Jeigu reikėtų patikėti lemiamą baudos metimą vienam iš rinktinės narių, kamuolį atiduočiau J.Mačiuliui. Ne tik dėl to, kad Europos čempionate jis pataikė 25 baudas iš 28. Tik Jonas paklaustas apie geriausias karjeros rungtynes ramiu veidu gali pasakyti: „Atrodo, kad taip”.
Šaltas kaip plienas Jonas lemiamu metu pasikeitė pats ir kartu pakeitė nacionalinės komandos veidą. Taip jis nori nusikalti ir ketvirtąjį auksinį Europos čempionato medalį Lietuvos krepšiniui.
„Viskas gerai. Truputį jaučiasi atsipalaidavimas, nes žinome, kad turime tą medalį kišenėje. Bet turime susikaupti ir eiti kovoti nežiūrint į vardus, kas ką pažįsta ir kas su kuo draugauja“, – turėdamas omenyje linksmą pasiglėbesčiavimą su Madrido „Real“ nariais iš Ispanijos rinktinės, kalbėjo J.Mačiulis.
Niekas nenorėjo grįžti su gėda į Lietuvą: iškristi po grupės ar pralaimėti prieš Gruziją. Kai visi susikaupėme, pradėjome aukotis, pamatėme, kad galime žaisti prieš visus. Tai mums ir padėjo atsidurti čia, kur esame.
– Jonai, Lilyje pamatėme visai kitokią Lietuvos rinktinę. Kas pasikeitė? – 24sek.lt paklausė J.Mačiulio.
– Nežinau. Galima diskutuoti labai daug, išrasti burtų. Svarbiausia, kad supratome, jog juokauti nebėra kada. Reikia susikaupti, atiduoti visą save, aukotis dėl komandos. Rygoje būdavo tokių situacijų, kai varžovas greitoje atakoje meta iš po krepšio ir nė vienas nesugeba prasižengti, saugosi. Tokių situacijų nebematome. Aukojasi visi.
Dabar kai kurie išsibauduoja, susirenka po keturias pražangas – visi aukojasi. Atėjo supratimas, o kaip – kiekvienam individualiai.
Niekas nenorėjo grįžti su gėda į Lietuvą: iškristi po grupės ar pralaimėti prieš Gruziją. Kai visi susikaupėme, pradėjome aukotis, pamatėme, kad galime žaisti prieš visus. Tai mums ir padėjo atsidurti čia, kur esame.
– Prieš dvejus metus Slovėnijoje irgi kovojote dėl aukso, bet prancūzai žaidė taip, kad lietuviams nebuvo jokių šansų. Tas finalas suteikė svarbios patirties?
– Aišku, tas sportinis pyktis pas tuos žaidėjus, kurie tada žaidė, yra. Nėra mūsų tiek daug (Slovėnijoje žaidė J.Mačiulis, J.Valančiūnas, M.Kuzminskas, R.Javtokas, M.Kalnietis, R.Seibutis. – aut. past.), bet žinome, kad turime stengtis to išvengti.
Aišku, kamuolys apvalus, gali visko nutikti. Bet truputį turime tos patirties. Žinome, kaip reikėtų žaisti, ką daryti. Tikiuosi, kad nebus kažkokių nesusipratimų (Šypsosi.).
– Ispanijos rinktinėje žaidžia bent penki „Real“ žaidėjai. Ar ispanų žaidime matyti Madrido komandos braižas?
– Jie koncentruojasi aplink Pau Gasolį, kuris yra išreikštas lyderis, pagrindinė jėga. Kiti stengiasi padėti. Bet visi pavojingi, nes yra tikrai geri žaidėjai. Ispanija turi daug talento.
Negaliu pasakyti, kad čia yra „Real“, „Barcelona“ braižas. Tai tiesiog ispaniškas krepšinis: daug perdavimų, greitas kamuolio prasukimas, greiti taškai, efektingas žaidimas.
Visi turime padėti Jonui, Antanui ir Robertui. Bet tai turėtų būti komandinė gynyba. Tik taip mes galime sustabdyti Pau ir bandyti nugalėti.
– Ispanų jėgą Pau Gasolį prancūzai bandė neutralizuoti palikdami vieną gintis Rudy Gobert'ą. Pau pelnė 40 taškų. Vieno Jono, turbūt, nepaliksite?
– Tikrai taip. Parodėme, kad esame stiprūs gynyboje tada, kai rotuojame, stengiamės apsiginti komandiškai. Visi turime padėti Jonui, Antanui ir Robertui. Bet tai turėtų būti komandinė gynyba.
Tik taip mes galime sustabdyti Pau ir bandyti nugalėti.
– Ketvirtfinalyje pristabdėte italų lyderius, pusfinalyje neutralizavote Milošą Teodosičių. Rinktinės trenerių štabas daro stebuklus?
– Tas, kas prieš juos ginasi. O ginasi visa komanda. Keičiamės, rotuojame, pažįstame tuos žaidėjus, nes prieš juos esame žaidę. Juk žaidėjas staiga nepradės mėtyti tritaškių, kai anksčiau to nedarydavo.
Tikrai padeda tai, kai eini žaisti prieš krepšininką, prieš kurį žaidi daugelį metų. Kai susitinki su Belgija, nepažįsti nė vieno, tai sunku nuspręsti, ką jis daro (Juokiasi).
O dabar žinai, ko tikėtis, ir tai padeda.
