Europos čempionate – skaudus Lietuvos rinktinės pralaimėjimas Slovėnijos komandai, kuri Europos čempionų soste sėdi nuo 2017-ųjų metų.
Nors Luka Dončičius ir kompanija dvikovą pradėjo pataikydami pirmuosius keturis tritaškius iš eilės, pirmoje mačo pusėje didesnių abiejų komandų spurtų nebuvo.
Trečiojo kėlinio viduryje Lietuvos krepšininkai buvo pirmaujančių vaidmenyje (57:55), bet tuomet slovėnas Vlatko Čančaras smeigė tritaškį, Mike'as Tobey ir Luka Dončičius pridėjo po dėjimą, o slovėnų spurtas išaugo iki 9:0.
Kai jau atrodė, jog Slovėnija pabėgs į priekį nebeatsigręždama, rinktinę vėl truktelėjo Mindaugas Kuzminskas, šįkart taškus rinkęs ir per slovėnų vunderkindo L.Dončičiaus gynybą.
M.Kuzminskas pratęsė įspūdingą atkarpą po sugrįžimo po traumos. Pusmetį nežaidęs krepšininkas buvo ant ribos, jog nevyktų į Senojo žemyno pirmenybes, bet per pirmuosius tris kontrolinius ir FIBA pasaulio čempionato atrankos lango mačus rinko 11, 14 ir 15 taškų, o savo puikią seriją pratęsė ir dvikovoje su Slovėnija.
Iš viso pralaimėjimu pažymėtame mače Kuzia per 22 minutes pelnė 19 taškų (5/9 dvit., 3/3 trit., 0/2 baud.), atkovojo 3 kamuolius ir surinko 16 naudingumo balų.
Likus 3 minutėms iki mačo pabaigos, Lietuva buvo priekyje 81:80, bet tuomet pasipylė klaidos, pražangos, o Mike'as Tobey dominavo po mūsų rinktinės krepšiu.
Finalinė sirena skelbė Slovėnijos pergalę 92:85.
– Luką Dončičių apriboti aikštelėje pavyko, bet turėjote problemų su kitais žaidėjais. Kas lėmė pralaimėjimą?
– Nemanau, kad tai buvo geros mūsų rungtynės. Galbūt dėl to, kad pirmos. Norėtųsi, kad kitos būtų geresnės. Kažkiek nesilaikėme žaidybinio plano. Pirmoje pusėje buvome per lengvi, kai varžovai mėtė tritaškius, mes dar turėjome neišnaudoję komandinių pražangų. Ėjome atsargiai į situacijas vienas prieš vieną. Antroje pusėje pakeitėme rungtynių eigą, kai keitėme gynybines sistemas. Tai suveikė, bet kažkiek sustojo puolimas. Gynyboje paskutinės penkios minutės buvo labai blogos. Varžovai iš viso iš mūsų klaidų pelnė 25 taškus. Mes padarėme daugiau klaidų nei rezultatyvių perdavimų. Tai parodo, kad jaudinomės ir itin paprastose situacijose. Žinoma, ir greitas jų puolimas, kartais net ir po įmesto mūsų kamuolio. Gaila, bet šie dalykai kainavo pergalę.
– Domantas Sabonis ir Ignas Brazdeikis turėjo nemažai neišprovokuotų klaidų. Kokios to priežastys?
– Tikiuosi, kad tai lėmė pirmos rungtynės. Viliuosi, kad kitose rungtynėse bus geriau.
– Ar arbitrai ne per daug pagarbos parodė Lukai Dončičiui?
– Negaliu komentuoti arbitrų darbo, bet turėjau su jais daug diskusijų apie kontakto lygį. Prisilietimai prie Domanto Sabonio ir Lukos Dončičiaus, mano manymu, buvo skirtingi.
– Prieš L.Dončičių gynėsi arba Arnas Butkevičius, arba Ignas Brazdeikis. Kam geriau sekėsi tai daryti?
– Turbūt, kad Arnui. Manau, kad Lukai visi rodė per daug pagarbos – tiek mes, tiek kiti aplinkui. Leidome jam lengvai įžaisti ir pelnyti taškus. Tai mums kainavo pergalę.
– Ar nebuvo minčių leisti į aikštelę Eigirdą Žukauską?
