Tenerifės „Iberostar“ klubas 21 metams buvo iškritęs iš aukščiausio Ispanijos krepšinio diviziono, kai į pirmąją lygą sugrįžo 2012-aisiais. Keturi pastarieji sezonai buvo labai vidutiniški – Tenerifė malėsi vidutiniokų gretose, o atkrintamosios buvo taip toli, kaip pati Ispanija, atitrūkusi nuo didžiausios Kanarų salos, iš kurios greičiau pasieksi Maroko krantus nei savo tautiečius.
Tačiau sekmadienį ši kukli Tenerifės komanda 75:64 paguldė karalių Madrido „Real“ ir tapo vienvalde Ispanijos čempionato lydere.
Eurolygoje antrą geriausią puolimą turnyre demonstruojantis „Real“ (vid. 86,79 tšk.) šį sezoną mažiau taškų buvo sukrapštęs tik sykį – 62 dvikovoje su Vitorijos „Baskonia“.
Netradicinė komandinė gynyba, paremta gynėjų susikeitimu prie tritaškio linijos, yra Tenerifės vizitinė kortelė. Kaip ir tolimi metimai, kurių „Iberostar“ dažnai išmeta daugiau nei dvitaškių.
Šioje toliašaudėje Tenerifės artilerijoje ryškus Marius Grigonis. Jis yra antras taikliausias Ispanijos čempionato lyderių snaiperis – per mačą pataiko vid. 1,4 tritaškio, o atakuoja 43 procentų tikslumu.
Tai iš viso virsta 7,9 taško, 2,5 rezultatyvaus perdavimo, 1,9 atkovoto kamuolio ir 8,1 naudingumo balo vidurkiu per 22 minutes.
Asmeniniai ir komandiniai rezultatai tokie, kad net komplimentais nesisvaidantis Dainius Adomaitis prasitarė, kad jam malonu stebėti M.Grigonio žaidimą.
Nieko keisto, kad Marius jau sulaukė Lietuvos rinktinės trenerio skambučio. Tačiau pernai Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse nacionalinėje komandoje debiutavusiam krepšininkui siurprizu tapo kitas pokalbis telefonu.
„Paskambino buvusios komandos treneris ir atsiprašė, kad nedavė žaisti pikenrolo“, – prisipažino M.Grigonis.
Jis 2014–2016 metais rungtyniavo kitoje Ispanijos komandoje – Manresos ICL, kuri dabar nukrito į paskutinę čempionato poziciją. Būtent snaiperio 9,7 taško vidurkis elitinėje lygoje praėjusį sezoną atkreipė Jono Kazlausko dėmesį.
Bet tada Ibonas Navarro nematė M.Grigonio aktyviau žaidžiančio Manresoje du prieš du. Dabar Marius dažniau įsitraukia į pikenrolą – visai kaip Lietuvos jaunimo rinktinėse.
Todėl prie trenerio Jesuso Vidorretos lietuvio rezultatyvių perdavimų vidurkis nuo 0,9 šoktelėjo iki 2,5. M.Grigonio rezultatyvumas nežymiai krito (-1,8 tšk.), bet žaidimas tapo dar tikslesnis – pakilo ir tritaškių (nuo 39,4 proc. iki 42,9 proc.), ir baudų (nuo 76,5 proc. iki 82,9 proc.) pataikymas.
„Taip, man dar tik 22 metai, bet ta patirtis vis tiek ateina, – sakė jau ketvirtąjį sezoną Ispanijoje rungtyniaujantis lietuvis. – Kyla pasitikėjimas. Baudų pataikymas yra pasitikėjimo savimi ir patirties pasekmė. Ko gero, kiekvienas, pradėjęs žaisti aukštesniame lygyje, meta prasčiau. Bet tas pasitikėjimas ateina, kai susipažįsti su lyga, žinai beveik visus žaidėjus. Ir, aišku, kai treniruotėse išmeti vis daugiau metimų.“
M.Grigonis turėjo likti Manresoje ir šiam sezonui, bet Tenerifės klubas išpirko lietuvį ir pasirašė sutartį pagal formulę „2+1“.
