Vilniaus „Rytas“ kelialapį į Europos taurės ketvirtfinalį užsitikrino lemiamose „Top 16“ varžybose nukarūnuodamas Monako krepšinio princus. Tačiau tikrąjį finalą „Rytas“ buvo sužaidęs savaite anksčiau Belgrade.
„Rytą“ nuo lemtingo pralaimėjimo ir pasitraukimo iš Europos taurės turnyro skyrė 2,7 sekundės.
Arciomas Parachouskis, lyg tai būtų nutikę vakar, ranka rodė į „Ryto“ krepšinio arenos plotus, 24sek atpasakodamas kiekvieną lemiamo išpuolio Serbijoje veiksmą.
Baudos aikštelėje kilus spūsčiai, Arciomas Parachouskis ant dešiniojo ūselio statė užtvarą DJ Seeley. Prie amerikiečio staiga liko du „Partizan“ žaidėjai, o nuo krepšio atšokęs baltarusis atsidūrė visiškai laisvas.
Chrisas Krameris akimirką sudvejojo, tačiau netrukus atsargiai įmetė kamuolį prie tritaškio linijos priartėjusiam Arciomui Parachouskiui.
Pirmą kartą „Pionir“ arenoje žaidęs aukštaūgis per triukšmą visą vakarą aikštėje negirdėjo komandos draugų. Tačiau tą akimirką centras nebeturėjo laiko nei klausytis, nei žvalgytis.
„Viskas įvyko labai greitai, – 24sek pasakojo A.Parachouskis. – Pastačiau užtvarą, atšokau ir žiūriu – ateina kamuolys.
Žinojome, kad liko tik 2,6 sek. ir net nebuvo kada galvoti – priėmiau kamuolį ir mečiau. Negalvojau, įmesiu ar pramesiu. Tiesiog mečiau.
Ir pataikiau.
Berods, tai buvo pirmas mano pergalingas metimas karjeroje. Bet tas metimas buvo skirtas ne man. Ne aš turėjau jį išmesti.“
Pasirodo, rungtynių herojumi tapęs Arciomas Parachouskis lemiamomis sekundėmis šiek tiek suklydo darydamas derinį ir vos nesujaukė paskutinio „Ryto“ išpuolio.
„Mes turėjome žaisti visai kitą derinį palei galinę liniją, – 24sek atskleidė „Ryto“ įžaidėjas Rokas Stipčevičius. – Jis mums viską sujaukė, bet tuo pačiu sujaukė ir varžovams.
Priešininkai buvo pasiruošę mūsų deriniui, tačiau Arciomas padarė vieną klaidingą ėjimą. Jis ginsis, kad padarė tai tyčia, bet aš tuo netikiu! (Juokiasi.)
Už tą metimą kasdien galėčiau jį apkabinti. Buvau laimingiausias žmogus žemėje. Kaip ir visa komanda.“
Dainius Adomaitis nubraižė derinį, kurį „Rytas“ naudojo visą sezoną.
Jo metu aukštaūgis turi skaityti situaciją. Pagrindinė A.Parachouskio užduotis pastatyti gerą užtvarą ir reaguoti į priešininkų gynybą. Jeigu varžovai keičiasi, centras turi „eiti į kamuolį“. Teoriškai, A.Parachouskis turėjo padaryti žingsnį arčiau krepšio, bet nuėjo žingsniu toliau.
Stebuklinga ir tai, kad A.Parachouskis matė šį metimą savo vizijose.
Likus rungtyniauti 2 min. 20 sek. ir „Rytui“ pirmaujant 73:72, vilniečių milžinas stojo prie baudų metimo linijos ir dukart metė pro šalį.
Dežavu.
Prieš porą savaičių iki išgyvenimo mačo Belgrade A.Parachouskis likus 51 sek. ir „Rytui“ pirmaujant 79:77, prametė abi baudas, o Berlyno ALBA vėliau išplėšė pratęsimą ir išsivežė pergalę iš „Siemens“ arenos.
„Pasakiau sau: nieku gyvu – tai nebegali pasikartoti, – pramestas baudas Belgrade prisiminė A.Parachouskis. – Ir tada kažkaip mintyse pagalvojau, kad reikės įmesti pergalingą metimą. Tiesiog šovė tokia mintis.
