Eimantas Bendžius priešais Lenkijos rinktinės atsarginių suolą taranavo kaimyninės šalies viltis kaip „Švyturio“ arenos lanką, kurį be gailesčio lankstė savo dėjimais. Kai po vieno tokio išpuolio jis ketvirtojo kėlinio pradžioje išsiuntė lenkus į minutės pertraukėlę, prie lieso puolėjo prilėkė Kšištofas Lavrinovičius, ore bumbtelėjęs rezultatyviausią rinktinės žaidėją.
Kšištofo buvo pilna visur, nors jis ir nebuvo svarbiausias faktorius šiose rungtynėse – per 10 minučių pasižymėjo 4 taškais.
Net po nesėkmingos atkarpos pirmajame kėlinyje, kai Brolis buvo pasodintas ant suolo, 38-erių veteranas pliauškino delnais ne tik su visais ant suolo sėdėjusiais tautiečiais, bet ir užsukęs už kampo susidaužė su šiltus džemperius apsivilkusiais Arnoldu Kulboka, Laurynu Biručiu bei komandos personalo nariais.
Šiam žmogui Klaipėdoje beveik sausakimšai tribūnas užpildę aistruoliai plojo garsiausiai.
Kapitonas nusipelnė tokios padėkos. Jis visą savaitę cementavo Lietuvos rinktinės rūbinę, kuri vėl buvo jėga, nešusi mūsų krepšininkus į pergales.
Šįkart – pasaulio čempionato atrankoje su Kosovu ir Lenkija.
– Kas lėmė pergalę prieš Lenkiją?
– Vyrų pasiaukojimas, šimtaprocentinis atsidavimas, noras laimėti. Aišku, buvo tų klaidų, bet gynyboje dirbome su pasiaukojimu ir tai atnešė rezultatą.
Pradėjome nuo gynybos. Puolime ne viskas sekėsi – nepataikėme daug metimų, iš po krepšio, bet laimėjome dėl gynybos.
– Daugelis tikėjosi atkaklios kovos. Gal jus nustebino toks skirtumas?
– Mes gerai išanalizavome Lenkijos žaidimą. Matėme jų rungtynes su Lietuva vasarą.
Aš galvojau, kad bus sunkiau. Pirmajame kėlinyje nepasisekė gynyboje, tačiau antroje pusėje žaidėme labai gerai.
– Kokį įspūdį paliko ši neeilinė savaitė?
– Labai gerą. Susimatėme su geriausiais žaidėjais šiuo metu, atvažiavome žaisti už Lietuvą. Kur negauni pinigų už tai, bet tai yra garbė atstovauti Lietuvai.
– Nesigailite, kad atvažiavote – klubas, net žmona, rekomendavo likti Panevėžyje?
– Tikrai džiaugiuosi. Galvoju, ir žmona dabar džiaugiasi (juokiasi). Geros emocijos niekam nepamaišė.
– Treneris galės vėl kviesti į rinktinę vasarį?
– O! Dar anksti klausti. Mano amžiuje kiekvieną dieną reikia išgyventi. Iki pavasario dar toli.
Bet jeigu sveikas ir bus noro – kodėl gi ne?
