Eurolyga lėtai reagavo į karą Ukrainoje.
Kai Rusijos kariuomenė įsiveržė į Ukrainą, po dviejų dienų Eurolyga dar tvirtino, jog Maskvos CSKA, Sankt Peterburgo „Zenit“ ir Kazanės UNIKS rungtynes rengs neutraliose aikštėse.
Tik šeštąją karo dieną per posėdį nutarta sustabdyti trijų Rusijos komandų dalyvavimą turnyre, o dar po mėnesio patvirtinta galutinai anuliuoti jų rungtynių rezultatus šį sezoną.
Tačiau Maskvos CSKA vis dar turi balsą Eurolygoje, kaip ilgalaikę licenciją turintis vienas iš trylikos klubų.
Tai gali pasikeisti, – rašo Rusijos žurnalistas Artiomas Komorovas.
„Eurolyga svarsto galimybes, kaip atimti iš CSKA ilgalaikę licenciją, – tai patvirtino du šaltiniai, susipažinę su situacija, – tviteryje rašė A.Komorovas. – Dar nenuspręsta, bet Eurolyga kreipėsi į teisininkus, kad šie padėtų patvirtinti priežastį, jei to prireiks.“
CSKA per pastarąjį dešimtmetį dukart laimėjo Eurolygos nugalėtojų titulą, o iš 19-os rengtų finalo ketverto turnyrų dalyvavo 18-oje.
Rusijai užpuolus Ukrainą, nė vienas krepšinio klubas, kaip ir kitos Rusijos sporto komandos, neskelbė net menkiausios žinutės apie karo stabdymą, o Sankt Peterburgo komandos vadovas stebėjosi, kodėl jiems neleidžiama žaisti rungtynių.
Didžioji dalis legionierių paliko Rusijos krepšinio klubus, bet kai kuriems jų nepavyksta nusitraukti sutarčių – taip yra ir Mariui Grigoniui, kuris, sudaręs trejų metų kontraktą su CSKA, dabar priverstas sumokėti didelę išpirką, norėdamas tapti laisvu žaidėju.
