Mažai kas prisimena, kad ispanas Javieras Imbroda tada dirbo Lietuvos rinktinės trenerių štabe.
Jis namuose laimėjo medalį – bronzą, tik ne su namų komanda.
„Tai buvo labai keista, – „El Confidencial“ pasakojo 56-erių J.Imbroda. – Keisčiausia buvo žygiuoti su Lietuvos delegacija per olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją ir matyti princą Philipą su Ispanijos vėliava.“
Kaip treneris iš Melijos Barselonos olimpinėse žaidynėse tapo Lietuvos rinktinės nariu?
Į Lietuvos nacionalinę komandą J.Imbroda pateko per Valdemarą Chomičių ir Arvydą Sabonį. Šie vienu metu 1989-aisiais palikę Sovietų Sąjungą persikėlė į Valjadolido krepšinio klubą ir nieko nelaukę Ispanijoje įsigijo namą.
Parduotuvės buvo tuščios, o maistas – vienodas. Pirmosios Lietuvos krepšinio lygos salė atrodė kaip prasčiausia mokyklos salė Ispanijoje.
Vasarą lietuviai pasiprašė J.Imbrodos leisti pasitreniruoti su jo komanda iš Malagos „Mayoral Maristas“. Užsimezgus geriems santykiams, vėliau A.Sabonis su V.Chomičiumi paprašė ispano prisijungti prie olimpinės rinktinės trenerių štabo.
J.Imbrodos teigimu, iš pradžių tokia galimybė skambėjo kaip anekdotas. Bet viskas baigėsi tuo, kad Lietuvos olimpinio komiteto vadovas vėliau vyko į Malagą paprašyti J.Imbrodos oficialiai tapti Lietuvos delegacijos nariu.
Postsovietinė Lietuva šokiravo
Iš šiltos Malagos J.Imbroda prieš 25 metus – Lietuvai dar tik iš lėto stojantis ant kojų po atsiskyrimo nuo Sovietų Sąjungos, pirmą kartą iškeliavo į niūrų Kauną. Ispanas buvo šokiruotas.
„Valstybė buvo tarsi sunaikinta, – atviravo treneris. – Nebuvo nieko. Parduotuvės buvo tuščios, o maistas – vienodas. Pirmosios Lietuvos krepšinio lygos salė atrodė kaip prasčiausia mokyklos salė Ispanijoje.“
J.Imbroda juokiasi – Lietuvos krepšininkai jį vadino Javieru Imbrodu. Bet situacija buvo nejuokinga.
Rinktinės žaidėjai treniravosi iš savo turimo krepšinio inventoriaus. Pavyzdžiui, rinktinės nariai treniruodavosi su savot atsivežtais kamuoliais – krepšinio federacija neišgalėjo jais aprūpinti nacionalinės komandos, rašo „El Confidencial“.
Komanda gyveno kukliuose viešbutukuose ir keliavo klerančiu autobusu.
J.Imbroda prisipažįsta, kad geriausi Lietuvos rinktinės žaidėjai jo nuolat atsiprašinėjo dėl tokių sąlygų.
Bet už viso to vargano pasiruošimo slypėjo didžiuliai tikslai.
„Man buvo labai įdomu, nes tai buvo galimybė parodyti pasauliui, kas yra Lietuva. Padaryti tą per krepšinį“, – pasakojo J.Imbroda.
Treneriai-rėmėjai
Ispanas tapo labai keisto Lietuvos rinktinės trenerių štabo papildymu. Nacionalinei komandai vadovavo 60-metis Vladas Garastas, o jam dar talkino amerikietis Donnie Nelsonas, prisijungęs prie rinktinės Šarūno Marčiulionio kvietimu.
Kad trenerių štabą papildytų J.Imbroda ir D.Nelsonas, V.Garasto reikalavo žaidėjai ir pati federacija, rašo „El Confidencial“.
Įveiksime juos tiek taškų, kiek jie buvo okupavę Lietuvą.
V.Garastą J.Imbroda pavadino „magišku“ treneriu. Išties keista, kaip sulipo tokios skirtingos krepšinio mokyklos.
Įdomu, kad užsieniečiai asistentai prisidėjo prie komandos ne tik savo krepšinio patarimais. Kai D.Nelsonas ieškojo rinktinei rėmėjų JAV, tą patį Ispanijoje darė J.Imbroda.
