Kviečiame stebėti 1988 m. Seulo olimpinių žaidynių pusfinalio rungtynes, kuriose SSRS rinktinė su Arvydu Saboniu, Šarūnu Marčiulioniu, Rimu Kurtinaičiu ir Valdemaru Chomičiumi susigrūmė su JAV krepšininkais.
Buvo praėję 16 metų nuo tada, kai šios komandos paskutinį sykį varžėsi olimpinėse žaidynėse.
Net ir po pusės amžiaus prisimenamame 1972 m. Miuncheno žaidynių finale sovietai pasiekė pergalę, tačiau ji buvo palydėta skandalu ir garsiosiomis 3 sekundėmis, kurias teisėjai leido peržaisti net dusyk, o tuo pasinaudoję SSRS krepšininkai pelnė taškus ir išplėšė auksą amerikiečiams iš rankų.
Tai buvo pirmas kartas olimpinių žaidynių istorijoje, kai JAV rinktinė ne tik neiškovojo aukso, bet ir patyrė pralaimėjimą, tačiau įžeisti neteisybės ir abejotinų teisėjų sprendimų amerikiečiai varžovų pranašumo nepripažino ir dar kelerius metus kovojo dėl pergalės už aikštės ribų, pateikdami protestus, kurie vaisių nedavė.
1976 m. Monrealio olimpinėse žaidynėse planuotą amerikiečių revanšą sugriovė jugoslavai, pusfinalyje nukovę sovietus 89:84. 1980-ųjų žaidynes Maskvoje boikotavo JAV sportininkai, o 1984-ųjų Los Andžele – sovietai.
JAV rinktinė jau buvo spėjusi atsirevanšuoti pasaulio čempionate 1986 m., kur sovietų rinktinei neužteko net puikių A.Sabonio ir V.Chomičiaus pasirodymų, bet tikrasis revanšas turėjo įvykti scenoje, kuri tarptautiniame krepšinyje yra svarbiausia – olimpinėse žaidynėse.
„Rezultatas nebuvo pataisytas 16 metų – šansas kerštui“, – rašė „New York Times“.
Amerikiečiai tą šansą ir gavo, kai Seule jų ir sovietų keliai susikirto dar pusfinalyje.
Ankstyva turnyro favoritų kaktomuša buvo nulemta sovietų komandos pralaimėjimo grupių etapo starte, kai SSRS rinktinė 79:92 nusileido Draženui Petrovičiui ir Jugoslavijos komandai.
Grupėje likę antri ir ketvirtfinalyje po nelengvos kovos nugalėję Oscaro Schmidto Braziliją (110:105), Aleksandro Gomelskio auklėtiniai susidūrė su amerikiečiais, kuriems problemų nei grupėje, nei ketvirtfinalyje prieš Puerto Riką (94:57) neiškilo – šešerios rungtynės laimėtos vidutiniu 36,7 taško skirtumu.
SSRS rinktinė Seule buvo galinga – be lietuviškojo ketverto, į Pietų Korėją dar išvyko Aleksandras Volkovas, Sergejus Tarakanovas, Valerijus Tichonenka ir kiti.
Vis dėlto daugiausiai nerimo jiems kėlė didžiausios komandos žvaigždės A.Sabonio būklė – Sabas dar nebuvo pilnai pasveikęs po dviejų Achilo sausgyslės traumų, o Seule jo net neturėjo būti – vidurio puolėjas į olimpines žaidynes išvažiavo tik didelio A.Gomelskio užsispyrimo dėka.
TAIP PAT SKAITYKITE: Seulo legenda: Sabas ir jo žingsnis ant parketo, sukėlęs tarptautinį skandalą
Kitoje aikštės pusėje tame pusfinalyje dar nebuvo NBA žaidėjų, tačiau net ir amerikiečių studentų pavardės atrodė grėsmingai – komandoje žaidė būsimosios NBA žvaigždės Davidas Robinsonas, Mitchas Richmondas, Danas Majerle, Danny Manningas ir kiti.
Tačiau SSRS krepšininkams tai buvo nė motais. Išsiveržę į priekį jau pačioje rungtynių pradžioje, jie neužleido amerikiečių į priekį ir pirmavo visų rungtynių metu.
Labiausiai prie to prisidėjo savo taiklią rankelę demonstravęs ir su 28 taškais rezultatyviausiu rungtynių žaidėju tapęs R.Kurtinaitis.
„Tarp svarbiausių savo rungtynių išskirčiau kelerias. Tarp jų – ir pusfinalį su amerikiečiais Seulo olimpinėse žaidynėse“, – 15min sporto redaktoriaus Kęsto Rimkaus paprašytas įvardinti įsimintiniausias savo karjeros rungtynes, pirmiausia Seulo žaidynių pusfinalį prisiminė Kurtis.
Už neapdairumą amerikiečius baudęs tuo metu 28-erių R.Kurtinaitis sumetė 4 tritaškius iš 10, 4 dvitaškius iš 6 iš 8 baudų metimus iš 9.
Aikštėje jis praleido 33 minutes, tačiau tai buvo vos ketvirtas rezultatas komandoje – jį aplenkė ne tik A.Volkovas ir pagrindinis SSRS rinktinės įžaidėjas Tittas Sokkas, bet ir prieš žaidynes net pusantrų metų nežaidęs A.Sabonis.
Sunkiausias traumas gyvenime iškentęs Sabas ant parketo praleido net 35 minutes, o jei ne pražangos rungtynių pabaigoje, šis laikas galėjo būti dar ilgesnis.
Jis sunkiai spėjo paskui vietoje nenustygstančius amerikiečius, tačiau išnaudojo savo gabaritus – rinko kamuolius po krepšiais ir lyg uola sugerdavo kiekvieną JAV krepšininkų prasiveržimą į baudos aikštelę.
Galiausiai A.Sabonis susitikimą baigė pelnęs 13 taškų ir atkovojęs 13 kamuolių. Rezultatyvumu jis nusileido tik dviem lietuviams – be R.Kurtinaičio, 19 taškų pelnė ir Š.Marčiulionis, kurį rungtynių komentatoriai iš JAV vadino vieninteliu sovietų žaidėju, galinčiu rungtyniauti NBA.
Kiek tylesnis buvo tik V.Chomičius, per 9 minutes pasižymėjęs 2 taškais.
Iš viso keturi lietuviai pelnė net 62 taškus rungtynėse, kurias SSRS komanda laimėjo 82:76.
„Tai šokiruojantis pralaimėjimas. Mes žinojome, kad jie geri, bet negalvojome, kad galime pralaimėti“, – po nesėkmės liūdėjo amerikiečių centras Davidas Robinsonas, kuris vėliau dukart taps NBA čempionu, turės 21 taško ir 10 atkovotų kamuolių vidurkį NBA bei bus išrinktas į krepšinio šlovės muziejų.
Amerikiečiams tai buvo vos antras pralaimėjimas olimpinėse žaidynėse ir pirmas kartas, kai jų komanda nepateko į finalą. Iki tol JAV rinktinė buvo iškovojusi 9 aukso ir 1 sidabro apdovanojimus bei vienintelę nesėkmę patyrę jau minėtame skandalingame Miuncheno olimpinių žaidynių finale.
Po antausio Seule amerikiečiai pasimokė – gavę FIBA leidimą, po ketverių metų į Barseloną jau atsiuntė nenugalimą „Svajonių komandą“, o iš viso nuo 1988-ųjų pralaimėjimus patyrė tik 2004 m. Atėnų žaidynėse, kai tarp JAV rinktinę nugalėjusių komandų buvo ir Lietuva.