Ir aš pataikiau lemiamą metimą. Nežinau, tai ypatinga ar ne, o gal tiesiog tai sėkmė.“
Suvestos sąskaitos
Kai po Arciomo Parachouskio šūvio „Partizan“ treneris Andrea Trinchieri striktelėjo prie šoninės linijos bandydamas rodyti savo partizanams paskutinį šaukinį, akimirksniu žvilgtelėjęs į švieslentę jis pamatė, kad situacija beviltiška – beliko 0,2 sek. Pasikrapštęs pakaušį, italas nurijo jo sezoną Europos taurėje pribaigusį epizodą.
Mažai kas prisimena tą A.Parachouskio karjeros etapą, kai baltarusis treniravosi pas šį „Partizan“ strategą 2011-2012 m. sezono pradžioje.
A.Parachouskis ruošėsi antrajam savo sezonui Europoje Italijoje, Kantu klube.
Tačiau prieš pat pirmąsias oficialias sezono rungtynes A.Trinchieri atleido A.Parachouskį.
„Treneriui nepatiko mano forma, nors atvykau į klubą po Baltarusijos rinktinės stovyklos, jau mėnesį buvau sportavęs su Kantu komanda. Man buvo labai keista, kad Trinchieri atkabino mane prieš pat sezono pradžią, – 24sek pasakojo A.Parachouskis. – Man tai buvo labai sunkus momentas, nes sezonas tik ką buvo prasidėjęs. Vėliau sunkiai galėjau rasti komandą, todėl užsibaigiau ten, kur užsibaigiau.“
Įdomiausia, kad kitą kartą A.Parachouskis su A.Trinchieri vėliau susitiko Vilniuje, 2018-ųjų rugsėjį.
A.Parachouskis treniravosi „Ryto“ arenoje, nes ieškodamas komandos ruošė save naujai darbovietei sportuodamas individualiai.
Su savais tikslais į Vilnių buvo atvykęs ir A.Trinchieri. Vyrai netyčia susitiko ir italas kiek netikėtai atsivėrė žaidėjui.
„Jis atsiprašė, kad nebuvo kantrus ir nepalaukė tiek, kad mane perprastų, – atskleidė A.Parachouskis. – Jis manęs atsiprašė ir mes viską išsisprendėme.
Bet turbūt kažkas buvo už to metimo. Ko gero, Belgrade atsiskaitėme iki galo (šypsosi.).“
Be penkių minučių Eurolygos žaidėjas
Ar jums dar mažai stebuklų?
„Rytas“ gavo ankstyvą kalėdinę dovaną, kai gruodžio 19-ąją A.Parachouskis padėjo parašą po sutartimi su Vilniaus komanda.
Mažiausiai 500 tūkst. eurų vertės pasiūlymus vasarą atmetęs vidurio puolėjas sutiko prisijungti prie sostinės komandos už daugiau nei perpus mažesnį atlyginimą, nei jam buvo siūlomi tarpsezonio metu.
Tačiau Eurolygos komandų kvietimų laukęs Arciomas nebegalėjo ilgiau sėdėti rankų sudėjęs. Tai buvo pirmas kartas jo karjeroje, kai jis taip ilgai nerado komandos.
A.Parachouskio stovyklos pozicija buvo logiška. Sezonui prasidėjus, baltarusis buvo vienas iš ant rankų pirštų suskaičiuojamų vidurio puolėjų, kurie buvo ant Eurolygos klubų slenksčio.
Įprastai pirmajame Eurolygos rate komandos ieškodavo pastiprinimo po krepšiu po savo centrų traumų ar dėl nepateisintų lūkesčių. Aritmetika paprasta – 16 Eurolygos komandų, mažiausiai maždaug 32 vietos vidurio puolėjams. Bet kaip tyčia, tai buvo galbūt toks pirmas ruduo, kai nė vienai ekipai centrų grandyje neprireikė daryti rokiruočių.
A.Parachouskis nusprendė – kad ir už mažiau, bet eis žaisti ten, kur jo norės.
Jo seniai norėjo „Rytas“, ilgai žvilgčiojęs per petį, kai rugsėjo viduryje į sostinę atvykęs krepšininkas iki spalio pabaigos sportavo Vilniuje.
Jam čia sąlygas individualiam darbui su treneriais ir pragyvenimui suteikė „East Players“ agentūros atstovas. Taip ši agentūra aprūpina kiekvieną krepšininką, kuris sezono metu neturi kontrakto.
