Lietingą trečiadienio vakarą „Twinsbet“ arenoje susirinkusius sirgalius pasitiko šventinė staigmena – už vieno iš krepšių įsitaisė kalėdinė eglutė ir elniai šviečiančiais ragais.
Šventinę atmosferą kūrė ir tradiciškai kitoje aikštės pusėje susirinkę ištikimiausi „Ryto“ sirgaliai „B Tribūna“.
Galiausiai šventinės nuotaikos užpliupo ir aikštėje buvusius Vilniaus klubo krepšininkus, kai išlindę pro rakto skylutę ir išplėšę pratęsimą jame vilniečiai ne tik iškovojo pergalę, bet ir padarė tą 10 taškų skirtumu – tokiu pačiu, kokiu buvo pralaimėję Italijoje.
Kol kas svarbiausias sezono rungtynes sostinės klubas pradėjo kiek susikaustęs ir tarsi pamiršęs susitarimus gynyboje, tarp kurių neabejotinai turėjo būti akcentuotas „Pallacanestro“ vedlio Cassiuso Winstono faktorius.
Dviejų amerikiečio tritaškių užvesti varžovai greitai susikūrė 7 taškų persvarą, bet Saviono Flaggo energija, Jaysono Graveso sėkmingas įsiliejimas nuo suolo ir vėl puikiai žaidęs Gytis Radzevičius padėjo „Rytui“ netrukus prisivyti oponentus.
Vilniečiai bandė krautis pranašumą antrame kėlinyje, turėjo ir 6 taškų persvarą, bet po kiekvieno sėkmingo epizodo sekė prastas. Šeimininkai nuolat nespėjo laiku parbėgti į gynybą ir leido varžovams rinktis lengvus taškus net po to, kai užpuldavo patys, o tai varė į neviltį G.Žibėną.
„Kaip jie pelno taškus po to, kai mes įmetame? Kaip tai nuolat atsitinka?!“ – per pauzę staugė „Ryto“ treneris, prieš tai dar iš pykčio trinktelėjęs ranka per reklaminį stendą.
Decibelų lygis ėmė kilti trečiame kėlinyje, o prie to labiausiai prisidėjo Vilniaus sirgalių numylėtiniu tapęs ir garsiausiai per žaidėjų pristatymą sutiktas Martynas Paliukėnas.
„Ryto“ pitbulis judino įžaidėjų trūkumą dėl Igno Sargiūno traumos ir RJ Cole'o pražangų jutusios komandos puolimą, bet dar svarbesnius dalykus darė kitoje aikštės pusėje. Vilnietis kabinosi į kulnus oponentų žaidėjams su kamuoliu, kelis sykius pamušė ar atėmė kamuolį iš varžovų, o vienoje iš situacijų net susikibo dėl kamuolio su visa galva aukštesniu varžovų bokštu Mouhamedu Faye.
M.Paliukėnas per trečią ketvirtį surinko 7 naudingumo balus, o „Rytas“ įkvėpė oro – 62:55.
Visgi vilniečių persvara ketvirtajame kėlinyje dingo akimirksniu, vos M.Paliukėnui prisėdus ant suolo, o vėl pagreitį pagavę svečiai buvo arčiau pergalės ketvirtojo kėlinio pabaigoje.
Tas pats M.Paliukėnas vienu baudos metimų iš dviejų lygino rezultatą likus 26,5 sek., bet apsiginti „Rytas“ nesugebėjo – pralindęs Margiriui Normantui praktiškai pro pažastį C.Winstonas pataikė metimą ir atrodė, jog išplėšė pergalę svečių komandai.
Bet „Rytas“ turėjo 1,2 sek. atsakui ir jas išnaudojo. Kamuolį priėmęs S.Flaggas apsisuko ir atsilošęs tarsi Kobe Bryantas smeigė lemiamą metimą, aidint sirenai išplėšdamas pratęsimą ir pakeldamas ant kojų visus „Ryto“ sirgalius arenoje.
Ant emocijų bangos užšokę vilniečiai per papildomą laiką atgal nesižvalgė ir tvirtai nužingsniavo link pergalės – jau ketvirtosios iš eilės tarptautiniame fronte. Penktą sezoną FIBA rengiamose varžybose žaidžiantis „Rytas“ tokią seriją pasiekė vos antrą sykį ir pirmąkart nuo 2022-2023 m. sezono.
Paskutinėmis akimirkomis vilniečiai dar įvykdė ir vieną iš išsikeltų tikslų – G.Radzevičiaus dvitaškis lėmė „Ryto“ pergalę 10 taškų skirtumu, o tai reiškia, jog tik stebuklas iš vilniečių atimtų pirmąją vietą F grupėje ir tiesioginį kelialapį į kitą etapą.
