net nesinorėjo apie tai kalbėti. Ne lengviau šiemet.
Sunkiausia – atsakomybė. Jaučiu pagal tai, kaip jaunieji žaidėjai reaguoja. Jie galėtų daug geriau žaisti, bet ta įtampėlė, kuri slegia aplinkui, duoda labai daug.
Ir rezultatai slegia. Gerai, ir prieš mane buvo gerų rezultatų, bet visada mes kažkur aukštai. Tai ir slegia, ir įpareigoja“, – pasakojo J.Kazlauskas.
– Kaip vertinate rungtynių plano įgyvendinimą?
– Pirmiausia, pirmą kartą ruošdamiesi šioms rungtynėms pradėjome daugiau nuo puolimo nei gynybos. Jie visada sumeta 80 taškų, todėl planavome įmesti daugiau ir praleisti mažiau. Tai nereiškia, kad planavome nesiginti, bet tai buvo pirmas uždavinys.
Antra, norėjome geriau susitvarkyti su snaiperiais. Trečia, jų pagrindinį krūvį neša keturi žaidėjai, todėl akcentavome jų žaidimą.
Negaliu pasakyti, kad viskas pavyko. Buvo ir geresnių atkarpų, ir labai greitai viską prarasdavome. Bet bent pristabdėme tritaškius. Tik pralaimėjome lentą, nes mūsų didieji labai daug sukosi aplink perimetrą. O patys puolėme rezultatyviai. Nesame labai atakuojanti komanda, bet tai buvo nemažai.
Norėjome sustabdyti italų puolimą. Tam reikėjo žaisti keturiais dideliais – be Seibučio ir Milaknio, kad galėtume visi keistis. Man tada buvo labai reikalingas Mantas, kad jis su tais keturiais galėtų žaisti krepšinį. Geriausiai tai pavyko per pratęsimą, kai Mantas atsipalaidavo – pats užpuolė ir gerų perdavimų atliko.
– Kaip vertinate komandos žaidimą baigiantis pagrindiniam laikui ir pratęsimui?
– Kelintą kartą sužaidėme nevisiškai taip, bet bent jau nedavėme šanso užpulti jiems. Pratęsime mes antroje pusėje valdėme situaciją daugiau nei italai. Pratęsimas jiems buvo naudingesnis, nes juk jie išvengė pralaimėjimo. Bijojau psichologinio italų pranašumo. Bet kai pataikėme porą tritaškių, atsirišo rankos.
Labai padėjo ir Valančiūnas. Tai, ką jis darė puolime, kaip kovojo dėl kamuolių, buvo daug.
Serbija – labai gera komanda. Bet tai bus visiškai kitokios rungtynės. Galvoju, kad daugelis mūsų žaidėjų atsipalaiduos. Bus kitaip. Nebeliks to susikaustymo.
– Fantastiškas buvo Pauliaus Jankūno įėjimas į aikštę pratęsime.
– Aš jam ir sakiau, kad nuo jo atsitrauks. Pirmą tritaškį jis turėjo įmesti, bet antrą smeigė labai svarbų.
– Pusfinalyje laukia serbai.
– Džiaugiamės, esame laimingi ir pradedame ruoštis nuo ketvirtadienio. Serbija – labai gera komanda. Jie šiame čempionate žaidžia labai stipriai. Jie dar nepralaimėję, kaip ir prancūzai. Bet tai bus visiškai kitokios rungtynės. Visai kitokia komanda nei Italija. Galvoju, kad daugelis mūsų žaidėjų atsipalaiduos. Bus kitaip. Nebeliks to susikaustymo.
– Treneri, ar džiaugiatės naujuoju Europos čempionato formatu? Dabar komanda turi daugiau progų atsipūsti.
– Galiu pasakyti, kad mums pasisekė su tvarkaraščiu. Tikrai, jis yra pakankamai parankus. Turime laiko ir pailsėti, ir pasiruošti. Kai nežaidžiame kasdien, mums yra gerai. Šiemet mūsų rotacija labai sumažėjusi, todėl tai mums labai naudinga.
