Kaunietė nėra pirmoji lietuvė šiame Ispanijos klube. Praeityje jam atstovavo kartu žaidusios Lina Pikčiutė ir Vita Kuktienė, kurių rekomendacijos padėjo K.Alminaitei galutinai apsispręsti. Krepšininkė taip pat išskyrė dabar jau karjerą baigusios V.Kuktienės pastangas, nukreipusias „Spar Citylift“ klubo vadovų dėmesį į sėkmingai Lietuvoje žaidusią centro puolėją.
„Nepaisant to, kad turėjau keletą traumų, įspūdžiai iš pirmo sezono yra labai geri. Tiek treneriai, tiek pati komanda buvo draugiški. Ispanijos lygoje likome antros, o Europos taurėje žengėme į „Top 8“. Nustebino krepšinio greitis bei pats žaidimas. Išties skiriasi nuo mums įprasto komandinio žaidimo, labiau žaidžiama individualiai. Taip pat čia nežaidžiama dėl trečios vietos, o antros vietos laimėtojos medalio, deja, negauna. Tie metai užsienyje suteikė patirties ir pasitikėjimo. Buvo sunku tiek psichologiškai, tiek fiziškai“, – prisiminimais dalijosi K.Alminaitė.
Tačiau sunkumai, kaip pažymi ji, jau liko praeityje. Nepaisant riboto laiko aikštėje (vid. po 16 min.) ir starto rungtynėse nuo suolo, pasitikėjimo savo jėgomis įgavusi atletė yra geriausia ekipos kovotoja dėl atšokusių kamuolių – vid. po 6,2 per susitikimą. Taip pat po 0,9 metimo blokuojanti lietuvė pagal šį rodiklį – pirma savo klube bei šešta lygoje.
Nustebino krepšinio greitis bei pats žaidimas. Išties skiriasi nuo mums įprasto komandinio žaidimo, labiau žaidžiama individualiai
„Šiemet žinojau, kur važiuoju, – pabrėžė K.Alminaitė. – Nors treneriai ir liko tie patys, tačiau turime didelę žaidėjų rotaciją. Šie metai lengvesni psichologiškai, kadangi vyras važiavo kartu su manimi. Taip pat tikiuosi dar patobulėti. Komandoje turime labai gerą mano pozicijos žaidėją Nadia Colhado, kuri ne vienerius metus yra rungtyniavusi WNBA, todėl treniruotės yra labai naudingos.“
Žvelgiant iš komandinės pusės, „Spar Citylift“ sezono pradžia kol kas klostosi išties sėkmingai. Ispanijos čempionate septynias pergales per devynias rungtynes pasiekusi Žironos ekipa žengia antra, o Europos moterų taurėje – pirma C grupėje su keturiomis pergalėmis iš penkių galimų.
„Komandos tikslai patys aukščiausi tiek Ispanijos lygoje, tiek Europos taurėje. Bus matyti, kaip čia seksis. Kol kas turime du pralaimėjimus Ispanijos lygoje, bet sezonas dar ilgas. Kaip minėjau, medalio už antras ar trečias vietas negauni, o jį parsivežti iš Ispanijos norisi labai“, – pasakojo aukštaūgė, vietinėse pirmenybėse renkanti po 6,2 taško ir 7,2 naudingumo balo per rungtynes.
Komandos tikslai patys aukščiausi tiek Ispanijos lygoje, tiek Europos taurėje
K.Alminaitė Ispanijoje mėgaujasi ir didesniu nei Lietuvoje moterų krepšinio populiarumu.
„Ispanijos lyga turi dvigubai daugiau komandų, todėl vyksta ne keturi, o du ratai. Taip daug įdomiau. Žiūrovų lankomumas didesnis nei Lietuvoje nepaisant to, kad įėjimas yra mokamas. Į mūsų klubo rungtynes retai kada susirenka mažiau nei 1000 sirgalių.
Pati lyga čia yra stipresnė, kadangi žaidžia daug amerikiečių bei juodaodžių žaidėjų, kurios dažniausiai yra fiziškai stipresnės, o pačios ispanės yra linkusios žaisti greitesnį krepšinį nei Lietuvoje. Taip pat kiekviena komanda turi savo jaunimo komandas, tad išsiugdo daug gerų jaunų žaidėjų. Beje, reiktų pridėti, kad tos jaunimo komandos gana gerai prisideda prie rungtynių lankomumo“, – dėstė K.Alminaitė.
Būdama toli nuo Lietuvos, ji taip pat neatitrūksta nuo įvykių gimtojoje šalyje – stebi LMKL mūšių rezultatus, stengiasi pasižiūrėti rungtynes bei seka Lietuvos moterų rinktinės žygį atrankoje į 2019 metų Europos čempionatą.
„Šį sezoną išskirčiau tris komandas: Kauno r. „Hoptrans-Sirenas“, Marijampolės „Sūduvą“ ir Vilniaus „Kibirkštį“. Manau, jos trys tikrai kovos dėl aukščiausios vietos. „Kibirkšties“ branduolys jau daug metų nesikeičia, „Hoptrans-Sirenos“ turi rinktinės trenerį, o „Sūduva“ – gerą komplektaciją.
Nepaisant to, kad rinktinė pralaimėjo pirmąsias dvejas rungtynes, tikiu, kad komanda gali laimėti kitas likusias ir patekti į Europos čempionatą. Vasarą merginos turėjo daug turnyrų, dirbo tiek individualiai, tiek komandiškai. Manau, šiek tiek pritrūko sėkmės, juk pralaimėta tik keliais taškais tiek prieš vengres, tiek prieš ruses“, – trumpai peržvelgė K.Alminaitė.