Paskutiniame ture „Rytui“ reikia vieno iš trijų: nugalėti Vroclavo „Šlask“ išvykoje, sulaukti Emilijos Redžo komandos pralaimėjimo arba, nesusiklosčius abiem scenarijams, išlaikyti pranašumą prieš oponentus pagal bendrą taškų santykį, kuris šiuo metu – stipriai „Ryto“ pusėje.
1. | „Rytas“ | 4-1 | +53 |
2. | „Pallacanestro“ | 3-2 | +5 |
3. | „Falco“ | 2-2 | -14 |
4. | „Šlask“ | 0-4 | -44 |
„Tai buvo labai aukšto lygio rungtynės, – po 94:84 iškovotos pergalės sakė G.Žibėnas. – Daug fiziškumo, daug kontakto, daug sunkių metimų iš abiejų komandų. Abi komandos pademonstravo aukštą talento lygį, pataikė svarbius metimus. Labai gerbiu šiuos oponentus. Jie yra labai geroje formoje ir Italijos, ir Čempionų lygoje. Tai svarbi pergalė mums. Didžiuojuosi mūsų komanda, nes svarbiausiais momentais sugebėjome laimėti 50-50 kamuolius ir apsiginti prieš varžovus. Buvome žymiai geresni nei pirmose rungtynėse išvykoje.“
– „Rytas“ kontroliavo rungtynes didžiąją jų dalį. Ko pritrūko, kad uždarytumėte rungtynes per keturis kėlinius?
– Antri šansai juos laikė rungtynėse. Ir labai sunkūs metimai, dėl kurių mes pernelyg nesijaudiname. Netgi greitose atakose susimetė „off balance“ metimus. Šiandien laikėmės komandas kultūros, kad niekada nepasiduodame. Sunkiausiais momentais buvome kartu, ataka po atakos kantriai statėme ir pasistatėme pergalę.
– Kaip jūsų akimis atrodė paskutinis S.Flaggo metimas ketvirtajame kėlinyje?
– Panašiai, kaip ir Cassiuso Winstono metimas. Buvo labai sunkus metimas. Šiandien buvo labai aukšto lygio, sunkių metimų. Winstonas talentingas žaidėjas, bet ir Savionas toks yra.
– Kaip komandą motyvuoti po tokių sudėtingų varžovų metimų svarbiais momentais?
– Nėra čia ką šnekėti apie motyvaciją. Tai yra pirmos grupės vietos rungtynės. Nereikia net nieko kalbėti – visi žaidėjai buvo pasiruošę. Žinojome rungtynių kainą ir pastarąsias kelias dienas labai gerai padirbėjome. Tokie jau esame – kai gerai treniruojamės, atsinešame tą ir į rungtynes. Ko nebuvo išvykos rungtynėse Emilijos Redže. Istorija kartojasi ir nežinau, kada išmoksime tą pamoką.
– Antrajame kėlinyje varžovai jus pranoko dėl greitų taškų. Kodėl kamavo ši problema?
– Turbūt gera komanda. Šiandien žaidėme žymiai geriau abiejose aikštelės pusėse. Mes davėme žymiai daugiau kontakto, buvome protingesni atakuodami Faye, atsirinkome teisingesnius taikinius. O kad varžovai turės atkarpų, tai yra faktas. Nebuvo jos tokios skaudžios, išryškintos. Bet šiandien visas rungtynes jautėsi tikėjimas, kad laimėsime – net kai buvo -2 likus vienai sekundei. Ėjome kovoti dėl pergalės.
Žaidėjai dar klausė – mesti dvitaškį ar tritaškį. Bet realiai palikome sprendimą ant Margo (M.Normanto – aut. past.) pečių – jis perdavė kamuolį ir sprendė, kam jį duoti. Savionas turbūt buvo paskutinė opcija.
Mes ir rūbinėje priminėme žaidėjams, kaip prieš dvejus metus Manresoje mes pralaimėjome rungtynes 12 taškų ir jos atsirūgo mums.
– Kiek svarbu jums buvo iškovoti pergalę tinkamu skirtumu?
– Žiauriai. Mes ir rūbinėje priminėme žaidėjams, kaip prieš dvejus metus Manresoje mes pralaimėjome rungtynes 12 taškų ir jos atsirūgo mums – tai kainavo mums „Top 8“, tik per taškų santykį nepatekome. Dabar irgi Emilijos Redže galėjome pralaimėti keturiais taškais, o pralaimėjo 10. Taip jau viskas dėliojasi, kad greičiausiai pateksime toliau, bet norisi žaidėjams priminti, kad toks formatas ir taškų santykio svarba seks ir toliau, tai kainuoja. Turime į tas pamokas rimčiau pasižiūrėti.
