Istorijoje – daug įsimintinų žygių
Devintą sezoną „Lietuvos ryte“ rungtyniaujantis Artūras Jomantas galėtų papasakoti ne vieną istoriją, kaip žaidžiant ypač svarbias rungtynes, galvoje reikia turėti ir taškų skirtumą.
Prieš dešimt metų jis kartu su Marijonu Petravičiumi, Matthew Nielsenu, Kareemu Rushu ir kitais Vilniaus krepšininkais nužygiavo iki turnyro finalo Šarlerua, kuomet atkrintamosios varžybos vykdavo pagal dvejų rungtynių namai-išvyka sistemą.
Tada vilniečiai iki finalo pakartojo 2005 metų žygį ULEB taurės turnyre, kai pakeliui iki finalo „Lietuvos rytas“ taip pat peržengė tris atkrintamųjų varžybų slenksčius, nors nė karto nelaimėjo išvykoje.
Europos krepšinio formatas keitėsi, „Lietuvos rytas“ žaidė tai Eurolygoje, tai Europos taurės varžybose, bet taškų skirtumo vėl skaičiuoti nereikėjo iki 2012 metų. Tada „Lietuvos rytas“ su Jonu Valančiūnu, Tyrese'u Rice'u, Mindaugu Katelynu, A.Jomantu ir kitais ketvirtfinalyje peršoko „Doneck“ klubo barjerą iškopė į finalo ketverto turnyrą – varžybos Chimkuose buvo paskutinės, kai dusyk šį turnyrą laimėjęs „Lietuvos rytas“ buvo labai arti trečiojo titulo, bet tada Rusijoje finišavo trečias, kovoje dėl trečiosios vietos įveikęs Sankt Peterburgo klubą „Spartak“.
Pastaruosius kelerius metus „Lietuvos ryto“ žygiai Europoje baigdavosi anksti.
2013–2014 m. sezoną Aleksandro Petrovičiaus treniruojamiems Vilniaus krepšininkams kelią aštuntfinalyje užkirto Belgrado „Crvena zvezda“ (vilniečiai 82:88 pralaimėjo Belgrade, 82:80 laimėjo Vilniuje), o 2014–2015 m. sezoną vadovaujant komandai Marcelo Nicola – Izmyro „Pinar Karsiyaka“ (81:81 Vilniuje ir 81:97 Turkijoje).
Po katastrofiško praėjusio sezono, kai besikeičiant trims treneriams Europos taurės varžybose „Lietuvos rytas“ laimėjo vos 2 mačus iš 10, šiemet vilniečiai vėl turi šansą pasiekti turnyro ketvirtfinalį.
Tačiau prie štai reikia išplaukti iš G grupės, kurioje prieš paskutinį turą Jeruzalės „Hapoel“ (4-1) jau turi bilietą kišenėje, dėl antrojo varžosi „Zenit“ (3-2) ir „Lietuvos rytas“ (2-3)
Vilniaus krepšininkai prieš mėnesį Rusijoje pralaimėjo „Zenit“ klubui 79:88, todėl norint išstumti iš antrosios vietos Sankt Peterburgo klubą reikalinga pergalė 9 ar daugiau taškų.
Ar tai realu pasiekti? Šio sezono rezultatai suteikia mažai vilčių.
Varžovai lepinosi pergalėmis dažniau
Į Vilnių atvažiuoja stiprus klubas, visai neprimenantis trečiojoje pagal pajėgumą Rusijos lygoje žaidžiančio Sankt Peterburgo „Spartak“.
Vasilijaus Karasiovo treniruojamas „Zenit“ pirmajame Europos taurės etape aplenkė tokias komandas kaip Miuncheno „Bayern“ ir Malagos „Unicaja“, o per abu etapus jau laimėjo 11 rungtynių – šešeriomis daugiau nei „Lietuvos rytas“.
Jungtinėje lygoje „Zenit“ irgi rikiuojasi aukštai – trečioje vietoje, už savęs nustūmęs „Chimki“ ir Kazanės UNIKS.
„Zenit“ yra rezultatyviausia Europos taurės turnyro komanda antrajame etape, su turbūt pajėgiausia antrąja linija: įžaidėju serbu Stefanu Markovičiumi (pirmas turnyre pagal rezultatyvius perdavimus – po 9,5), atakuojančiu gynėju amerikiečiu Ryanu Toolsonu (antras pagal rezultatyvumą – 21,2 taško) ir puolėju latviu Janiu Timma (Sankt Peterburge į „Lietuvos ryto“ krepšį įmetė 27 taškus). Pasirinkimas toks, kad V.Karasiovas turi pasukti galvą, kaip rasti minučių savo sūnui – iš NBA į Rusiją sugrįžusiam Sergejui Karasiovui.
„Zenit“ šį sezoną yra patyręs smegduobių, tokių, kaip 49 taškais pralaimėjimas Maskvos CSKA klubui, ar 16 taškų nesėkmė Jeruzalėje mače su „Hapoel“. Tačiau didesnių nei devyniais taškais pralaimėjimų „Zenit“ šį sezoną patyrė tik tris.
„Lietuvos ryto“ pergalių, kuriomis galima didžiuotis šį sezoną, sąrašas yra trumpas. Laimėjimas namie prieš „Chimki“ (93:91) pirmajame Europos taurės varžybų etape buvo labai saldus, pergalės prieš Ispanijos klubus Bilbao „Basket“ (83:71) ir Fuenlabrados „Montakit“ (101:84) – svarbios, kaip ir kelios vietiniame fronte išplėštos rungtynės prieš panašaus lygio komandas – Klaipėdos „Neptūną“ ir Panevėžio „Lietkabelį“.
Mums tai bus mirties ir gyvybės klausimas, 40 minučių, kurios iš dalies nulems sezono sėkmę arba nesėkmę.
Pagaliau – visos sudėties
Geros žinios, kad Deividas Gailius pagaliau pakilo iš ligų patalo. Po delnikaulio traumos su tvarsčiu ant rankos žaidžiantis Artūras Gudaitis irgi pasirodė pastarosiose rungtynėse su „Žalgiriu“ ir aktyviu žaidimu įrodė, kad pastarąsias kelias savaites negulėjo „ant pečiaus“, kaip pats sako.
A.Gudaitis teigė, jog į rungtynes pasileis neskaičiuodamas taškų skirtumo, bet iš tiesų „Lietuvos ryto“ krepšininkai ir treneriai žino ir supranta – nuo mačo rezultato priklausys viso sezono Europoje įvertinimas.
Nors T.Pačėsas juokavo, kad vartoti žodį „karas“ žaidžiant su Rusijos komanda yra neatsargu, tai bus mūšis, nuo kurio priklausys ir galimos rokiruotės sudėtyje. „Mums tai bus mirties ir gyvybės klausimas, 40 minučių, kurios iš dalies nulems sezono sėkmę arba nesėkmę“, – pripažino T.Pačėsas.
