– Ar tenkina tokia pergalė?
– Ne, nedžiugina. Dar vienerios blankios rungtynės, gerai, kad su laiminga pabaiga. Jei prieš estus taip žaidžiame, ateityje gali būti sunku.
– Kodėl taip sunkiai sekėsi žaisti? Varžovai kažkuo nustebino?
– Ne, niekuo nenustebino, žaidė ir tiek. Mes patys malėme š. Mes gimdome taškus puolime, žaidžiame susikaustę. Nežinau, ką daryti, nerandame žaidimo.
– Kodėl niekaip neauga pataikymo procentas?
– Nežinau. Nes blogi sprendimai. Nežinau. Nepasitikėjimas savimi. Turėjome ilgą pokalbį rūbinėje, nesame patenkinti tuo, ką darome. Dažnai ne iki galo atliekame savo darbą deriniuose, nepadarome, kad žmogus, kuriam skirtas derinys, gautų kamuolį. Kažkur kažkas derinį nutraukia.
– Kas padėjo pabaigoje nepalūžti?
– Nesinorėjo prisižaisti taip, kad paskui negalėsime ištaisyti. Gerai, kad atstovėjome iki galo, nors ir chaotiškai, bet Jonas Mačiulis mus ištraukė.
– Ar galime tikėtis, kad užsitikrinę išėjimą į kitą etapą, su Čekijos rinktine žaisite nors kiek laisviau, labiau atsipalaidavę?
– Nežinau, ko čia jau iš mūsų galime tikėtis. Aš labai to norėčiau. Kol kas sunku prognozuoti. Tikiuosi, kad rasime savo energiją, savo gerą žaidimą. Nenoriu nieko pažadėti, bet darysime viską, ką galime.
– Mače su Estija matėme daug jūsų konfliktų, tarpusavio barnių. Kas tai lemia?
– Tai yra nervingumo požymiai. Kai kažkas neišeina, normalu, kad atsiranda kibirkštys. Lietuvos rinktinėje paprastai to nebūna. Atmosfera komandoje kaip visada yra „superinė“, bet aikštėje kitaip. Normalu, juk visi žmonės. Nesiseka vienam, kitam, trečiam – išsiaiškina ir viskas susitvarko. Kai nesiseka, kažkuriuo metu pratrūksta.
– Atrodo, kad tos problemos nėra išsprendžiamos per vienerias ar dvejas rungtynes?
– Čia labai sunku pasakyti. Sužaistume vieną mačą gerai ir sakytume, kad viskas puiku. Nežinau, kodėl mes taip neįsivažiuojame. Atrodo, kad buvo viskas normaliai. Pradėjome pasirengimą, sužaidėme ir blogų, ir gerų rungtynių, va ir su latviais jau tas kamuolys gerai sujudėjo. Dabar užstrigome. Nežinau, kas čia mus valdo (pažiūri į viršų).
Aišku, sunku. Tai Jonas yra, tai Jono nėra. Dabar jis susirgo. Sunku ir mums, ir jam. Bet nepulsime verkti kampuose, olimpiada ant nosies, darysime, ką tik galime.