Futbolo stebuklo pėdsakais
Dabar M.Grigonis kuria pasaką pasakiškoje vietovėje, kurioje temperatūra žemiausiai buvo nukritusi iki 18 laipsnių šilumos.
„Žmonės tada su paltais vaikščiojo“, – juokėsi M.Grigonis, šiomis dienomis besilepinantis 24 laipsnių šiluma.
Žinote ispanišką mañaną, kuri reiškia stiprų „vėliau“? „Tai jų mañana yra dar viską nukeliant porai dienų“, – šyptelėjo Marius.
Toks lengvas gyvenimo ritmas beveik 700 tūkst. gyventojų saloje jam patinka.
Vienintelis minusas – kelionės. Pavyzdžiui, į FIBA Čempionų lygos rungtynes Juodkalnijoje Tenerifės komanda keliavo 24 valandas. O rungtynės vietos čempionate kartais prilygsta „Žalgirio“ kelionėms Eurolygoje – lengvas iššūkis.
M.Grigonio teigimu, bilietų į rungtynes čia nebelieka likus mėnesiui iki jų pradžios.
Pati Tenerifė dabar gyvena ne tik turizmu. Sakoma, kad kas šeštas salos gyventojas susijęs su turizmo industrija, o salą kasmet aplanko penkiskart tiek turistų, kiek yra Tenerifės gyventojų.
„Iberostar“ rungtynėse lankosi tik kas 130-as gyventojas, bet tik todėl, kad „Pabellon Insular Santiago Martin“ rūmai talpina vos daugiau nei 5 tūkst. sirgalių. M.Grigonio teigimu, bilietų į rungtynes čia nebelieka likus mėnesiui iki jų pradžios.
„Visi supranta, kad kiekvienais metais taip nebus. Laikraščiuose rašo, kad reikia mėgautis šia akimirka, nes negali žinoti, kada dar taip bus, – kuklios Ispanijos komandos realybę piešė M.Grigonis. – Visi labai džiaugiasi: pradedant sirgaliais, baigiant komandos vadovais. Bandome sukurti kažką panašaus, kaip „Leicester City“ praėjusį sezoną Anglijos futbolo čempionate. Bet, aišku, iki sezono pabaigos dar daug laiko.“
Istoriniai žingsniai
Su 17 pergalių ir 5 pralaimėjimais „Iberostar“ pirmauja Ispanijoje sužaidus 22 iš 32 reguliariojo sezono rungtynių. Ant kulnų išsišokėliams mina Vitorijos „Baskonia“ (16-6), Madrido „Real“, „Barcelona“, „Valencia“ (visi po 16-6) ar Malagos „Unicaja“ (15-7).
Išlaikyti stebuklingą tempą bus labai sunku, bet Tenerifė apie tai negalvoja ir mėgaujasi akimirka.
Kad ir ta pačia pergale prieš „Real“, kuri M.Grigoniui asmeniškai buvo antroji karjeroje.
Galima sakyti, jau patekau į komandos istoriją. Jau kažkur kada nors prisimins.
„Tas pirmas kartas, kai su Manresa laimėjome Madride ir išlikome lygoje, gal net buvo saldesnis. „Real“ buvo pralaimėję Eurolygoje, po sunkios kelionės. Kai išeini, pamatai tiek sirgalių... Labai tikėjome pergale, todėl mums tai nebuvo siurprizas. Visi prieš rungtynes sutarėme, kad galime nugalėti Madridą.