– Kaip dėliojate situaciją, jei netyčia nepasisektų Vroclave iškovoti pergalės?
– Viskas mūsų rankose – privalome Vroclave laimėti. O jeigu kažkaip nelaimime, tai pagal FIBA taisykles pratęsimas į taškų santykį skaičiuojasi, Eurolygoje – ne. Nenoriu per daug šnekėti, bet 90 proc., kad taip yra. Dabar turime +48, tad jeigu mes kažkokiu būdu pralaimime, o jie laimi, dvi komandos turime po 4-2, tarpusavio taškų santykis tas pats, bet mes prieš kitas komandas esame prisistatę didelį taškų santykį. Bet turime patys kontroliuoti situaciją, išsispręsti ją patys. Kas ten žino, gal Emilijos Redžas 56 taškais laimės?
– Bus išvykos rungtynės. Kaip komandai nepaslysti lemiamame mače?
– Komandos kultūra sako tai, kad turime statyti žaidimą toliau. Turime tobulėti kiekvienose rungtynėse, mokytis iš klaidų, spręsti problemas. Įtampos visą laiką yra, bet niekas neduos jos daugiau, nei patys sau.
– Savionas teigė, kad ne vakar pradėjo žaisti krepšinį ir jam tai – nieko ypatingo. O ar jums yra tekę per sekundę žaidimo laiko išgyventi tokių sumišusių emocijų?
– Nėra ko slėpti, emocingos rungtynės ir didžiulė jų kaina. Išgyvenimų daug, sveikata nuo to negerėja, bet niekam neįdomu.
– Ketvirto kėlinio pabaigoje prieš varžovų ataką į aikštę išleidote M.Paliukėną, bet ant suolo pasodinote tuo metu geriausiai puolime žaidusį J.Gravesą, kuris galiausiai negalėjo išeiti į aikštę puolimui, nes rungtynės nebuvo sustabdytos jums apsigynus. Kaip jums, kaip treneriui, sudėtinga priimti tokį rizikingą sprendimą?
– Martyną leidžiame dėl gynybos, nėra ko slėpti. Bet aikštėje yra kitas „ball-handleris“ (su kamuoliu žaidžiantis žaidėjas – aut. past.), kuris spręs tuos dalykus. Čia ne problema. Turime tam tikras schemas, ką darome su Martynu, kaip išnaudojame. Jis padeda mums ir puolime. Jis šiuo metu yra daugiausiai rezultatyvių perdavimų komandoje turintis žaidėjas.
– Kokių problemų turi Ignas Sargiūnas?
– Jis sirgo. Tik šiandien grįžo į komandą iš lovos. Jam reikia atsigauti, grįžti į formą. Gaila, kad jis taip iškrenta. Jis labai mums reikalingas, bet ką darysi – turime saugoti sveikatą.
– Ąžuolas Tubelis nebežaidė nuo ketvirto kėlinio vidurio. Ar jis netiko rungtynių pabaigoje?
– Žiūrėkite, mes rungtynes laimėjome ir nereikia nieko kasti, kas kažkur žaidė, kas nežaidė. Žaidė pabaigoje tas, kas labiausiai tiko rungtynėms, kas geriausi buvo kovodami dėl niekieno kamuolių. Šitos rungtynės apie niekieno kamuolius – kas paims, kas nugrius, kas dviem rankomis tą kamuolį pasiims, kas ankstyviau atsitvers. Tai buvo labai fiziška kova. Rungtynių pabaigoje žaidė žaidėjai, kurie daugiausiai smarvės turėjo tuose mūšiuose.
– Rytoj skyrėte žaidėjams laisvą dieną. Ar tai buvo suplanuota iš anksto, nepaisant rezultato?
– Paprastai po tokių mūšių, kai žaidėjai apsidaužo, taip darome. Nebent tvarkaraštis labiau suspaustas, tuomet ateiname arba video pasižiūrėti, arba kažką be kontakto lengvai prasivaikščioti.
– Ar po tokios emocinės iškrovos bus sunku atstatyti komandą sekmadienio mūšiui su Kauno „Žalgiriu“?
– Pirmiausia, laukia penktadienį ir šeštadienį dvi labai svarbios treniruotės. Mums labai svarbu, kaip mes treniruojamės. O emocijos? Mes į Kauną visada mėgautis važiuojame. Be jokios įtampos.