Šį vakarą kviečiame žiūrėti 1986 m. pasaulio čempionato finalą tarp SSRS ir JAV rinktinių, kuriame tarp sovietų komandos lyderių buvo net trys lietuviai – Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis ir Valdemaras Chomičius.
Tai buvo laikai, kai JAV į pasaulio čempionatus ar olimpines žaidynes dar nesiųsdavo NBA žvaigždžių.
Nepaisant to, 1986-aisiais į Ispaniją išvyko visas būrys vėliau ryškų pėdsaką stipriausioje pasaulio lygoje paliksiančių krepšininkų – dukart „Visų žvaigždžių“ rungtynių dalyvis Seanas Elliottas, triskart ir keturiskart NBA čempionai Brianas Shaw ir Steve'as Kerras, dabartinė TNT televizijos žvaigždė, su Charlesu Barkley ir Shaquille'u O'Nealu apie krepšinį postringaujantis dusyk NBA čempionas Kenny Smithas, žemiausias visų laikų NBA krepšininkas Muggsy Boguesas ir, žinoma, 10 kartų „Visų žvaigždžių“ rungtynėse žaidęs „admirolas“ Davidas Robinsonas.
Į Malagą, kur amerikiečiai žaidė pirmojo etapo rungtynes, JAV rinktinė išvyko sugrąžinti net 34 metus kitose valstybėse užsistovėjusią pasaulio čempionų taurę – paskutinį ir vienintelį kartą JAV krepšininkai planetos pirmenybes buvo laimėję dar 1952 metais.
Bet žvaigždžių netrūko ir kitoje finalo komandoje.
Be lietuviškojo trio, SSRS rinktinės garbę dar gynė Ukrainos krepšinio pažibos Aleksandras Volkovas ir Vladimiras Tkačenka, latviai Valdis Valteris ir Andris Jekabsonas, estas Tiitas Sokkas bei rusai Sergejus Tarakanovas ir Valerijus Tichonenka.
Pakeliui link finalo amerikiečiai strigo, o sovietų tankas varžovus traiškė be gailesčio.
D.Robinsono vedama JAV komanda dar grupių etape vos išnešė sveiką kailį prieš Puerto Riką (73:72), o antrajame etape nusvilo prieš Argentiną – 70:74. Tiesa, pusfinalyje amerikiečiai išvengė trilerio ir 96:80 nugalėjo Oscaro Schmidto Braziliją.
Tuo tarpu 21-erių Sabo vedama SSRS komanda varžovus per pirmas aštuonerias rungtynes nušlavė įspūdingu vidutiniu 27,8 taško skirtumu. Sovietai net šešis kartus peržengė 100 taškų ribą, o „komunistų derbyje“ į Kubos krepšį sukratė net 129 taškus.
Įspūdinga SSRS rinktinės banga vos nelūžo pusfinalyje, kur Draženo Petrovičiaus vedami jugoslavai gerokai pasvilino sovietų padus – 25 taškus pelnęs A.Sabonis išgelbėjo savo komandą po pratęsimo 91:90. SSRS rinktinė tas rungtynes laimėjo, nors dar likus 47 sekundėms ketvirtajame kėlinyje atsiliko 9 taškais.
Tad finale vos antrą kartą istorijoje – ir antrą iš eilės – akis į akį stojo didžiausių priešų, JAV ir SSRS, krepšininkai.
Beje, pirmąją akistatą 1982 m. pasaulio čempionato finale SSRS rinktinė laimėjo po dramatiškos kovos, 95:94. Tose rungtynėse ant sovietų suolo jau sėdėjo ir 17-metis Sabas, bet pirmą kartą sovietų nacionalinės komandos aprangą apsivilkusio jaunuolio Aleksandras Gomelskis nuo suolo tąsyk nepakėlė.
Keršto ir aukso ištroškę amerikiečiai kaipmat ėmėsi darbo ir dominavo tris ketvirtadalius 1986 m. finalo rungtynių.
160 cm ūgio M.Boguesas pavyzdine gynyba ir penkiais perimtais kamuoliais išmušė iš vėžių sovietų žaidimo variklį V.Valterį, D.Robinsonas ir K.Smithas užtikrintai vertė taškus, o A.Sabonį pristabdę jaunieji amerikiečiai likus mažiau nei aštuonioms minutėms jau regėjo aukso spindesį ant savo krūtinių – 78:60.
Vis dėlto pasaulio čempionų titulą gynę SSRS krepšininkai sugebėjo atkurti intrigą ir ant kojų pakelti visus 15 tūkst. Madrido „Palacio de los Deportes“ areną užpildžiusių žiūrovų.
Rezultatyviausiai tose rungtynėse sovietų gretose žaidusio V.Chomičiaus prikelta SSRS rinktinė ėmė sparčiai artėti, o pražydęs Sabas D.Robinsoną pavaišino dviem vienas už kitą įspūdingesniais dėjimais (A.Sabonio dėjimai per D.Robinsoną vaizdo įraše nuo 3:30 min.).
Taip per keturias minutes iš amerikiečių pranašumo liko tik 8 taškai (81:73), bet ir tai dar nebuvo pabaiga: rungtynių atomazga tapo tikru V.Chomičiaus spektakliu.
Gynėjas pelnė net 10 taškų iš eilės, įskaitant du tritaškius, ir likus 40 sekundžių priartino savo komandą iki vieno metimo – 83:85.
„Tuomet prasidėjo panika. Didžiulė amerikiečių persvara ištirpo taip, kaip prieš ketverius metus Kolumbijoje, kai Docas Riversas prametė laisvą metimą, o SSRS rinktinė laimėjo finalą prieš JAV“, – prieš 34 metus rašė „Sports Illustrated“.
Amerikiečių gelbėtoju tapo rezultatyviausias rungtynių žaidėjas K.Smithas.
23 taškus iš viso pelnęs gynėjas nepabūgo A.Sabonio ilgų rankų ir prasiveržęs į baudos aikštelę švystelėjo dvitaškį, grąžindamas amerikiečiams pranašumą.
„Pamačiau laisvą erdvę ir tiesiog turėjau išmesti kamuolį aukštai, kad permesčiau jį“, – po finalo apie metimą per Sabą kalbėjo dabartinis TNT apžvalgininkas.
Sovietų krepšininkai dar bandė gelbėtis, kai paskutinę sekundę po V.Chomičiaus perdavimo per visą aikštę V.Valteris atliko sudėtingą metimą, bet kamuolys į krepšį neįkrito ir amerikiečiai vos antrą kartą tapo pasaulio čempionais.
16 taškų ir 11 atkovotų kamuolių surinkęs A.Sabonis buvo išrinktas į simbolinį geriausių turnyro žaidėjų penketą, o su D.Robinsonu iki žingsnio į NBA lygą jis susitiks dar ne kartą – 1988 m. Seulo olimpinėse žaidynėse jis vėl skriaudė būsimą naudingiausią NBA krepšininką žaisdamas SSRS rinktinėje, o 1992 m. Barselonoje prieš „Spurs“ legendą jau kovojo su žaliais Lietuvos nacionalinės komandos marškinėliais.
V.Chomičius tame finale pelnė 17 taškų, o kitų lietuvių šešėlyje likęs R.Kurtinaitis pasižymėjo 6 taškais.
Visiems trims lietuviams tai buvo paskutinis pasaulio čempionatas vilkint SSRS rinktinės aprangą – po ketverių metų lietuviai jau vadavosi iš sovietų pančių, o be lietuvių likusi SSRS komanda Buenos Airėse krito finale prieš Jugoslaviją.
