Eurolygos viršūnę svajoja pasiekti visi Senojo žemyno treneriai, bet tai pavyksta padaryti tik vienetams.
Labiausiai trofėjais nukrauti yra devynis kartus čempionu tapusio Željko Obradovičiaus namai. Tris dešimtmečius šalia šoninės linijos stovintis serbas tai yra padaręs su penkiais skirtingais klubais.
Po keturis titulus yra iškovoję Ettore Messina, Božidaras Maljkovičius, Pedro Ferrandizas ir Aleksandras Gomelskis.
Kokių savybių reikia treneriui, siekiančiam prasimušti tarp geriausiųjų, 15min laidoje PIKENROLAS diskutavo Linas Kleiza ir Benas Matkevičius.
„Paimkime ir tą patį Šarūną Jasikevičių. Jei tik žaidėjai supranta, kad treneris kažkur nesigaudo ar yra truputį minkštas, bando apsimesti labai kietu ar kažkuo, kuo jis nėra, tada atsiranda problema. Treneris dvylikai žaidėjų kasdien turi įrodinėti, kad jis yra lyderis. Daugelyje komandų yra užprogramuoti konfliktai tarp trenerio ir žaidėjų. Pavyzdžiui, treneris nori išspausti iš žaidėjų maksimumą, o žaidėjai būna dėl kažko nelaimingi ar nepatenkinti. Žaidėjas turi suprasti, jog treneris žino žymiai daugiau. Žaidėjas turi tikėti taktika ir gerbti trenerį. Man būdavo nesvarbu, koks treneris yra žmogus. Tai šalutinis dalykas. Jis – treneris, aš – žaidėjas, tad mes nesame ir nebūsime draugais. Nebent po karjeros, – 15min laidoje PIKENROLAS dėstė Linas Kleiza. – Tarkime, savo sūnui negaliu būti geriausiu draugeliu, nes aš turiu jį auklėti ir mokyti. Kai kas nesupranta, jog komandose žaidėjai ir treneris yra atskiras dalykas. Jie sueina visi dėl bendro tikslo, bet atskirtis turi būti. Žaidėjai yra kaip vaikai. Jei jie jaučia, kad gali kažką daryti ir nėra baudžiami, jie visada tikrins trenerio ribas. Tarp dvylikos žaidėjų komandoje visada atsiras tokių.“
„Mano pirma mintis – asmenybės autentiškumas. Negali būti kažkuo kitu, kuo tu iš tikrųjų nesi. Negali apsimesti, negali meluoti, nes tuomet meluoji ne tik sau, bet ir komandai. Gerietis negali apsimesti blogiečiu ir atvirkščiai. Jei matai, turi sakyti. Turi būti tam tikros taisyklės, filosofija ir metodai“, – PIKENROLO laidoje pridėjo Benas Matkevičius.
Ir Rimas Kurtinaitis, ir Šarūnas Jasikevičius yra teigę, jog treneris visad privalo turėti atsakymą į bet kurį žaidėjo klausimą. Jei nežinosi, žaidėjų pasitikėjimas treneriu ir jo autoritetas gali imti svyruoti.
„Treneriui niekada nepavyks apsimesti prieš žaidėją, kadangi žaidėjai tai gali staigiai suprasti, o tuomet testuos ribas kasdien, – sakė L.Kleiza. – Nesvarbu, teisus treneris ar ne, nes visada teisiu būti yra neįmanoma, bet jis turi būti užtikrintas. NBA – kitas dalykas. Ten visada turi būti draugu, ypač dabar dirbant su šiuolaikiniu jaunimu. Bet jis vis tiek turi būti atskirai. Jis nėra žaidėjų dalimi.“
„Jei neturėsi atsakymo į bet kurį klausimą, tai bus pirmas žingsnis link mirties, – šyptelėjęs sakė B.Matkevičius. – Kasdien kyla iššūkių. Stovint prie linijos yra du pasirinkimai – žengi žingsnį į priekį arba atgal. Tu turi žengti į priekį ir stumti komandą. Žinoma, bus įvairių iššūkių ir klausimų. Treneris turi pajausti ir nuspėti galimus klausimus, situacijas iš anksto. Ir būti tam pasiruošęs.“
Nuo 2013 iki 2021 metų Lietuvos rinktinėje B.Matkevičius yra talkinęs trims treneriams – Jonui Kazlauskui, Dainiui Adomaičiui ir Dariui Maskoliūnui.
Maskvos CSKA klube jis dirbo šalia J.Kazlausko ir italų profesoriaus Ettore Messinos, o „Boston Celtics“ organizacijoje – prie Brado Stevenso ir Ime Udokos.
