– Kodėl finalas išėjo toks?
– Prastai labai pradėjome, leidome jiems pajusti žaidimo skonį ir paskui nebesugebėjome pasivyti. Pati pradžia tiek pirmojo, tiek trečiojo kėlinio yra kalta. Negalime leisti sau taip daryti, nes varžovams pajutus žaidimą prasideda metimai nuo lentos ir visokie kitokie epizodai.
Kai jie pirmavo, atrodė, kad net geriau jiems sekasi. Ką padarysi, dabar labai skaudu, daug negatyvių minčių. Praeis laikas ir tikiuosi, kad tą čempionatą atsiminsime kaip gerą.
– Ar užteks nakties, kad rytoj jau galėtumėte džiaugtis sidabro medaliu?
– Nežinau, nežinau. Skaudu vis tiek. Išeini į finalą, tiek sirgalių, toks palaikymas, skaudu. Manau, kad tas kartėlis liks ne nakčiai, o visam gyvenimui. Tų finalų per gyvenimą gali ir nebebūti, tikiu, kad dar bus, bet negali žinoti. Kiekvienas pralaimėtas finalas atmintyje išlieka ilgam.
Negalime kažko kaltinti, finalą pralaimėjome mes patys. Jie to nusipelnė – buvo geresnė komanda.
– Ar finale būtina turėti tokias asmenybes kaip Pau Gasolis ar Tony Parkeris, kad galėtum laimėti?
– Aš nepasakyčiau, kad 2013 ar dabar laimėjo vienas žaidėjas. Tada visi koncentravosi į T.Parkerį, bet iššovė Nicola Batumas. dabar visi koncentravosi į P.Gasolį, bet bent jau pradžioje „skirtumą padarė“ kiti žaidėjai. Tik tada jau įsijungė P.Gasolis. Tokios klasės žaidėjus sustabdyti vienas prieš vieną nelabai galima. Reikia pasistengti jį apstabdyti ir neleisti kitiems įsižaisti.
– Pirmajame ketvirtyje tik 8 taškai, kas sustabdė jūsų puolimą?
– Patys susipančiojome, sugrįžome į Rygą savo žaidimu. Vėl statiškas ir lėtas pasidarė. Kai tik pradėjome bėgti, kiek greičiau judėti, atrodo, pasivydavome, bet neužtekdavo...
– Ketvirtfinalyje ir pusfinalyje teisėjai leido kietą kovą. Finale labai „saugojo“ P.Gasolį?
– Neleido labai kietos kovos, bet visi esame profesionalai ir turime prisitaikyti. Ir jiems, ir mums sąlygos buvo vienodos. Negalime kažko kaltinti, finalą pralaimėjome mes patys. Jie to nusipelnė – buvo geresnė komanda.
