„Viskas aišku, pirmiausia kaltas yra treneris, – kalbą pradėjo Š.Jasikevičius po rungtynių. – Nesugebėjau priversti žaidėjų suprasti, kad šios rungtynės yra lyg finalas. Privalau pasakyti, kad aš nesugebėsiu pats kiekvienų rungtynių užbaigti. Buvo momentų, kuomet atrodėme gerai, nežinau, ar dominavome rungtynėse, tačiau jas kontroliavome.
Ir na, tikrai aišku, kad kažką darome ne taip. Negalime tiek prasižengti paskutiniajame kėlinyje. O varžovai padarė savo darbą. Žodis „atidavėme“ jau vargina, bet mes tikrai atiduodame labai daug.
Skaudu, nes jau Supertaurę pralaimėjome dėl pražangų kertiniais momentais, dabar tas pats nutiko ir taurėje.
Kontroliavome mačą nežaisdami kažkokių stebuklų, bet kontroliavome. Turėjome problemų su atkovotais kamuoliais, bet apie tai buvo kalbėta prieš rungtynes. Taurėse taip jau būna – jei varžovo nenužudai, gali nutikti bet kas.
Dario (Brizuela, pelnęs 27 taškus – aut. past.) sužaidė puikiai. Jis visad tą daro prieš mus. Leidome jiems mesti 15 baudų paskutiniajame kėlinyje. Per daug. Negaliu mūsų priversti kažko daryti kitaip. Tai visada trenerio kaltė.
Negaliu pasakyti, kaip tvarkytis su tuo likusio sezono metu. Dabar pakuojamės lagaminus ir važiuojame namo. Sėdėsime su trenerių štabu, žaidėjais, kalbėsime ir tobulėsime. Blogiausia, kad mano kalbos bus panašios šiandien, ryt, poryt. Niekaip nežengiame kito žingsnio.“
Šarui kailį iškaršęs Ibonas Navarro buvo labai patenkintas savo komandos pasirodymu.
„Čia tu negali atvažiuoti laimėti vienerias rungtynes, turi atvažiuoti laimėti trejas. Bet reikia pradėti nuo pirmųjų. Pasiėmėme šią pergalę, demonstruodami didelius kiaušinius“, – dėstė „Unicaja“ treneris.
D.Brizuela, pagirtas Šaro, pravirko po finalinės sirenos.
„Tai buvo blogiausios dienos mano gyvenime, nes mano sūnus gulėjo reanimacijoje. Dabar jam viskas gerai. Komandos draugai mane palaikė, šeima – taip pat“, – kalbėjo Malagos komandos lyderis.