„Neturiu vyriausiojo trenerio patirties, bet stebiu kitų darbą ir matau, kad negali staigiai keisti nuomonės – vieną dieną darome taip, kitą – kitaip. Dvigubas standartas žaidėjui gali būti taikomas nebent pagal vaidmenį aikštėje – lyderis turi būti lyderis, vaidmens žaidėjas – vaidmens žaidėju. Bet jie visi privalo grįžti į gynybą. Jei to nesakysi vienam ar kitam – atsiras klausimų. Mano manymu, pagarba privalo būti, bet turi jausti, kad stovi žmogus, o ne robotas. Visi ateina į darbą norėdami pergalės ar titulo, tad turi tai ir parodyti. Galvoju, kad autoritetingas treneris pripažins ir pasakys, kad padarė klaidą, o žaidėjai tai gerbs“, – teigė B.Matkevičius.
„Pagarbą reikia užsitarnauti – ir iš vienos, ir iš kitos pusės. Krepšinis yra labai emocionalus sportas, kuriame situacijos keičiasi šimtą kartų“, – pridėjo L.Kleiza.
28-erių B.Matkevičių į CSKA klubą pasikvietė tėvynainis Jonas Kazlauskas, bet skautas liko ir kai vyriausiasis treneris buvo atleistas. Krepšinio specialistas dar dvejus metus dirbo su Ettore Messina.
Strategas iš Italijos du kartus išvyko į NBA ir du kartus sugrįžo į Europą. Kiek šį specialistą pakeitė jo patirtis už Atlanto?
„Pradžioje jis buvo ekstremalus treneris, tačiau išvyko į „Los Angeles Lakers“ ir tapo konsultantu. Man teko dirbti kartu su Ettore, griežtumo lygis buvo neįtikėtinas, bet prieš tai su juo Maskvoje dirbę žaidėjai sakė, kad Ettore grįžo pasikeitęs, – sakė B.Matkevičius. – E.Messina antrą kartą išvažiavo į NBA ir užsibuvo „San Antonio Spurs“ klube penkerius metus. Ir grįžo dar kitoks. Bet žaidėjams dirbti su juo vis tiek yra sunku, nes jis natūraliai yra toks, kuris reikalauja ir išsireikalauja, ko nori. Į Milaną jis pasikvietė Kyle'ą Hinesą, su kuriuo dirbo ir Maskvoje, nes žino, kad Kyle'as laikys rūbinę, eis kovoti kaip tikras kareivis ir bus lyderis. Tokiam treneriui reikia lyderio, kuris jį užstotų ir laikytų visą rūbinę.“
Tarptautinio skauto poziciją „Celtics“ klube užimantis lietuvis pasakojo apie E.Messinos darbo principus.
„Pas Ettorę žaisti sunku, nes jis niekada nenusisuka, jei mato, kad kažkas vyksta ne taip. Viskas turi būti pagal E.Messinos filosofiją, supratimą ir principus, – dėstė B.Matkevičius. – Pas jį sunku buvo žaisti Aaronui Jacksonui, nes jis visada atlikdavo per daug papildomų driblingų. Jam reikėjo prisitaikyti prie to, kad reikia atlikti mažiau driblingų, greičiau atlikti perdavimus ir įkirtimus. Viskas pas E.Messiną turi turėti prasmę. Kiekviena gynybinė ar puolimo ataka, driblingas ar įkirtimas – viskas turi turėti prasmę. Kodėl tu tai darai? Man tai labai įstrigo galvoje ir tapo asmenine problema, nes daugelyje dalykų pradėjau ieškoti prasmės ir galvoti, kodėl daroma taip, o ne kitaip.“
62-ejų italas jau trečiąjį sezoną paeiliui darbuojasi Milano „Olimpia“ klube.
Linas Kleiza šalies rinktinėje buvo Antano Sireikos, Ramūno Butauto, Kęstučio Kemzūros ir Jono Kazlausko auklėtiniu. Europos klubuose jis yra dirbęs su trimis treneriais – graiku Panagiočiu Yannakiu (Pirėjo „Olympiakos“), serbu Željko Obradovičiumi (Stambulo „Fenerbahče“) ir italu Luca Banchi (Milano „Olimpia“).
Pastarąjį strategą, su kuriuo Lietuvos krepšinio žvaigždė dirbo paskutiniame savo karjeros sezone, L.Kleiza yra pavadinęs minkštu, kaip tualetinis popierius, treneriu.
„Gal ir negražiai pasakiau, bet ką padarysi, – sakė L.Kleiza. – Buvo daug problemų. „Olimpia“ sezoną prieš man atvykstant vos nepateko į Eurolygos finalo ketvertą, ketvirtfinalyje nusileidusi Tel Avivo „Maccabi“. Kitą sezoną susidūrė su labai paprasta problema – daug žaidėjų galvojo, kad yra geresni, nei iš tiesų yra. Luca Banchi turėjo labai didelį konfliktą su Alessandro Gentile. Alessandro buvo jauna žvaigždė ir jam komandoje atidavė viską. Jis buvo daugiausiai uždirbantis žaidėjas, kapitonas, italas ir dar rinkosi pagal save trenerius. Alessandro man patiko. Kietas bičas. Galvojau, kad jo karjera bus žymiai geresnė, nes talento turėjo tikrai nemažai.“
Kaip teigė L.Kleiza, kamuolys buvo vienas, o žaidėjų, norinčių jį turėti savo rankose, daugybė. Tai buvo 2014–2015 metų Milano ekipos problema.
