Pokalbis apie vykstantį Europos krepšinio čempionatą ir lietuvių pasirodymą jame – LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“ su buvusiu krepšinio teisėju, Lietuvos krepšinio lygos (LKL) generaliniu direktoriumi Romualdu Brazausku ir krepšininku L.Kleiza.
– Lietuvos rinktinė baigė grupės varžybas. Baigė jas užimdama pirmą vietą. Koks bendras įspūdis apie mūsų žaidimą, pone Brazauskai?
R.Brazauskas: Dviem žodžiais – labai geras. Buvo sunkus pirmasis etapas, ypač sunkiai įsivažiavom. Dabar žaidimo kreivė eina į viršų ir reikia tikėtis, ko ir visa Lietuva tikisi – medalių.
– Linai, daug kas kalbėjo apie kontrolines rungtynes, kad jose nieko gero neparodėme. Tuomet pirmosios rungtynės su Gruzija tai tarsi patvirtino. Pradžia, suprantu, nelabai ką lemia?
L.Kleiza: Aš į viską kitaip žiūrėjau. Žinoma, Lietuvoje sunku būti treneriu, ypač D. Adomaičio vietoje – nauju, jaunu treneriu, atėjusiu iš „Neptūno“, o ne turinčiu jau visiems žinomą vardą. Per pasiruošimo ciklą yra sunku, nes turi bandyti žaidėjus, turi juos keisti. Tada atsiranda pralaimėjimai ir panika. Man Lietuvos rinktinės žaidimas patinka. Ir svarbiausia, kad jis yra gerėjantis. Po rungtynių su Gruzija mačiau, kaip džiaugėsi gruzinai, jie džiaugėsi tarsi laimėję čempionatą. O mes, manau, žaidžiam gražiai, įsibėgėjam. Ir svarbu, kad gerai žaidžia iš esmės visi. Ir naujų žvaigždžių šį čempionatą turime, neprognozuotų – tai Adas Juškevičius. Aš iš karto sakiau, kad tikiuosi aukso iš Lietuvos rinktinės. Manau, trečias kartas nemeluos.
– Pone Brazauskai, ar jūs matote kokį nors išskirtinį būtent šios rinktinės bruožą?
R.Brazauskas: Man krinta į akis į tai, kad turime aiškiai išreikštą lyderį – Joną Valančiūną. Ir kaskart būna vis kiti žaidėjai, kurie prideda taškų į bendrą kraitį. Džiugu, kad kiekvienose rungtynėse pasireiškia vis kiti žaidėjai. Manau, tas komandinis žaidimas ir atspindi tuos dabartinius rezultatus. Kai rinktinė laimi, rezultatai gerėja, gerėja ir mikroklimatas. Tačiau reikia nepamiršti, kad prasideda atkrintamieji etapai – šansų pasitaisyti nebebus.
– Pone Kleiza, ar jūs matote išskirtinį šios rinktinės braižą? Pirmiausia turiu omeny Dainiaus Adomaičio stilių organizuojant žaidimą.
L.Kleiza: Aš nepasakyčiau, kad kažkuo labai išsiskiria. Vienas žaidėjas labai gerai sužaidžia vienas rungtynes, Jonas [Valančiūnas] pagaliau pradėjo rodyti, ką gali, nes visi iš jo tikimės daugiausia. Pora pastarųjų rungtynių J.Valančiūnui iš tikrųjų buvo labai geros.
– Nors tai nėra žaidėjas, kuris turi labai platų galimybių arsenalą, tačiau, atrodo, kad išnaudojamas yra puikiai.
L.Kleiza: Per porą pastarųjų rungtynių viskas labai natūraliai išėjo. Neatrodė, kad viskas spaudžiama vien per Joną. Buvo ir atkovoti kamuoliai, ir pikenrolai, ir judesiai – viskas. Žinoma, tas spaudimas, kurį mes uždedame Jonui, lygindami jį su Arvydu Saboniu, yra didelis ir jis tai jaučia.
– Tai tarsi prakeiksmas žaidėjui, kai tave pradeda lyginti su A.Saboniu – visi pradeda tikėtis stebuklų aikštelėje, o čia tiesiog labai geras žaidėjas.
L.Kleiza: Taip, bet geriau tegu lygina su A.Saboniu, o ne su kuo kitu. Kita vertus, žinant, kur Jonas žaidžia ir kaip – jis turi parodyti daugiau. Ir bent kol kas tikrai tai rodo.