24sek žiniomis, „Ryto“ kandidatų sąrašuose A.Parachouskio pavardė buvo atsidūrusi jau senokai, o sostinės klubas rodė susidomėjimą įsigyti žaidėją dar spalio pabaigoje. Vis dėlto A.Parachouskis neužsiliko Vilniuje ir grįžo prakaituoti namo į Minską, kur jį priėmė vietos „Cmoki“ komanda.
„Maldavau, kad noriu žaisti! Nebegaliu daugiau sėdėti! Aš ne iš tų, kurie gali taip daryti lyg niekur nieko, – rankas kaip maldai sudėjęs, 24sek vaizdingai pasakojo A.Parachouskis. – Aš visą laiką sportavau, bet tai ne tas pats, kas žaisti penkiese prieš penkis. Buvau labai alkanas.
Dabar aš laimingas, kad pagaliau galiu žaisti!“
Lyg tyčia, po sandorio su „Rytu“ Eurolygoje pasipylė centrų traumos. Per artimiausią mėnesį nuo A.Parachouskio atvykimo, vidurio puolėjų prireikė Milano „Olimpia“, Kauno „Žalgiriui“, „Chimki“, Tel Avivo „Maccabi“, Stambulo „Fenerbahče“, Atėnų „Panathinaikos“ ar Podgoricos „Budučnost“ klubams.
„Aš apie tai negalvoju, – purtė galvą A.Parachouskis. – Juk niekas negarantuotas, kad toms komandoms būčiau buvęs reikalingas.
Dabar aš esu laimingas čia, Vilniuje. Man patinka, ką pavyko nuveikti per tuos du mėnesius. Tikiuosi, toliau eisime į priekį.“
Tuo metu buvau visiškai nepasiruošęs. Net negalėjau mankštintis per apšilimą. Sakiau: Dieve, prašau, kad šios rungtynės kuo greičiau baigtųsi.
Į pirmąjį mūšį – išsivėmęs
Pirmąsias savo rungtynes su „Ryto“ marškinėliais Europos taurės turnyre A.Parachouskis prisimins dar ilgai.
„Top 16“ mūšio su „Partizan“ išvakarėse 31-erių vyras padarė gerą treniruotę ir grįžo namo. Tiesa, prieš eidamas miegoti A.Parachouskis pradėjo keistai jaustis.
Jam baisiai svaigo galva. Susidarė toks įspūdis, kad kažkas įstrigo skrandyje.
Naktį A.Parachouskis smarkiai prakaitavo. Nubudęs ketvirtą ryto, krepšininkas apsivėmė.
„Supratau, kad kažkas negerai, – 24sek teigė A.Parachouskis, prieš pat rungtynes apsinuodijęs maistu. – Net nežinau, ką suvalgiau. Valgiau daug visko, bet kaip ir įprastai: sriuba, salotos ir t.t.“
Visas išblyškęs A.Parachouskis atėjo į rytinę komandos treniruotę. Pamatę, koks keistas atrodo vidurio puolėjas, klubo gydytojai su vaistų ir reikiamo maisto sąrašu išsiuntė žaidėją namo gydytis.
Atvykęs į „Siemens“ areną mūšiui su „Partizan“, A.Parachouskis nesijautė gerai. „Ryto“ daktarai davė vidurio puolėjui tablečių, kuriomis bandė atgaivinti legionierių. Bet tai mažai kuo padėjo.
„Mačiau, kaip jam buvo negera, – prisiminimais dalijosi R.Stipčevičius. – Vienu metu rūbinėje likome vienu du. Jis man pasakė, kad nepajėgs eiti daryti apšilimo ir žaisti.“
„Tuo metu buvau visiškai nepasiruošęs. Net negalėjau mankštintis per apšilimą. Sakiau: Dieve, prašau, kad šios rungtynės kuo greičiau baigtųsi, – dabar su šypsena šį keistą nuotykį prisimena A.Parachouskis. – Bet kai pradėjau apšilinėti supratau, kad atvykau čia žaisti Europos taurės komandoje. Supratau, kad jei užsivilkau aprangą, tai ir žaisiu. Negalėjau pasiduoti ir pasitraukti.“
Dainius Adomaitis rūbinėje bandė įkvėpti išbalusį „Ryto“ milžiną.
