„Pasaulinėje praktikoje yra įvairiausių metodų: sprendžia federacijų vadovai ar įgalioti asmenys, asociacijos. Vieni prieš balsavimą pradeda pokalbius su treneriais. Oficialiai ar neoficialiai. Mes kažkada bandėme daryti konkursus, bet jie nepilnaverčiai – trūksta laiko gilintis į kandidatus, kompetentingai įvertinti medžiagą. Bet vieno standarto nėra“, – 24sek pasakojo buvęs LKF prezidentas Algimantas Pavilonis.
24sek susisiekė su Ispanijos, Italijos, Graikijos, Prancūzijos, Turkijos, Izraelio žurnalistais.
Iš jų pasakojimų galima susidaryti įspūdį, kad ir kitose Europos valstybėse susitarimai vyksta už uždarų durų. Tiesa, nebūtinai su visais federacijos sprendimais sutinka visuomenė.
Nepastumiamas prancūzas
Dar visai neseniai nemažai kalbų sulaukė Prancūzijos krepšinio federacijos prezidento Jeano-Pierre'o Siutat ėjimas. Nors prancūzai Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse krito ketvirtfinalyje, o pernai namuose vykusiame Europos čempionate liko be aukso ir tenkinosi bronza, J.Siutat pratęsė sutartį su vyr. treneriu Vincent'u Collet dar trejiems metams.
Be to, taip jis pasielgė prieš Prancūzijos krepšinio federacijos prezidento rinkimus, taip sukeldamas dar didesnį pasipiktinimą. Tačiau balsavime abejonių nekilo – už J.Siutat balsavo net 98,55 proc. iš 194 deleguotų žmonių.
Be to, Prancūzijos krepšinio federacija netoleruoja užsieniečių trenerių, o aukščiausio lygio vietinių specialistų labai trūksta, todėl V.Collet yra nepatraukiamas.
Turkijos krepšinio federacija trenerį renkasi subjektyviai – be jokių rinkimų, o išsirinkdami savo favoritus.
Taip net 11 metų, nuo 2003-ųjų iki 2014-ųjų, turkus treniravo Bogdanas Tanjevičius. Pastaruosius dvejus metus Turkijos rinktinei vadovavo Erginas Atamanas, bet dėl pykčių su federacija ir prastų rezultatų iš posto pasitraukė. Oficiali priežastis – darbas Stambulo „Galatasaray“ klube, todėl naujiems rinktinės treneriams bus draudžiama dar treniruoti ir komandą.
Tokiu pačiu principu rinkimai vyksta ir Izraelyje, Italijoje ir Graikijoje, kur galutinis dažniausiai federacijos prezidento žodis.
Graikijos žiniasklaida dėl to spjaudosi, kadangi krepšinio federacijai vadovauja 77-erių Giorgos Vassilakopoulas. Jis ten lyg diktatorius – dirbo nuo 1998-ųjų iki 2002-ųjų, kai iki 2010-ųjų perėmė „FIBA Europe“ prezidento pareigas. Iš jų pasitraukęs, grįžo į krepšinio federaciją ir dirba iki šiol.
Beje, nors graikai liepą neįveikė olimpinių žaidynių atrankos, jie vis dar nežino, kas pakeis Fotį Katsikarį.
Ispanų rizika virto fiasko
Ispanijoje rinktinės trenerį federacija taip pat renkasi savo nuožiūra, tačiau yra vienas „bet“. Pagal Ispanijos krepšinio lygos taisykles, joje dirbantis treneris negali darbuotis ir nacionalinės komandos strategu.
Todėl gerokai susitraukia potencialių Ispanijos rinktinės trenerių ratas. Ir todėl Sergio Scariolo su dvejų metų pertrauka nuo 2009-ųjų iki dabar yra ispanų vedlys.
Beje, kai italas 2012-aisiais paliko postą, ispanai netikėtai treneriu pasirinko Juaną Antonio Orengą. Tai buvo labai keistas sprendimas, nes strategas per savo karjerą dirbo tik Madrido „Estudiantes“ klube (2005-2006 m.) ir vadovavo jaunimo rinktinėms.
Ispanai piktinosi ir neabejojo, kad federacija daro didžiulę klaidą. Rizika virto fiasko – 2013-ųjų Europos čempionate ispanai liko treti, o 2014-ųjų pasaulio čempionate Ispanijoje net nepateko į pusfinalį.
J.A.Orenga atsistatydino ir S.Scariolo grįžo prie darbų, 2015-aisiais vėl užlaipindamas ispanus ant nugalėtojų podiumo.
Praeityje Ispanijos krepšinio federacijoje netrūko intrigų. 2006 ir 2007 m. ispanams sėkmingai vadovavo Pepu Hernandezas, tačiau dėl nesutarimų su federacijos vadovais jam teko palikti nacionalinę komandą.
Rinkimų parodija Rusijoje
Nuo 2016-ųjų Rusijos rinktinę pradėjo treniruoti 51-erių Sergejus Bazarevičius. Beje, tarp kandidatų buvo minimas ir Rimas Kurtinaitis, bet jis pats nenorėjo treniruoti rusų.
Rinkimų procedūra ten atrodo taip: trenerių taryba suformuoja kandidatų sąrašą ir atlieka vidinį balsavimą.
Treneriams nereikia pristatyti savo programų, tačiau dažniausiai prieš balsavimą su kiekvienu kandidatu taryba organizuoja pokalbius. Po jų priimamas sprendimas.
Tačiau Rusijos žurnalistai neabejoja, kad tai tėra viešas šou, o iš tikrųjų taryba daro politinius sprendimus ir renkasi ne geriausią, o sau parankiausią.
Bet prie to ten jau visi įpratę – nuostabos keisti trenerio rinkimai nebekelia net ir rusams.
