Tai buvo latvių sumanymas neįsileisti žiūrovų į lietuvių ir rumunų mačą.
Jie paskaičiavo, kad už parduotus bilietus atidaryti arenos neapsimoka – žiūrovų bus per mažai, o juk reikia samdyti papildomą apsaugą, kavinių darbuotojus.
Samdyti ir bent du berniukus su šluota, ne vieną, kuris nuobodžiavo maigydamas išmanųjį telefoną ir kartais nematydamas, kad M.Kuzminskas prašo pavalyti prakaitą.
Latviai susitelkė į desertą – dvikovą su Lietuva šeštadienį, į kurią jau seniai buvo išparduoti visi 11,2 tūkst. bilietų.
„Dirbk, Lukai!“ – įsitaisęs antroje eilėje priešais aikštę, kikeno netikėtas svečias Rygos arenoje – Antanas Kavaliauskas. Jis čia jautėsi savas – dvejus metus yra žaidęs Rygos VEF.
„Žalgirio“ centrui kompaniją palaikė komikai Mantas Katleris ir Mantas Stonkus, įgarsinę rungtynes šmaikščiomis replikomis.
Lukas Lekavičius šyptelėjo. Tuščioje salėje susikaupti buvo nelengva, nes lietuviai jau pirmojo kėlinio pabaigoje triuškino Rumuniją 23:12.
„Marčiau, žėk backdoor'ą!“ – šaipėsi kompanija, prisimindama Lietuvos rinktinės kančias draugiškose rungtynėse Orleane, kur iš „backdoor'ų“ lietuviai leido prancūzams įmesti 14 taškų.
„Du, žemai keturi!“ – nurodė derinį Mantas Kalnietis. Už Rumunijos atsarginių suolo įsitaisęs latvių treneris Ainaras Bagatskis puikiai galėjo išgirsti visą lietuvių derinių paletę, kuri sunkiai girdėsis per šeštadienio mūšį susitikimą stebint per 11 tūkst. latvių. Į šį mačą buvo pardavinėjami net stovimi bilietai.
Krepšininkai turėjo valdytis nenusikeikę, nes visi keiksmai tuštutėlėje arenoje galėjo puikiai girdėtis per televizijos transliaciją namuose įsitaisiusiems žiūrovams.
Mindaugas Kuzminskas elegantiškai patikrindavo lanko tvirtumą greitose atakose, kuriomis vien pirmajame kėlinyje mūsiškiai surinko net 10 taškų.
Po dviejų kėlinių lietuviai palengva pirmavo 48:25, o grįždami ant parketo dar spėjo pasiselfinti su būreliu į rungtynes prasmukusių lietuvių.
Su visais žaidėjais, sekretoriato darbuotojais, žurnalistais, vienu apsauginiu ir keliais operatoriais Lietuvos ir Rumunijos mačą stebėjo koks 100 žmonių.
Tai buvo rungtynės, kurioms galėjo būti sunku susikaupti. Bet lietuviai su užduotimis susitvarkė profesionaliai – 97:64, o treneris turėjo priekaištų tik dėl 23 ketvirtajame kėlinyje praleistų taškų.
„Mūsų koncentracija yra pagrindinis dalykas. Neturime kreipti dėmesio, koks priešininkas ir kiek yra žiūrovų, ar jų nėra. Turime kreipti dėmesį į save. Tris ketvirčius gynybinė koncentracija buvo gera. Bet mes esame komanda, kuri negali leisti rumunams įmesti 23 taškų per ketvirtį.
Turime ugdytis mentalitetą „laužti iki galo“. Tai labai svarbu. Bet džiugina, kaip vyrai dalijasi kamuoliu, susiranda situacijas skaitydami žaidimą. 27 rezultatyvūs perdavimai prie 11 klaidų yra tai, ko norime siekdami balanso tarp šių dviejų rodiklių. Bet yra dalykų, kuriuos turime truputį pagerinti“, – po rungtynių sakė D.Adomaitis.
D.Adomaitis išsibandė naują gynybinę sistemą ir džiaugėsi, kad vyrai turėjo galimybę pagerinti komunikaciją – tuščioje salėje susikalbėti žaidėjams buvo labai lengva.
Treneris taip pat turėjo galimybę pagaliau patikrinti Mariaus Grigonio galimybes. Po traumos pirmąsias draugiškas rungtynes sužaidęs snaiperis per 16 minučių taškais nepasižymėjo, bet surinko 6 naudingumo balus ir atliko 4 rezultatyvius perdavimus.
„Manau, jam reikia laiko gauti maksimalų rungtynių krūvį. Tada galėsime nuspręsti, – M.Grigonio vasaros debiutą vertino D.Adomaitis. – Ar jis pavys traukinį, žiūrėsime. Dabar nieko negaliu sakyti.“
Sirgalių trūkumas nei M.Grigoniui, nei 10 taškų pelniusiam Artūrui Milakniui nebuvo problema.
„Žalgirio“ snaiperis į aikštę žengė puikiai žinodamas savo ir rinktinės užduotis, o tuščios tribūnos neblaškė jo dėmesio.
„Bet kokiose draugiškose rungtynėse turime savų problemų sprendimą ir žaidimo gerinimą. Turėjome daug ką patobulinti – tiek komunikaciją, gynybą, derinių išpildymą. Iš šalies rungtynės gal atrodė lengvos, bet jose galima išspręsti savus reikalus: tiek puolime, tiek gynyboje, – rungtynių naudos nenuvertino A.Milaknis. – Kalbant apie tą patį nusiteikimą, kai žinai, kad varžovas nėra iš stipriausių ir pralaimėjo dideliais skirtumais.
Aišku, keista, kai prieš tai žaidi pilnoje „Žalgirio“ arenoje, o čia sėdi vos keli žiūrovai. Bet ne kiek dėl nusiteikimo, o tai tiesiog neįprasta. Kiekvienas turime atlikti savo darbą.
Juolab, dvyliktukas nėra aiškus – kiekvienas nori kažką įrodyti. Manau, atsipalaidavimo nebuvo.“