„Rūbinėje pasikalbėjome, kad kartais taip nutinka, kad kai, atrodo, negali žaisti ir esi labai blogos savijautos, sužaidi geriausias savo karjeros rungtynes. Tai ir pasijuokėme iš to“, – pokalbį prisimena vilniečių treneris.
Visas perbalęs, kratosi visas iš šalčio. Bet vis tiek suvertė ir laimėjome.
Žaidėjas su treneriu sutarė, kad kai reikės poilsio akimirkos, jis pasiprašys keitimo.
Pirmojo prireikė jau prabėgus 2 min. 40 sek. Bet pradžia nuteikė neblogai – A.Parachouskis pelnė 2 taškus, atkovojo 2 kamuolius, išrašė bloką ir padėjo „Rytui“ startuoti 10:5.
„Vos galėjau atgauti kvapą. Pavargau jau pirmą rungtynių minutę“, – juokėsi A.Parachouskis.
Vien per pirmąjį kėlinį A.Parachouskis dar buvo spėjęs sugrįžti į aikštę ir vėl atsisėsti ant suolo. Tik po rungtynių visi sužinojo, kad tai nebuvo tik D.Adomaičio ledo ritulio rotacija.
Tą vakarą A.Parachouskis aikštėje išsilaikė 21 minutę, pelnė 14 taškų, atkovojo 8 kamuolius ir surinko 20 naudingumo balų, o „Rytas“ pranoko „Partizan“ 80:74.
„Treneris darė viską, kad kažkaip galėčiau žaisti. Kažkaip ir pasirodžiau, o mes laimėjome tą mačą, – juokėsi A.Parachouskis. – Viskas galėjo baigtis kur kas blogiau. Kas ten žino, kas ten galėjo nutikti. Laimei, pasirodžiau gerai.
Ta patirtis man buvo ypatinga (juokiasi.).“
„Svarbiausia, jis buvo susikaupęs. Paaiškinome jam žaidimo planą, būsimas mikrodvikovas. Nors žaidė trumpomis atkarpomis, jis duodavo labai gerą kontaktą. Kai reikėdavo, jis iškart parodydavo ir pasiprašydavo keitimo. Manau, dėl jo parodytų charakterio savybių mes tas rungtynes ir laimėjome“, – samprotavo D.Adomaitis.
A.Parachouskis jau buvo prisistatęs „Ryto“ komandai savaitgalio LKL rungtynėse Panevėžyje, kur padėjo nupūsti „Lietkabelį“.
Nuo pirmos treniruotės pokštais ir šiltu charakteriu pasižymėjęs naujokas greitai įsiliejo į kolektyvą, bet jo parodytas pasiaukojimas sutelkė komandą.
„Visas perbalęs, kratosi visas iš šalčio. Bet vis tiek suvertė ir laimėjome“, – stebėjosi vilniečių gynėjas Margiris Normantas.
„Mes visi jį labai palaikėme, o jis sužaidė neįtikėtinas rungtynes“, – antrino R.Stipčevičius.
Tai buvo ne pirmas toks kartas, kai savo pasiaukojimu jis stebino visą komandą.
„Ryto“ skriaudikas
Savo pergalingais metimais, pozityvia nuotaika, galingais mostais baudos aikštelėje ir pasiaukojimu A.Parachouskis greitai užkariavo „Ryto“ gerbėjų širdis. Bet mažai kas prisimena, kad prieš 8 metus baltarusis pats jas daužė.
Debiutinį savo sezoną Europoje A.Parachouskis klausėsi Rimo Kurtinaičio nurodymų Rygos VEF komandoje.
2011-ųjų Baltijos krepšinio lygos pusfinalyje A.Parachouskis sumetė 20 taškų į tuometinio Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšį ir pirmą kartą per septynerius metus į finalą atvedė kitą komandą, nei Vilniaus ar Kauno „Žalgirio“ klubą.
Po tų rungtynių „Lietuvos rytas“ atleido Aleksandrą Trifunovičių.
„Trifunovičius, Trifunovičius“, – puikiai pamena ir A.Parachouskis.
Dabar jis šypsosi, o tas jo dominuojantis pasirodymas buvusiam „Lietuvos ryto“ treneriui kainavo darbą.
