– Trys pralaimėjimai namuose Europos taurėje. Ar tai grėsmė jūsų karjerai?
– Turime rungtynes šeštadienį su „Vytautu“.
– Ar teko kalbėti su vadovais pastaruoju metu?
– Ne.
M.Nicola nesileido į kalbas apie savo padėtį komandoje. Tiesiog vėl teko išgirsti tą monotoniją apie žaidėjų koncentracijos, nusiteikimo ir kovingumo trūkumą.
Kita vertus, M.Nicolos auklėtinis Gediminas Orelikas pasiūlė vaistų nuo krizės ieškoti ne tik žaidėjų galvose.
„Pamatėme dvi komandas: pirmoje pusėje nesikovėme, nesigynėme ir leidome „Zenit“ rinkti taškus. Kai pradėjome gintis, jie po pertraukos pelnė 25 taškus. Arba darai, arba ne. Atsilikdamas 20 taškų skirtumu turi rizikuoti, skubėti, eikvoti jėgas. Tada sunku priimti gerus sprendimus“, – rungtynes apibendrino M.Nicola.
– Kas lemia tokią prastą rungtynių pradžią? Prastas rungtynių planas?
– Mes ruošiamės. Ir labai gerai. O tada ateiname į rungtynes ir nevykdome užduočių.
– Skundžiatės gynyba. Kokios pagrindinės problemos gynyboje?
– Noras. Širdis. Ir gynyba vienas prieš vieną. Jie renka daug lengvų taškų vienas prieš vieną. Tai ne dėl komandos taisyklių gynyboje. Tiesiog vienas prieš vieną. Tai – ne taktika, o technika, garbė ir troškimas apsiginti.
– Kodėl tada žaidėjams trūksta garbės ir noro?
– Kartais jie blokuojami. Psichologiškai.
– Kai kurie žaidėjai ar visa komanda?
– Esame komanda. Visi kartu.
– Ką patys žaidėjai sako apie tokias prastas rungtynių pradžias?
– Nesakysiu, ką sako man. Klauskite žaidėjų.