Jam pavyko susitarti su gimtosios Melijos sponsoriais finansuoti Lietuvos nacionalinę komandą. Todėl Lietuvos krepšininkai atvyko pažaisti į draugišką turnyrą Melijoje.
Pats J.Imbroda neatsimena, kiek tada Melijos valdžia parėmė Lietuvos rinktinę, bet „El Pais“ rašė, kad tai galėjo būti nemaži pinigai.
Unikalus Sabas
Į Barselonos olimpines žaidynes lietuviai pateko laimėję atrankos turnyrą Ispanijoje. Paskutinę pirmojo etapo dieną Lietuvos rinktinės kelyje pasitaikė Jungtinės rinktinė – komanda, kurios pagrindą sudarė buvusios Sovietų Sąjungos komandos (NVS) žaidėjai.
Su Lietuvos komanda susigyvenęs J.Imbroda tada prieš mačą rūbinėje skėlė uždegančius žodžius.
„Įveiksime juos tiek taškų, kiek jie buvo okupavę Lietuvą.“
O okupavę buvo 50 metų. Lietuviai tas rungtynes laimėjo net 44 taškais.
Lietuva buvo vienintelė pralaimėjimo olimpinėje atrankoje nepatyrusi komanda. Per dvi savaites lietuviai laimėjo 12 dvikovų, rinko vidutiniškai po 99 taškus ir priešininkus skriaudė vidutiniškai 21 taško skirtumu.
Nors Lietuva buvo nauja pasaulio krepšinio žemėlapyje, toks pasirodymas olimpinėje atrankoje užaugino nuotaikingai kompanijai sparnus.
„Žinojome, kad galime laimėti medalius, nors tai ir nebuvo lengva. Bet įtarėme, kad galime nuveikti kažką didingo“, – neslėpė J.Imbroda.
Ypač turint Arvydą Sabonį priekyje.
„Turėti Sabonį buvo kažkas unikalaus. Jis buvo unikalus žaidėjas, – žavėjosi ispanas. – Galvojau, kad su tokiu neįmanoma pralaimėti. Jo pranašiškumas buvo neįtikėtinas.
Visas žaidimas buvo statomas aplink jį. O jį supo puikūs žaidėjai, kaip Marčiulionis, Kurtinaitis, Chomičius ar Karnišovas. Išskirtiniai žaidėjai. Bet Sabonis buvo svarbiausias.“
Sabo unikalumas leido Lietuvai jau pirmosiose olimpinėse žaidynėse pasidabinti bronzos medaliais. Nuo gražesnių trūko tik kito varžovo žaidynių pusfinalyje – JAV „Svajonių komanda“ su Michaelu Jordanu ir Magicu Johnsonu nepaliko Lietuvai vilčių 127:76 bei pateko į finalą.
Lietuva atkreipė pasaulio dėmesį pergale mažajame finale 82:78 prieš NVS komandą ir tais beprotiškais „Grateful Dead“ marškinėliais lipant atsiimti medalių.
„Nėra geresnės scenos pasirodymui nei olimpinės žaidynės“, – pasakojo J.Imbroda.
Paruoštas postas „Žalgiryje“
Šis dėl nuovargio nusprendė nekeliauti su rinktine į Lietuvą ir po žaidynių iškart grįžo namo į Meliją.
J.Imbroda vos neužmezgė dar glaudesnių ryšių su Lietuva – jam buvo siūlomas Kauno „Žalgirio“ trenerio postas. Tačiau Melijos klubas atmetė lietuvių pasiūlymą.
Pamenu, jie man siūlė gal 60 tūkstančių dolerių. Jiems tai buvo labai didžiuliai pinigai.
„Aš buvau pasiūlytas treniruoti „Žalgirį“, – atskleidė J.Imbroda. – Tačiau pagal tuometines jų taisykles, negalėjau. Pamenu, jie man siūlė gal 60 tūkstančių dolerių. Jiems tai buvo labai didžiuliai pinigai.
Tačiau mano gyvenimas buvo Ispanijoje, buvau prisiekęs Malagai. Nors visada pagalvodavau apie tą galimybę“.
Dabar J.Imbroda užsiima savo fondo projektais. Bet jo mintys nuo krepšinio niekada neapleidžia.
„Aš didžiuojuosi, kad buvau tos istorijos dalimi. Man tai buvo karjeros ir gyvenimo pamoka“, – ypatingą kelionę su Lietuvos rinktine reziumavo J.Imbroda.
