„Diario de Avisos“ žurnalistas Jose Antonio Felipe straipsnį apie M.Grigonį gausiai papildė informacija apie didžiausią mūsų šalies sociologinę problemą – emigraciją.
Apie tai kalba tiek pats ispanas, tiek M.Grigonis. Anot straipsnio, Lietuva nuo nepriklausomybės atgavimo parado apie milijoną savo gyventojų, tačiau tai krepšiniui didele problema netapo – jį žaidžia visi.
„Mes turime vieną sporto šaką, ne kaip Ispanijoje, pas mus yra tik krepšinis ir visi nori tapti profesionaliais žaidėjais.
Nors mūsų šalyje žmonių mažėja, mes visi labai mylime Lietuvą, visa širdimi. Taip, daug kas išvažiuoja į kitas šalis, ieško geresnės ateities, tačiau mes esame vieninga tauta. Krepšinis mus jungia, padeda save išreikšti“, – cituojamas M.Grigonis.
22 metų lietuvis tėvynę paliko prieš trejus metus, kai nepavyko patekti į pagrindinę Kauno „Žalgirio“ komandą: „Man buvo labai sunku, nes atidaviau viską. Maniau, kad man sekasi neblogai, tačiau nežinomybė buvo nelengva. Galiausiai nusprendžiau išvykti.“
Nors mūsų šalyje žmonių mažėja, mes visi labai mylime Lietuvą, visa širdimi.
Vis dėlto per keletą metų Hueskoje ir Manresoje lietuvis ne tik tapo geidžiamu talentu, tačiau vasarą jau debiutavo Lietuvos rinktinėje bei pateko į sudėtį Rio olimpinėms žaidynėms.
„Užtenka sužaisti penkias minutes su rinktinės marškinėliais ir tampi žvaigžde. Ne tik savo mieste, bet visoje šalyje. Kadangi mūsų šalis maža, visi ima tave pažinti. Tai puikus jausmas“, – teigė M.Grigonis, pridurdamas, kad svajonę užsivilkti rinktinės marškinėlius audžia kone kiekvienas oranžinį kamuolį mylintis lietuvis.
M.Grigonį kalbinęs žurnalistas teksto antraštėje pažymi, kad lietuviai, kitaip nei ispanai ar kiti panašūs kraštai, nori tapti Saboniais, o ne Ronaldo ar Messi.