Po pergalės visi priėjo mūsų sveikinti. Tada supranti, kad tokiam mažam klubui įveikti tokį priešininką yra ypatinga. Galima sakyti, jau patekau į komandos istoriją. Jau kažkur kada nors prisimins.“
Ko gero, M.Grigonis prisimins ir dvikovas su slovėnų fenomenu Luka Dončičiumi, kuris ateityje žais NBA. Nors „Real“ sekmadienį Tenerifėje pralaimėjo, vasario 28-ąją 18-os metų sukaktį minėjęs jaunuolis vis tiek buvo naudingiausias pralaimėjusiųjų gretose – surinko 9 taškus, 9 atkovotus kamuolius, 4 rezultatyvius perdavimus ir 22 naudingumo balus.
Šio krepšinio vunderkindo, kuris dar nė nesulaukęs pilnametystės auklėjo varžovus toje pačioje Eurolygoje, laukia nepaprasta ateitis.
„Neįsivaizduoju, ką jis valgo, bet 18-os turėti tokį kūną yra kažkas tokio... – juokėsi, bet drauge žavėjosi M.Grigonis. – O dar tas talentas... Nežinau, jis atrodo taip natūraliai. Atrodo, kad jis toks jau gimė – viską turėdamas. Tokių žaidėjų pasitaiko kartą per 100 metų. Bus matyti, ar toliau taip kils. Bet jis tikrai bus vienas geriausių.“
Nauji vėjai rinktinėje
Kaudamasis geriausioje Europos krepšinio lygoje, M.Grigonis toliau grūdinasi vasaros iššūkiams.
Adomaitis įpūs naujų vėjų.
Pernai jis debiutavo Lietuvos rinktinėje nustebindamas ir krepšinio sirgalius, ir trenerį J.Kazlauską. Atvažiavęs į nacionalinės komandos stovyklą apsižvalgyti, savo tritaškiais jis prasimušė vietą olimpiniame dvyliktuke.
Tik kad M.Grigonio taikiklis užstrigo svarbiausiu metu – Rio olimpinėse žaidynėse tikslą pasiekė vos 1 tritaškis iš 16.
Apie šią mistinę statistiką snaiperis užsiminė neprašytas. Tik pats taip ir nesurado atsakymo: ar tai buvo jaudulys, ar aukštesnio lygio varžovų gynybos rezultatas, ar rinktinės stovykloje lūžusių pirštų padariniai.
M.Grigonis prieš daugelį tos pačios pozicijos snaiperių Lietuvos rinktinėje turi didžiulį pranašumą – gynybą, kuri lyg ir suteiktų jam favorito etiketę lenktynėse dėl bilieto į Europos čempionatą.
Tačiau M.Grigonis Brazilijoje gavo pamoką, dėl kurios dar nesijaučia toks drąsus.
„Nežinau, kaip toje rinktinėje... Nes gali būti pataikai pataikai, o atėjo olimpiada ir niekas nekrito, – į niūrius prisiminimus nugrimzdo M.Grigonis. – Jeigu dirbsiu, jei būsiu sveikas, tikrai turėsiu šansus patekti. Bet čia dar labai toli. Dar nežinia, kaip bus.“
Iki pirmosios Lietuvos rinktinės stovyklos Palangoje liko 4 mėnesiai ir 14 dienų. Naujasis komandos treneris Dainius Adomaitis kruopščiai dėliojasi planus ir laisvą minutę skambinasi kandidatams. Kai anksčiau Jonas Kazlauskas pasiskambindavo tik patiems svarbiausiems žaidėjams, D.Adomaičiui rūpi visų nuomonė.
„Treneris Adomaitis tą ir minėjo, kad jam labai svarbu, ką mano žaidėjai ir ko jiems reikia. Kad jam būtų lengviau pasiruošti. Manau, jaunesnis treneris gali lengviau prieiti prie žaidėjo“, – 24sek sakė M.Grigonis.
Jis mano, kad su D.Adomaičiu lietuviai žais modernesnį krepšinį.
„Kaip „Neptūne“ – daugiau tritaškių, su mažais žaidėjais, be išreikštų aukštaūgių. Prie tokio krepšinio dabar visi ir linksta. Adomaitis įpūs naujų vėjų“, – neabejoja M.Grigonis.