Įdomu ne tik tai, kad, pavyzdžiui, tą sezoną Europos taurėje jo vidurkis tesiekė 8 taškus. Dar įdomiau, kad A.Parachouskis BBL pusfinalyje žaidė ekstremaliomis sąlygomis. Jo čiurna buvo ištinusi kaip kaladė – tokiomis aplinkybėmis paprastai niekas nežaidžia.
„Rygoje labai baisiai išsisukau koją. Sakau jums – mano čiurna buvo tokia, kad niekaip negalėjau įkišti kojos į batą, – 24sek teigė A.Parachouskis. – Prišvirkštė tiek vaistų, kad po dozės nebejaučiau kojos (juokiasi.).
Bet laimėjome tą mačą. Žaidė ir Valančiūnas. Pats žaidžiau gerai.
O tada, atsimenu, laukė sunki reabilitacija. Nerungtyniavau gal 2-3 savaites.“
R.Kurtinaitis buvo pirmas Europos treneris, pačiupinėjęs iš studijų JAV grįžusį krepšininką.
Žaisti krepšinį jis pradėjo labai vėlai. 211 cm ūgio milžinas iki paauglystės žaidė futbolą, bet kūno kultūros mokytojo paskatintas pabandyti krepšinį, greitai pamilo šią sporto šaką.
Iš pradžių jis žinojo tik Michaelą Jordaną ir Shaquille'ą O'Nealą, bet nieko nebuvo girdėjęs apie Eurolygas ar ULEB taures. A.Parachouskis net mesdavo į krepšį kaire ranka, nors yra dešiniarankis. Tą darydavo, nes jam tiesiog taip atrodė estetiškiau. Kol nepriėjo treneris ir neįrodė, kad į krepšį turi mesti „savo“ ranka.
Bet pats žaidimas A.Parachouskiui labai patiko. Kai turėjo rinktis – mokslas ar sportas, aukštas jaunuolis vis dėlto pasirinko krepšinį ir išvyko studijuoti ir žaisti Idahe bei Virdžinijoje.
„Viskas labai greitai pasikeitė“, – šypsosi A.Parachouskis. Vaikinas iš gatvės, staiga tapo Baltarusijos dvidešimtmečių rinktinės žaidėju dar vos septyniolikos, atkreipusiu NCAA skautų dėmesį.
Su tokiais pagrindais, net ir juos pašlifavus Amerikoje, pas R.Kurtinaitį buvo sudėtinga.
„Kurtinaitis yra griežtas treneris. Jis mėgsta tvarką ir aikštėje nėra jokių juokų. Bet kas man patikdavo, kad jei aikštėje pilnai atidirbdavai, už jos ribų galėdavai daryti, ką nori. Kad ir alų prie vakarienės gerti“, – beveik dešimtmečiu atgal sugrįžo A.Parachouskis.
Centras su šypsena prisimena Rimo Kurtinaičio pamokas. Rodydamas įvairius judesius, lietuvis vis pasakodavo istorijas apie Arvydą Sabonį.
„Sabonis perduodavo kamuolį taip, Sabonis mesdavo šitaip. Kodėl taip varaisi kamuolį? Kai aš dalindavau kamuolius Saboniui, jis darydavo taip ir taip, – cituodamas R.Kurtinaitį, juokėsi A.Parachouskis. – Jis vis viską lygindavo su praeitimi.
Buvo labai linksma. Iš tų jo man pasakotų istorijų būtų galima parašyti knygą. Tonos istorijų!“
Žmogus, pakeitęs „Rytą“
A.Parachouskis dabar pats rašo nuotykių knygą Vilniuje.
Vos tik pasirodė „Ryto“ rūbinėje pirmąją dieną, atrodė, kad jis ten buvo visą sezoną.
A.Parachouskis yra ramus, linksmas ir komandai atsidavęs, gerą humoro jausmą turintis žaidėjas. Komandos draugai juokais jį vadina traktoriumi, bet tame didžiuliame kūne daužosi didžiulė širdis.
„Tai nuostabus komandos draugas, kuris norėjo būti tikros komandos dalimi. Šeimos, kuria mes tapome“, – 24sek pasakojo R.Stipčevičius.
„Na, priešininkams jis nėra toks geras, – juokėsi M.Normantas. – Jau ne kartą pamatėme, kaip jis baudė kitas komandas, tiek lauždamas po krepšiu, tiek iš vidutinio nuotolio. Jis meta be dvejonių ir rodo savo brandą bei patirtį.“
Per šešerias Europos taurės turnyro rungtynes A.Parachouskis pelno po 15 taškų, 8,7 atkovoto kamuolio (2,7 kam. puolime) ir renka 21,2 naudingumo balo.