– Buvo. Jis buvo dar vienas mūsų variantas žaisti prieš L.Dončičių ir ketvirtoje pozicijoje. Mes jo neišleidome pirmoje pusėje, tad nusprendėme išvis nebeleisti.
– Kaip žaidimas atrodė su Luku Lekavičiumi įžaidėjo pozicijoje, o kaip su Roku Jokubaičiu?
– Rokas buvo vienas tų, kuris perdegė. Jaunas žaidėjas, tikiuosi, kad antras mačas ir visas čempionatas jam bus geresnis. Lukas pagyvino mūsų žaidimą. Jis gerai gynėsi, gerai spaudė kamuolį. Puolime – gerai atakavo varžovų „du prieš du“. Lukas šiandien buvo neblogas.
– Ar treniruotėse pastaruoju metu jautėsi galimas Luko atsigavimas, turint omeny, kad pasiruošimo etapas jam nebuvo geras?
– Treniruotėse jis atrodė gerai, bet keliose rungtynėse vis neiššaudavo. Tikėjomės ir su mintimi jį šiandien išnaudojome.
– Ar Mindaugas Kuzminskas šiandien buvo geriausias Lietuvos rinktinės krepšininkas? Kas jam aikštelėje sekėsi?
– Puolime jis buvo vienas geresnių. Jam pavyko tai, ką jis ir daro – išplėtė aikštelę, gerai žaidė vienas prieš vieną, dar sužaidė apačioje prieš L.Dončičių.
– Kur matote didžiausią komandos rezervą prieš mačą su Prancūzija?
– Visų pirma, tai žaidėme su galinga priekine linija, bet dėl kamuolių kovojome apylygiai, o antroje dalyje – net pralaimėjome. Tai yra rezervas. Turėsime sutvarkyti greitą puolimą, nes prancūzai yra dar greitesni ir atletiški. Turėsime laimėti kamuolius. Patys matėte, kad turėjome problemų „du prieš du“ gynyboje. Tikiuosi, kad būsime geresni.
– Kaip sekėsi kontroliuoti rungtynių ritmą ir emocijas?
– Išvardinote abu punktus, kurie buvo blogi. Kažkiek per daug ėjome į emocijas, nesilaikėme plano.
– Ar slovėnai kažkuo jus nustebino?
– Nenustebino. Bet mes norėjome, kad L.Dončičius daugiau rinktų taškus pats, nei dalintų rezultatyvius perdavimus. Kaip matome, mūsų planas nepavyko.
– Turėjote interakcijų su L.Dončičiumi rungtynių metu. Kokie tai buvo momentai?
– Rungtynių momentai – kieno kamuolys, buvo bauda ar nebuvo. Viskas buvo gerai.
– Kas nepavyko paskutinių penkių minučių atkarpoje, kai dar turėjote persvarą savo rankose?
– Susikeitimai ginamaisiais, kova dėl atšokusių kamuolių. Prie +2 jie ėmė kamuolius. Puolime mes sustojome. Turbūt tai rodo ir mūsų rezultatyvūs perdavimai, kurių padarėme 14. Buvome gana statiški, prastai judinome kamuolį. Jei turėjome įvesti kamuolį Domui, neįvesdavome arba įvesdavome blogai, kai gavo pražangą prieš L.Dončičių. Turbūt stresas ir rungtynių įtampa padarė savo.
– Kas dėjosi galvoje prieš rungtynių startą, kai arenoje skambėjo „Trys milijonai“, o Lietuvos sirgaliai dominavo?
– Gera atmosfera, ypač Lietuvos, bet ir Slovėnijos. Jie sukūrė gerą atmosferą. Gaila, kad nuvylėme sirgalius. Tikiuosi, kad pasitaisysime kitose rungtynėse.
– Ką reikia pasiimti iš šių rungtynių, kaip reaguoti emociškai, kad komanda nesulūžtų?
– Paprasčiausiai reikia būti kietesniems. Reikia turėti emocijas, bet nepamesti rungtynių plano. Reikia žaisti kartu, branginti kamuolį, o gynyboje pradėti komunikuoti anksčiau ir dėti daugiau pastangų. Nieko naujo.
– Ar po pralaimėjimo geriau kitą dieną eiti į aikštelę? Ar turėti laisvą dieną?
– Kai pralaimi, laisva diena yra gerai. Galėsime atvėsinti galvas. Mes žaidėme devynių žmonių rotacija, tad laisva diena mums išeis į naudą.
