– Kaip jaučiatės po pergalės prieš Lietuvą?
– Geras jausmas, mums tai labai svarbi pergalė, labai jos norėjome. Pralaimėjome pirmąsias rungtynes ir žinojome, kad turime nugalėti Estiją, kad liktume patenkinamoje situacijoje. Prieš šį mačą buvo aišku, kad Lietuva yra favoritė, galvojome, kad turime stengtis išlaikyti nedidelį atsilikimą, sukurti varžovams spaudimą.
Likus dviems minutėms atsilikome 6 taškais, bet pataikėme du fantastiškus tritaškius. Jie pajuto grėsmę ir tai, kas įvyko per paskutines dvi minutes, gali įvykti bet kada. Tai krepšinis.
– Pataikėte lemiamą metimą. Tai karjeros metimas?
– Nežinau, gal karjeros pataisytas metimas (juokiasi). Tai geras klausimas, galbūt ir karjeros metimas.
Tiesiog tikėjausi, kad kamuolį spėjau pataisyti laiku. Po metimo pagal sireną žinojau, kad išmesti kamuolį spėjau, bet nebuvau įsitikinęs, kad taip rodys ir aplink lentą esančios šviesos. Pagal sireną atrodė, kad tikrai išmečiau laiku.
– Atrodė, kad jums nebuvo sunku žaisti prieš Jono Mačiulio gynybą.
– Mes vienas kitą puikiai pažįstame. Manau, kad prilygstu jam, labai laukiau šios dvikovos.
Po metimo pagal sireną žinojau, kad išmesti kamuolį spėjau, bet nebuvau įsitikinęs, kad taip rodys ir aplink lentą esančios šviesos.
– Antrajame kėlinyje atsilikote 13 taškų. Kaip pavyko sugrįžti?
– Pagerėjo gynyba, sustabdėme kelias atakas. Puolime pradėjome kur kas geriau dalintis kamuoliu, o ne žaisti vienas prieš vieną.
– Antrą mačą iš eilės Belgijos rinktinė atakuoja tiesiog fantastiškai. Iš kur toks taiklumas?
– Mes turime puikių metikų. Kaip prieš mačą sakiau, neturime aukštų vyrukų, esame labiau metanti komanda. Vietoje veržimosi į baudos aikštelę dažniau išvedame savo žaidėjus ties tritaškio linija. Tai mūsų būdas pelnyti taškus.
– Kodėl nepavyko sustabdyti Jono Valančiūno?
– Mes neturime tokio aukštaūgio kaip jis. Ketvirtajame kėlinuke jis įmetė per daug lengvų metimų iš po krepšio. Sunku sustabdyti vieną geriausių NBA lygos „centrų“.
