O „Lietuvos ryto“ laivas prieš sezoną atrodė iš tiesų gražiai. Daug talento (Artūras Gudaitis, Rokas Giedraitis), daug ambicingų lietuvių (Deividas Gailius, Marius Runkauskas, Gediminas Orelikas), patirtis (Kšištofas Lavrinovičius, Antanas Kavaliauskas) ir gera išvaizda – sugrįžimas į „Siemens“ areną bei skambūs pareiškimai apie atėjusį laiką būti pirmiems.
Bet „Lietuvos ryto“ jau nuo pradžių tykojo vilkduobė – gynyba.
Jeigu iš tiesų, kaip sakė Marcelo Nicola, jis kartu su „Lietuvos ryto“ prezidentu Gedvydu Vainausku komplektavo sudėtį, tai jis, kaip tas kapitono asistentas, nepateisinamai ignoravo įspėjimus apie artėjantį ledkalnį.
Labai keista. Nes komanda buvo suburta visiškai ne argentiniečiui. Labiau – Virginijui Šeškui: daug lietuvių, daugybė puolimo meistrų, Gediminas Orelikas sunkiojo krašto puolėjo pozicijoje ir tik vienas legionierius. Tačiau V.Šeškus jau senokai vėl sugrįžęs į Prienų lygį, o iš jo komandą praėjusį sezoną perėmęs M.Nicola ją būrė pagal savo poreikius.
Subūrė ir bandė įsprausti žaidėjus į jiems netinkančius rėmus. Jis lipdė krepšinį, kuriam komanda buvo nesutverta.
Galiausiai ši konfrontacija baigėsi nepasitikėjimu treneriu ir negailestingu išsiskyrimu.
Bet kai „Lietuvos rytas“ suprato, kad artėja baisus kontaktas su kyšančiu ledkalniu, M.Nicola per bortą išlėkė pavėluotai.
Laivo kapitonas ilgai dvejojo ir dėl naujo trenerio. Patikėjo vairą ambicingam, bet nepatyrusiam Aurimui Jasilioniui. Šis kartą blykstelėjo, bet po to irgi pradėjo skęsti. Vairas skubiai perduotas irgi laikinam Arvydui Gronskiui. O tikro vairininko vis dar nėra, nors jis turėjo būti jau kitą dieną po to, kai M.Nicolai buvo nupirktas lėktuvo bilietas.
Galbūt kapitonas tikėjo, kad „Lietuvos rytas“ pats išsisuks nuo katastrofiškos kaktomušos. Paskutinę akimirką aplenks ledkalnį.
Arba jis žinojo, kad laivas yra pasmerktas katastrofai. Ir tiesiog nuleido rankas, nes nebeverta kažką keisti. Gal dėl to „Lietuvos ryto“ tragedija Europos taurėje šią akimirką nebeatrodo taip baisiai, nes su tuo jau buvome visi susitaikę?
Kad „Lietuvos ryto“ trenerio poste greitai bus rimtų permainų, G.Vainauskas minėjo jau prieš dvi savaites. Nesinorėtų tikėti, kad ta permaina – A.Jasilionio pakeitimas A.Gronskiu.
G.Vainauskas taip pat sakė, kad sezono nelaidoja. Bet kaip kitaip pavadinti sezoną, kuriame 5-6 mėnesius liks žaisti tik vietiniuose vandenyse – su 4 rungtynėmis per mėnesį?
Ir tam jis neužkirto kelio.
Kai „Lietuvos rytui“ beliko stumdytis vietiniame čempionate ir LKF taurėje, gal iš tikrųjų net nebeverta ieškoti naujo trenerio? O ką jis pakeis? Gintis tikrai nebeišmokys. Tai yra krepšinio abėcėlė, atsinešta iš krepšinio mokyklos.
Nebent sustatys žaidėjams tinkamiausią gynybos sistemą, o puolime nuties tokį sklandų kelią, kuriuo „Lietuvos rytas“ važiavo po M.Nicola atleidimo Stambule su „Bešiktaš“.
Bet, kita vertus, akivaizdu, kad su tokiu gynybos potencialu „Lietuvos rytas“ yra pasmerktas pralaimėti LKL finalą. Nebent pats „Žalgiris“ jį pralaimės.
Tačiau negalima dėl to versti kaltės žaidėjams. Jie daro tai, ką moka geriausiai – puola.
Galbūt naujas treneris per tą pusmetį geriau susipažintų su komanda, sudarytų branduolį ateičiai, o per vasarą aplink jį suformuotų gerus pagalbininkus? Bet tokiam treneriui reikėtų storos odos ir visapusiškos veiksmų laisvės. Ko, beje, neturėjo jo pirmtakai.
O gal tiesiog suteikti galimybę A.Gronskiui, kuris taip kantriai talkino „Lietuvos ryto“ treneriams nuo 2007-ųjų?
Šioje beviltiškoje situacijoje net svyra rankos.
Bet kas nedirba, tas neklysta. Kitaip nei „Titaniko“ kapitonas E.J.Smithas, G.Vainauskas gali pasimokyti iš klaidų. Nors istorija rodo, kad iki šiol iš ankstesnių klaidų mažai mokėsi.
Tačiau jo trejų metų ciklo planą reikia kruopščiai perbraižyti.
