– Italija yra puolimo komanda. Kokie pagrindiniai tikslai keliami gynyboje?
– Tikrai tai yra labai stipri komanda puolime, turi pakankamai gerų metikų, kurie meta aukštu procentu. Rengiamės prieš juos žaisti atitinkamai – mokomės, ką daryti prieš juos, kad neįsimėtytų. Pirmiausia yra M.Belinelli, P.Aradori, D.Gallinari ir, aišku, visi kiti. Tačiau pirma reikia sustabdyti jų snaiperius. Manome, kad po krepšiu mes turėsime daugiau galimybių, jei tik neleisime jiems įsimėtyti.
– Ar galime tikėtis, kad daugiau žaisite žemu penketu?
– Abejoju. Nes planas nėra taikytis prie jų, o kad jie taikytųsi prie mūsų. Pradėsime savo normaliu penketu ir bandysime žaisti taip, kaip iki šiol.
– Planas turbūt yra juos įklampinti į gynybinį krepšinį?
– Gynybinis krepšinis, kaip bebūtų juokinga, ar kaip čia pasakyti, bet jie to ir nori. Jie gynyboje nėra patys geriausi, ypač keisdamiesi, todėl reikia kaip tik daugiau bandyti rengti greitų atakų iš užtvaros, juos išdraskyti. Tai tikrai nėra gynyboje dirbanti komanda. Negalime sustoti į statišką puolimą su keliais pasais aplink tritaškį – to jie tik ir nori.
Manome, kad po krepšiu mes turėsime daugiau galimybių, jei tik neleisime jiems įsimėtyti.
– Ar po mačo su Gruzija sulaukėte daug sveikinimų ir dėmesio?
– Tie sveikinimai yra, aišku, malonūs, bet visi suprantame, kad jie liks užmarštyje, jei mes dabar nelaimėsime. Geriau man jie būtų po blogų rungtynių su Italija nei po gerų su Gruzija. Geriau laimėti ir tiek pat žmonių pasveikintų.
– Esate žaidęs Italijoje, ar vis dar turite ten draugų ar pažįstamų?
– Su Nicolo Meli kartu žaidėme „Armani“, su Pietro Aradori žaidėme „Montepaschi“, pažįstu ir trenerį. Mes pabendraujame, sezono metu susitinkame, žaidžiame vieni prieš kitus. Tikrai nėra blogi santykiai, visi vienas kitą paerziname, pasijuokiame susitikę. Bet kiekvienos komandos tikslas yra laimėti.