Su šiais rodikliais jis tapo naudingiausiu Europos taurės „Top 16“ etapo žaidėju, nors prie komandos prisijungė prieš pat šias kovas.
„Tai didžiulis profesionalas, apie kurį galiu atsiliepti tik pozityviai, – 24sek tikino D.Adomaitis. – Jis per labai trumpą laiką priėmė visą tą informaciją ir situacijas, kurių reikėjo. Po rungtynių asistentai nusiunčia jam aktualius momentus ir su juo iškart vyksta diskusija. Arciomas ne tik žaidžia, bet ir gyvena krepšiniu. Jis visada pats rodė iniciatyvą įeiti į komandą.“
A.Parachouskis „Rytui“ suteikė daug naujų ginklų. Dabar vilniečiai gali kurti žaidimą kamuolio įmetimais po krepšiu, kur naudodamasis savo fizine jėga ir techniškumu, centras efektyviai atakuoja varžovus.
Gynyboje tvirtas legionieriaus kūnas leidžia „Rytui“ dinamiškiau gintis ir ramiau palikti saugoti lanką vienam žmogui, nebenaudojant pagalbų ir nerizikuojant atsilaisvinusių priešininkų metimais.
Komandos draugai vertina tvirtas A.Parachouskio užtvaras, kurios virsta į protokolą netelpančiais rezultatyviais perdavimais.
„Dar kai stebėjau „Ryto“ žaidimą iš šalies, mačiau, jog jiems trūksta centro, – pastebėjo A.Parachouskis. – Kiti vyrukai yra kiek per žemi, netipiški centrai.
Supratau, kad atvykęs į komandą ją subalansuosiu. Turime daug gerų metikų ir visi gali pataikyti. Bet reikėjo žmogaus po krepšiu.
Kai atėjau, buvau ta paskutinė dėlionės dalis ir viskas pradėjo keistis gera linkme. Manau, dabar labiau pasitikime savimi. Matome, ką kartu galime pasiekti.
Susikūrėme labai gerą atmosferą ir dabar tas ryšys ypatingas. Aš mėgaujuosi žaidimu Vilniuje.“
D.Adomaitis sutinka, kad A.Parachouskis yra žaidėjas, pakeitęs „Ryto“ sezono tėkmę.
„Žinoma, taip, – linktelėjo D.Adomaitis. – Jis mums labai daug pridėjo.
Taip pat savo charakteriu ir atsidavimu Arciomas dar labiau sutelkė komandą. Jis parodė, kad nesvarbu, kokiomis aplinkybėmis, visada galima maksimaliai atiduoti save komandai.
Net jei tai būtų viena minutė ar vienas atkovotas kamuolys.“
„Adomaitis yra dar gan jaunas treneris, buvęs krepšininkas. Vilniuje jis atlieka puikų darbą. Jis labai malonus, kartais pajuokauja – iš niekur gali įmesti pokštą ir praskaidrinti nuotaiką, – kalbėjo A.Parachouskis. – Adomaitis mus labai gerai paruošia rungtynėms ir mums tai labai padeda.
Be to, esu pikenrolo žaidėjas, o Vilniuje žaidžiame daug du prieš du krepšinio.
Man čia labai patinka daug dalykų. Man patinka žaisti Adomaičio komandoje.“
Vilniaus „Ryto“ centrą Arciomą Parachouskį nuo namų skiria vos 180 km. Juos galima pasiekti automobiliu, lėktuvu ar net traukiniu, kursuojančiu maršrutu Vilnius-Minskas dukart per dieną.
Sezono metu ten grįžti netenka – paprasčiausiai nėra laiko. Tačiau savaitgalį į „Siemens“ areną aplankyti sūnaus atvyks Arciomo tėtis.
Po vilniečių pergalės antradienį Utenoje, A.Parachouskis galėjo ramiai rezervuoti jam bilietus į Karaliaus Mindaugo taurės finalo ketvertą.
Nors šio A.Parachouskio artimųjų vizito į Vilnių neturėjo būti. Kaip ir daug kitų aplinkybių, kurios pakeitė „Ryto“ likimą.
