– Kokį įspūdį paliko Lietuvos rinktinės žaidimas grupės varžybose?
– Stengiamės apie tai nebegalvoti. Kad ir kaip įvykdėme, įvykdėme tą tikslą. Susitarėme, kad reikia mažiau neigiamų emocijų, o galvoti, ką turime gero. O tų gerų dalykų tikrai turime. Tikėkimės, kad juos paversime dar geresniais ir mūsų žaidimo kreivė kils į viršų.
– Jonas Kazlauskas minėjo, kad lietuviai turėtų žaisti greitesnį krepšinį. Jums toks stilius parankesnis?
– Tikrai taip, nes mačas su čekais parodė, kad po geros gynybos užbėgame ir varžovai turi problemų. Manome, kad per mažai išnaudojame greitą puolimą: žaidimas buvo lėtas, statiškas. Jeigu pajungsime šitą dalyką, tai mums būtų labai didelis rezervas.
– Ar dvi laisvos dienos išėjo į naudą?
– Labai gerai, kad nežaidėme, nes po grupės varžybų buvome pavargę. Pailsėjome, prasimankštinome, gerai pasportavome ir esame patenkinti.
– Kokia yra Gruzijos rinktinė?
Kad ir kaip įvykdėme, įvykdėme tą tikslą. Susitarėme, kad reikia mažiau neigiamų emocijų, o galvoti, ką turime gero.
– Aštuntfinalyje nebėra silpnų komandų. Varžovai – grėsmingi, bet manau, kad tikrai esame pajėgūs ir eisime į aikštę parodyti teigiamo rezultato.
– Ar Gruzija – pajėgiausias lietuvių sutiktas varžovas?
– Jie priklausomi nuo 6-7 žaidėjų, kurie atlieka pagrindinį vaidmenį. Stengsimės juos išvarginti. Manau, mūsų suoliukas yra ilgesnis. Bet ar jie pajėgiausi, ar ne, sunku pasakyti. Bus tikrai ką veikti. Jau buvo ką veikti grupės varžybose, tai laukia dar vienerios sunkios rungtynės.
– Aštuntfinalio barjeras prideda psichologinio spaudimo?
– Aišku, tai nėra tokios rungtynės, kur galėsi pasitaisyti. Iškrenti ir važiuoji namo. Bet mūsų komandoje yra daug patyrusių žaidėjų. Ir visi su tuo spaudimu susidurs.
