„Buvo sprendimas leisti Joną pažaisti penkias minutes vienoj, penkias – kitoj rungtynių pusėj. Bet situacija reikalavo kitko. Bet pats Jonas veržėsi – jam geriau žaisti, nei sėdėti ant suolo“, – po rungtynių apie pasiaukojančiai žaidusį Joną Valančiūną kalbėjo J.Kazlauskas.
– Kokia Lietuvos rinktinė išvažiuoja į Lilį?
– Nežinau, gal po ilgų ieškojimų ir pokalbių pradedame surasti save. Bet dar kartą sakau – nereikia pervertinti, nes tai slegia žaidėjus. Išgyvename kartų kaitą. Esame normali komanda, stengiamės. Tie pastarieji rezultatai – sidabras Europoje, ketvirti – pasaulyje kai kuriuos labai slegia.
Aš galiu susitvarkyti. Bet mūsų jaunimas dar skaito, ką rašo. „Mes geriausi“, „Mes gražiausi“, „Turime daužyti“. O daužyti neišeina ir ateina šokas. Kai kurie žaidė per ilgai, bet paskutinėse rungtynėse ką čia jau pritaupysi.
Dabar visi moka žaisti krepšinį. Pasaulis darosi ir tolimas, ir artimas – labai globalus. Tie treneriai dirba visokiuose pasaulio kampeliuose ir visko išmoksta.
– Grupės varžybose sutikote daug tokių keistų varžovų.
– Visi moka žaisti krepšinį. Kuo bloga čekų komanda? Gerai, kad Jonas nuo pat pradžių Janui Vesely parodė, kas yra karalius trijų sekundžių zonoje. O jei būtų atvirkščiai? Vienas žaidė Barselonoje, kitas – NBA. Jie žaidžia finalo ketvertuose, žino, kaip žaisti sunkias minutes. Jie tą praėję.
Paimkime dabar L.Lekavičių ar dar kažką, kurie žengia pirmuosius žingsnius. Jiems yra labai sunku. Jiems dar reikia susigaudyti.
Buvo kažkada laikas, kai iš tų klubų, kurie žaidžia Lietuvoje, turėdavome du krepšininkus. Kiti suvažiuodavo iš įvairiausių pasaulio kampelių ir geriausių klubų. Atleiskite, šiais metais vaizdelis yra kitoks.
Gal du kokie, o visi kiti – iš Lietuvos. Tai irgi kažką parodo. Taip, mes krepšinio šalis, stiprūs. Bet, sakau, nesame patys geriausi ir gražiausi. Stengiamės.
– Žaidime, atrodo, buvo daug naujovių.
– Nėra tokių derinių, kad po jų kamuolys pats įkristų į krepšį. Derinys tam, kad vienas kitam nekliudytų. Bet sprendimą mesti, perduoti kamuolį, veržtis priima žaidėjas. Kalbėjome, kad jei nebūsime agresyvūs, tada viskas strigs. Reikia greitinti žaidimą. Šiandien buvo daugiau klaidų, bet turime eiti ta linkme.
Buvo kažkada laikas, kai iš tų klubų, kurie žaidžia Lietuvoje, turėdavome du krepšininkus. Kiti suvažiuodavo iš įvairiausių pasaulio kampelių ir geriausių klubų. Atleiskite, šiais metais vaizdelis yra kitoks.
Daug kas nepavyko. Esame tokie, kokie esame: nei geresni, nei blogesni. Šiandien jau buvo tokios rungtynės arčiau tiesos.
– Treneri, buvote labai emocingas.
– Nenoriu kalbėti apie teisėjavimą, bet nekorektiška skirti teisėją, kuris suklydo tokiose rungtynėse.
– Po pertraukos žaidimas atrodė kur kas gyvesnis.
– Kai žaidėjai susikaustę, kai mintys – kažkur kitur, sunku padėti ir patarti nuo suolo. Kai galva prašviesėja, kitaip reaguoji į aplinką ir galima viską kitaip interpretuoti. Bet dar nesijaučiame laisvai.
– Artūro Milaknio pasirodymas įnešė gyvybės.
– Buvo skirtingos rungtynės. Žinojome, kad čekai dvigubins Joną. Mums reikėjo būti ant perimetro. Čekai žaidė visai kitaip nei estai, kur visi keitėsi. Tada mums reikėjo žaidėjo, kuris prasiveržimais griautų gynybą. Vienas Kalnietis visko neištrauks.
Norisi daugiau aštrumo iš Renaldo. Tada kampe galime laikyti Milaknį ar išvedinėti iš už užtvarų. Tada ir bus tritaškiai. Bet pirmiausia, turi būti žaidimo agresija. Kai prasidėjo prasiveržimai, po Milaknio tritaškių, puolime atsirado tarpai prasiveržti Kuzminskui, Mačiuliui ir Kalniečiui. Bet galėjome žaisti dar ryžtingiau.
– Ar paskutinėje atakoje ketvirtajame kėlinyje toks ir buvo planas lemiamą metimą paskirti Mantui Kalniečiui?
– Matote, dėl kažko reikia priimti. Paskutinėje atakoje kamuolys turėjo būti atiduotas į vidurį. Bet Mantas priėmė sprendimą ir viskas gerai. Patys matėte, kaip jis po to gerai pasijautė ir pataikė tuos tritaškius.
Čekai bijojo, kad atiduos Valančiūnui kamuolį. Jie suteikė erdvės Mantui. Negali sakyti, kad jis trenkė kažkokį per rankas ar dar kažką.
– Kokia yra Gruzijos rinktinė – būsima varžovė aštuntfinalyje?
– Lyg žinodamas, žiūrėjau gruzinų rungtynes su kroatais. Jie sužaidė labai stiprias rungtynes. Jie turi keletą žvaigždžių ir 7 žaidėjus, apie kuriuos viskas sukasi. Po krepšiais jie turi galingų vyrų, kurie kroatams pasišakoti neleido. Turi ir neblogų metikų.
Gruzinai yra patyrę, žaidę aukščiausio lygio klubuose. Gal pradžioje jie nedemonstravo gero žaidimo, bet įsibėgėjo. Tai yra labai rimtas ir pavojingas varžovas.
