Žurnalistų paklaustas apie rungtynes su Lietuva, kurias jis geriausiai atsimena, A.Džordževičius šyptelėjo. Serbų treneris teigė, kad tai buvo nuostabus mačas, bet tai – praeitis.
„Taip, aš atsimenu, bet tai tik Europos krepšinio istorijos dalis. Žinoma, didžiuojuosi ta dalimi, visi mes didžiuojamės. Manau, kad ta Lietuvos komanda buvo geriausia istorijoje, tad mūsų pergalė tampa tik dar vertesnė. Žaisti prieš Sabonį, Kurtinaitį, Chomičių, Marčiulionį, Karnišovą, Štombergą ir visus kitus buvo kažkas nerealaus. Visai mano kartai tai liks istoriniu pasiekimu“, – apie 1995 metų liepos 2-osios rungtynes Atėnų „O.A.K.A.“ arenoje kalbėjo A.Džordževičius.
– Iki šiol jūsų pasirodymas yra puikus. Ar pusfinaliui su Lietuva rengsitės kažkaip kitaip?
Tai puiki komanda, su individualiai stipriais krepšininkais, tačiau didžiausia jų stiprybė – komanda. Tiek puolime, tiek gynyboje jie žaidžia kaip tikra komanda.
– Nemanau. Turiu garbę treniruoti šią rimtų vyrų grupę, kurie kiekvieną treniruotę ir kiekvieną mačą pasitinka lygiai taip pat susikaupę ir visi kartu. Tai žmonių grupė, kuri į kiekvienas rungtynes eina laimėti, to mes ir norime.
– Kokį įspūdį jums palieka Lietuvos rinktinė?
– Tai komanda, kuri nusipelnė čia būti. Nuo tos dienos, kai Lietuva tapo nepriklausoma valstybe, ji niekada nepraleido olimpinių žaidynių – tai didžiulis pagarbą keliantis pasiekimas. Jie iš visų varžovų nusipelnė didžiulės pagarbos. Jie visada su medaliais, visada ant podiumo. Tai yra jų didžiausia stiprybė – jie žino, kaip pasiekti savo tikslus. Tie tikslai visada yra medaliai.
Mano manymu, Lietuva turi stiprią krepšinio mokyklą, visada atpažįsti ją, jų žaidimą. Dėl to aš labai gerbiu šią komandą. Tai puiki komanda, su individualiai stipriais krepšininkais, tačiau didžiausia jų stiprybė – komanda. Tiek puolime, tiek gynyboje jie žaidžia kaip tikra komanda.
– Esate žaidęs prieš Lietuvą anksčiau ne vienerias rungtynes. Tai jums kažkuo ypatingas varžovas?
– Kaip ir visiems kitiems, ypač pusfinalyje, manau, kad Lietuva kiekvienam yra ypatingas varžovas. Kiekvienam jis toks turi būti. Kalbant iš asmeninės pusės, taip, praeityje yra buvę gerų momentų, tačiau tai yra praeitis. Svarbu, kas yra dabar. Mūsų uždavinys yra pasistengti žaisti geriausią krepšinį, kurį galime.
– Ne kartą esate kalbėjęs apie Milošo Teodosičiaus lyderio savybes. Ką reiškia turėti tokį krepšininką komandoje?
– Su juo kartu kiekvieną dieną mėgaujuosi krepšiniu. Su šypsena veide tiesiog matai, kaip kasdien jis padaro kažką ypatinga. Kiekvieną dieną jis sugeba kažkuo nustebinti – puikiu perdavimu, sprendimų priėmimu, viskuo. Jis puikiai supranta krepšinį, gyvena su mintimis apie krepšinį 24 valandas per parą ir tai yra jo geriausia savybė. Tai neabejotinas mūsų lyderis.
