Ispanija pirmą kartą per kelis dešimtmečius nebuvo laikoma favorite akistatoje su Lietuva, bet tai nesutrukdė jai jau šeštą kartą per septynerias rungtynes nukauti mūsų šalies komandą Europos čempionate.
Dramatiškose rungtynėse prireikė ir pratęsimo, bet ispanai jame dominavo ir iškovojo pergalę 102:94.
Taip Sergio Scariolo treniruojama komanda jau 21 kartą iš eilės pateko į Europos čempionato ketvirtfinalį, užfiksuodama naują rekordą.
„Buvau beveik priblokštas stebėdamas, kaip ši jauna komanda kaunasi, – susižavėjęs po pergalės prieš Lietuvą kalbėjo nuo 2009-ųjų su kelerių metų pertrauka ispanus treniruojantis S.Scariolo. – Devyni žaidėjai nėra žaidę Europos čempionate, bet jie sugrįžo iš didžiulio deficito, 11 taškų. O kai mes išsiveržėme į priekį, jie vėl sugrįžo, bet mes nesudrebėjome, išlikome ramūs ir radome būdą laimėti. Net ir pratęsime atitrūkome, bet jie sugebėjo sugrįžti, kovoti dėl pergalės. Žmonės kalbės apie žaidybinį planą, apie pokyčius rungtynių metu, bet turiu atiduoti pagarbą šiems kovotojams. Tai nuostabu. Tai garbės dalykas. Daugelį metų dirbame, kad vaikai užaugtų su tinkamomis vertybėmis, tinkamu nusiteikimu, kad jie priimtų kitus vaikus į komandą. Visa tai svarbiau už krepšinį.“
Ispanai net dešimt sykių iš eilės žaidė žemyno pirmenybių pusfinalyje. Kad šią seriją pratęstų, jiems reikės ketvirtfinalyje nugalėti Kroatiją arba Suomiją.
„Esame čia, mes tai padarėme, netikėtai žengėme iki ketvirtfinalio, – šypsojosi italas. – Esame viena iš aštuonių stipriausių komandų šiame neįtikėtinai stipriame čempionate. Bandysime žengti ir toliau, kodėl gi ne?“
Treneris atidavė duoklę ir puikiai sužaidusiam Rudy Fernandezui.
37-erių veteranas yra paskutinis čempioniškos Ispanijos mohikanas, o grupių etape patyrė traumą, bet lietuviams jis per 29 minutes atseikėjo 13 taškų ir buvo vienas svarbiausių žaidėjų aikštėje.
Bet Ispanijos rinktinei jis svarbus ne tik dėl to.
„Rudy yra neįtikėtinas lyderis nuo pat tada, kai susitikome, nuo pat pirmos dienos, – sakė S.Scariolo. – Jis rodo pavyzdį, sunkiai dirba treniruotėse, dalina patarimus. Kartais jis būna kietas, bandydamas pagelbėti, pavyzdžiui, padėdamas Lorenzo. Jis padeda ir man.
Tiesą sakant, aš pats net nesitikėjau to. Jis visada buvo vienas lyderių, bet likdavo kai kurių kitų šešėlyje – Pau, Marco, Ricky. Dabar jis liko vienintelis ir pajuto savo svarbą bei priėmė tai kaip užduotį būti tarpininku tarp tos komandos, kuri jau nebeegzistuoja, ir šios naujos komandos.
Jis yra tas, kuris savo kalbomis ir pavyzdžiu rodo senos komandos pavyzdį naujai. Jis yra vyrukas, kuris gali pasakyti savo komandos draugams, ką reiškia vilkėti šiuos marškinėlius, kuriuos vilkėti nėra lengva. Ne dėl to, kad turėtum būti neįtikėtinas žaidėjas, bet dėl to, kad turi būti puikus žmogus bei pritapti komandoje.
Galiu tik padėkoti jam – jis nuostabus kapitonas ir lyderis.“