„Luca Banchi mėgdavo žaisti combo gynėjais. Turėjome Joe Raglandą, Danielį Hackettą, bet ne CSKA Hackettą, o tą, kuris galvojo, jog yra pagrindinis taškų rinkėjas komandoje. Turėjome Alessandro Gentilę, MarShoną Brooksą, kuriam prieš metimą reikėdavo aštuonių ar devynių driblingų. Baudos aikštelėje turėjome Samandro Samuelsą, kuris įsivaizdavo save NBA žvaigžde, – pasakojo L.Kleiza. – Pamenu, jog mano žmona tuomet Milane laukėsi mūsų sūnaus, o ši šaika gyveno NBA gyvenimą. Naktinis gyvenimas buvo visu šimtu procentų. Atėjo pas mane treneris ir sakė sutvarkyti viską. Kas aš jiems, tėvas? MarShonas Brooksas buvo geras bičas, bet jis nežinodavo, kaip apsimokėti sąskaitą, jo mašina būdavo palikta bet kur su šimtu baudų, užkištų už lango valytuvo, o sportinė avalynė – pamiršta. Jis – kaip vaikas, kadangi atvyko iš NBA, kur viskuo visada būdavo pasirūpinta už jį.
Kaip Milane žaidimas nesiklijavo, taip nesiklijavo. Vadovybė norėjo, kad ką nors parodytume, o treneris negalėjo nieko padaryti. Kaip A.Gentile žaidė savo 35 minutes, taip ir žaidė. Galiausiai A.Gentile atleido trenerį ir pasirinko Jasminą Repešą, o J.Repeša tuomet išvijo A.Gentilę (juokiasi).“
Eurolygos titulą ginantis treneris šiuo metu yra Erginas Atamanas, sulaukiantis dviprasmiškų vertinimų.
Turkas per karjerą dar yra iškovojęs Europos taurės, FIBA Iššūkio ir Saportos taures, bet tarp kolegų dažnai yra nuvertinamas dėl aštraus liežuvio ir paprasto komandų žaidimo.
Su tuo nesutiko PIKENROLO laidos dalyviai.
„Turiu sakyti, kad jis yra geras treneris. Ir Eurolygą laimėjo, ir turi didžiulę patirtį, ir sudėliojo tokią komandą. Bet aš nesu pas jį buvęs, aš jo nežinau, nepažįstu ir nesu bendravęs. Mes buvome tik priešingose pusėse. Ir visada su juo būdavo sunku“, – sakė L.Kleiza.
„Jis geras treneris, bet kitoks. Erginas Atamanas tiesiog yra kitoks. Jis kitaip prieina prie rezultatų. Tai nereiškia, kad metodai ar procesas teisingi, bet „Fenerbahče“ komandai būdavo daugelį metų sunku žaisti prieš E.Atamano vadovaujamą „Galatasaray“, o dabar – prieš „Anadolu Efes“ ekipą“, – pridėjo B.Matkevičius.
E.Atamanas ne kartą yra susikibęs su geriausiu visų laikų Europos treneriu tituluojamu Ž.Obradovičiumi.
„Man patinka E.Atamanas, nes jis spjovė į Željko autoritetą. Jis vis mesdavo jam iššūkį Turkijoje. Jie buvo susipykę. Željko laimėjo titulą, visi jo bijojo, bet tuomet atsirado E.Atamanas. Pradžioje visi galvojo, kad E.Atamanas yra kvailas, o pažiūrėkime, kur dabar yra „Anadolu Efes“ komanda“, – sakė Linas Kleiza.
„Treneriai diktatoriai turi savo metodus. Jie su savo emocijomis ir agresija išsireikalauja iš žaidėjų rezultato. Bet šie treneriai yra tikri, jie yra tokie, kokie iš tikrųjų yra. Jei nusprendei toks būti, tai privalai tokiu būti kasdien. Turi energiją rodyti kiekvieną dieną, į klaidą baksnoti kiekvieną kartą, per videoperžiūras kiekvienam atskirai pabrėžti tą pačią klaidą ir negali praleisti nė vieno dalyko. Tai nėra lengva ir ne kiekvienas treneris tai sugeba. Kur jie pasimauna? Praleidžia vieną, antrą ar trečią detalę, o žaidėjai sako, kad kreipiame dėmesį į viską arba į nieką. Jei treneris sugeba visa tai padaryti, jis pasiekia elitą. Bet elitą pasiekia ne tik treneriai diktatoriai, yra ir kitų kelių. Kiti treneriai moka laviruoti, žino, ką reikia ir ko nereikia pabrėžti. Jie vadinami žaidėjų treneriais“, – užbaigė Benas Matkevičius.
Visa 15min laida PIKENROLAS su Linu Kleiza ir Benu Matkevičiumi:
