Domantas Sabonis pirmojo pratęsimo pabaigoje klydo stipriai – ne tik davė Dennisui Schroderiui pelnyti „2+1“ ir išlyginti rezultatą, bet sulaukė ir penktosios pražangos, kuri dukart NBA „All-Star“ dalyvį privertė antrąjį pratęsimą stebėti nuo suolo.
Kazys Maksvytis ypatingai Lietuvai svarbiu Europos čempionate metu atsisuko į Martyną Echodą, kuris iki tol per trejas rungtynes ir vieną pratęsimą buvo sužaidęs vos tris minutes.
Tai buvo gynyba – puolimas sumanymas. Pirmoji užduotis skirta M.Echodui, antroji – nuvargusiam gyvenimo mačą žaidusiam Jonui Valančiūnui.
Stratego sumanymas – besikeičianti gynyba. Martynas buvo išvestas prieš individualiai stiprų vokiečių gynėją Maodo Lo, atrodė, kad laikosi gero atstumo ir dirba kojomis, tačiau varžovas buvo negailestingas – du tritaškiai iš dviejų.
„Skausmingi tritaškiai, – 15min sakė M.Echodas. – Būtų vieną prametęs, greičiausiai būtume laimėję. Aišku, visada galima gintis geriau. Žiūrėjau pakartojimą, tai metimai tikrai nebuvo patys lengviausi. Kaip ir minėjau, nebuvo fortūnos. Jei jis būtų prametęs bent vieną, galėjo viskas būti kitaip.“
Trečią pralaimėjimą patyrę lietuviai atsidūrė ant bedugnės krašto, kadangi Slovėnija nusileido Bosnijai ir Hercegovinai, tad K.Maksvyčio kariauna nebėra situacijos šeimininkė.
Lietuvai reikia Prancūzijos malonės ir pergalės prieš tą pačią Bosniją ir Hercegoviną.
„Nuotaikos nėra pačios blogiausios. Suprantame, kad esame labai prastoje situacijoje, bet vis dar turime šansą išeiti į kitą etapą. Ruošiamės kitoms rungtynėms. Vis dar turime šansų eiti tolyn“, – sakė M.Echodas.
– Arti pergalės buvote prieš visus tris varžovus, bet iškovoti jos taip ir nepavyko. Ko pritrūko?
– Pirmose dvejose rungtynėse pabaigoje pritrūko disciplinos. Pritrūko ir šiek tiek jėgų, nes klaidos buvo gana kvailos. Tokių anksčiau nedarydavome. Trečiajame mače atidavėme visą širdį, žaidėme tikrai gerai. Gal keli švilpukai mums sutrukdė laimėti, o gal pritrūko fortūnos, nes įmetė sunkius tritaškius. Turime tokį rezultatą, kokį turime. Jei išeisime į kitą etapą, pasitaisysime ir viskas bus geriau.
– Kaip jums pirmasis Europos čempionatas, kokie įspūdžiai?
– Tikrai geriausi įspūdžiai, nes žaidžiame prieš vienus geriausių žaidėjų ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Patirtis – tik geriausia. Dėl to smagu.
– Jūsų pozicijoje rungtyniauja du geriausi Lietuvos krepšininkai – Domantas Sabonis ir Jonas Valančiūnas. Kuo jie ypatingi, ko iš jų galite išmokti treniruotėse?
– Jie vieni geriausių savo pozicijos žaidėjų visame pasaulyje. Jonas turi išskirtinį kūną ir išskirtinę jėgą. Jis labai gerai kovoja dėl kamuolių. Domas – irgi labai stiprus, bet kaip didelis žaidėjas jis turi išskirtinį judesių arsenalą. Jis laužia ne tik per jėgą. Stengiuosi iš jų pasiimti įvairiausių smulkmenų ir panaudoti tai savo žaidime.
– Kaip jūsų akyse atrodė situacija su neduotu baudos metimu dvikovoje su Vokietija?
– Aš mačiau visą situaciją. Mes, žaidėjai ir treneriai, klausėm, kodėl nepaskyrė metimo, nors teisėjai už techninę pražangą privalo tai padaryti. Kai nedavė baudos metimo, pagalvojome, kad arbitrai varžovų treneriui tiesiog davė įspėjimą. Viską supratome tik vėliau, bet jau buvo per vėlu.
Visi sako, kad mes turėjome pakovoti, bet teisėjai turėjo tai pastebėti. Teisėjai daro įvairių klaidų, bet tokio dalyko dar nesu matęs.
– Į aikštelę žengėte itin karštu metu – antrajame pratęsime, kai penktąja pražanga buvo nubaustas Domantas Sabonis. Koks jausmas į rungtynių įkarštį įeiti tokiu metu?
– Net nebuvo laiko mąstyti. Ėjau žinodamas, kad reikia padėti komandai. Buvau užsivedęs ant suolo palaikant komandos draugus. Po ilgosios pertraukos nežaidžiau, praėjo gal valanda, bet komandą palaikiau aistringai, atrodė, kad pats esu aikštelėje.
– Rungtynes pabaigoje nulaužė du Maodo Lo tritaškiai per jūsų rankas, nors atrodė, kad ginatės pakankamai solidžiai. Kiek tai buvo skausminga ir ar tose situacijose galėjote apsiginti dar geriau?
– Faktas, kad skausmingi. Būtų vieną prametęs, greičiausiai būtume laimėję. Visada galima gintis geriau. Žiūrėjau pakartojimą, tai metimai tikrai nebuvo patys lengviausi. Kaip ir minėjau, nebuvo fortūnos. Jei jis būtų prametęs bent vieną, galėjo viskas būti kitaip.
– O kas paskutinės atakos metus po varžovų krepšiu jums smogė į nosį?
– Ignas Brazdeikis. Tai buvo žaidybinė situacija, į kurią nespėjau sureaguoti. Stebėjau kamuolį, bandžiau dėl jo kovoti ir gavau iš alkūnės. Po rungtynių medikai iškart pamatė, kad praskelta ir dėl to yra kraujo. Susiuvo ir viskas gerai. Poros dienų reikalas. Ignas atsiprašė, bet vakarienės nepastatė. Reikės užsiprašyti (šypteli).
– Rytoj laukia mačas su Vengrija, kurios sudėtyje – jūsų naujasis komandos draugas Vilniaus „Ryto“ komandoje Benedekas Varadi. Ar teko su juo jau persimesti žodžiais?
– Vengrijoje truputį kalbėjome, kai vyko pasaulio čempionato atrankos mačas. O ir čia, Kelne, gyvename tame pačiame viešbutyje. Daug šnekėti neteko, bet susipažinome.
– Kokį jis spėjo palikti jums įspūdį?
– Tikrai solidus žaidėjas. Jis man įsiminė jau Čempionų lygoje, kai žaidė prieš „Rytą“. Įvairiapusiškas žaidėjas. Manau, kad puikiai sutarsime ir puikiai aikštelėje tiksime prie vienas kito.