– Kitame etape laukia graikai. Kol kas čempionate jiems sekasi nelabai gerai, tačiau sudėtis – puiki. Kaip jūs, pone Brazauskai, vertinate graikų galimybes?
R.Brazauskas: Iš savo varpinės žiūrint, mes tikimės tik pergalės ir apie nieką daugiau negalvojame. Tačiau nereikėtų nuvertinti graikų, nes tai – patyrę žaidėjai. Dauguma jų žaidžia stipriuose klubuose, turi didžiulę tarptautinių varžybų patirtį.
L.Kleiza: Graikai turi gerus, patyrusius žaidėjus. Kol kas jie nedemonstruoja labai gero žaidimo, bet panašiai yra buvę ispanams, kai vos išėjo iš pogrupio, bet galiausiai laimėjo čempionatą. Graikai – labai gera komanda, prieš kurią reikia rimtai nusiteikti. Spaudimas bus didelis, nes pralaimėti aštuntfinalyje yra katastrofa – iškart važiuoji namo, negali net dėl penktos vietos žaisti.
– Prakalbus apie aštuntfinalį. Na, neatrodo labai išmintinga ta sistema, kai net grupių lyderiai, pralaimėję vienas rungtynes, iškart važiuoja namo – per didelė rizika. Kaip jūs manot?
R.Brazauskas: Aš nematau čia problemos. Ji veikia jau daugelį metų. Galbūt anksčiau tik nebūdavo tiek daug komandų, būdavo šiek tiek mažiau. Pavyzdžiui, iš 16 likdavo tik 8. Dabar, kai yra 24 komandos, palikti tik, pavyzdžiui, 8 komandas, kad jos eitų į atkrintamąsias – tai būtų neteisinga. Dabar palanku ir tai, kad pirmi grupėje žaidžia su kitos grupės ketvirtąja vieta.
L.Kleiza: Paskutinis čempionatas, kuriame aš žaidžiau, turėjo dvi grupes, iš kurių toliau išėjo po tris komandas. Bet tai per ilgas ciklas – 11 rungtynių iš viso. Dabar yra devynios. Man, žiūrint sirgaliaus akimis, žinoma, dabar yra geriau – prasideda aštuntfinalis, prasideda intriga, bet komandai, žinoma, blogiau. Geriau išeiti į kitą grupę pažaisti, nei taip stipriai rizikuoti aštuntfinalyje.
– Grįžtant prie rinktinės ir stebinančių, atsiskleidžiančių žaidėjų. Turbūt nelabai kas tikėjosi tokio Ado Juškevičiaus žaidimo ir, panašu, kad dabar jis pats save jau kitaip pradeda vertinti.
L.Kleiza: Turbūt prieš savaitę daug kas sakė „kas tas Adas?“, „ką jis čia veikia?“, o dabar žmonės jau vaikus nori pavadinti Ado vardu. Taip yra, kad sportininkams vienos ar porą varžybų gali pakeisti visą karjerą. Man smagu už Adą, smagu už rinktinę. Jis šovė tada, kai to reikėjo. Jis gali tai padaryti. Jis yra geras metikas.
R.Brazauskas: A.Juškevičius nėra naujokas rinktinėje, jis yra patyręs žaidėjas ir turėjęs ne vienas tarptautines rungtynes. Šiemet žaidė stipriame Ispanijos čempionate. Manau, jam tai pridėjo pasitikėjimo. O kiekvienas sportininkas, kaip ir treneris ar teisėjas, jeigu jam yra suteiktas šansas, turi juo pasinaudoti, nes kito karto gali nebūti.
– Linai, jūs sakote, kad dar prieš čempionatą kalbėjote, kad Lietuva gali laimėti auksą. Dabar, jau matydamas galimus tolesnius varžovus, kas yra tie kiti favoritai?
L.Kleiza: Yra daug naujų komandų, pavyzdžiui, latviai. Jie labai įdomiai žaidžia. Prieš pirmas draugiškas rungtynes sakiau, kad jie neturi jokių šansų dėl medalių, bet, manau, klydau – jie turi šansų. Rusai žaidžia gerai, ispanai, žinoma, vis dar demonstruoja aukšto lygio krepšinį. Yra daug įdomių komandų. Čempionatas gana lygus, nes nemažai žaidėjų nežaidžia. Tikrai manau, kad su dabartiniu žaidimu, kurį demonstruojame, turime puikius šansus eiti link finalo ir jį laimėti.
