Dar 1928-aisiais įkurtas Monako klubas ilgus metus murkdėsi žemesniuose Prancūzijos krepšinio divizionuose, o savo kilimą į viršų pradėjo vos prieš penkmetį.
2013-2014 m. sezone „AS Monaco“ laimėjo trečiąjį Prancūzijos divizioną, o po metų triumfavo ir antrajame bei po trijų dešimtmečių pertraukos sugrįžo į aukščiausią Prancūzijos lygą.
Prie kilimo dar aukščiau prisidėjo 2015-aisiais klubą įsigijęs ukrainietis verslininkas Serhijus Diadečka, su kuriuo „AS Monaco“ tris kartus laimėjo Prancūzijos lygos taurę, dusyk žaidė Prancūzijos čempionato finale ir dukart lipo ant prizininkų pakylos FIBA Čempionų lygoje.
Vis dėlto didžiausią laimėjimą nykštukinės šalies komanda iškovojo penktadienio vakarą, kai laimėjo antrąsias Europos taurės finalo rungtynes prieš UNIKS ir seriją užbaigusi pergale 2-0 iškėlė į viršų antro pagal pajėgumą žemyno turnyro trofėjų.
Taip „AS Monaco“ ne tik pirmą kartą laimėjo tarptautinį titulą, bet ir iškovojo pirmąjį Prancūzijos čempionato komandų trofėjų Eurolygos organizuojamuose turnyruose – Eurolygoje arba Europos taurėje. Iki šiol arčiausiai to buvo Strasbūro SIG klubas, 2015-2016 m. sezone patekęs į Europos taurės finalą, bet nusileidęs Stambulo „Galatasaray“ komandai.
Link triumfo Monako ekipą atvedęs Z.Mitrovičius po pergalingai pasibaigusio finalo spindėjo iš laimės.
„Manau, kad mano komanda šį sezoną nuveikė kažką ypatingo. Pradėjome sezoną su nepilna sudėtimi, bet matėte, kaip sunkiai kovėmės, žaidėme visas 40 minučių visose rungtynėse. Atidavėme maksimumą, – kalbėjo juodkalnietis. – Žinoma, esu laimingas. Galbūt rytoj apie šią pergalę galėsiu pakalbėti plačiau. Dabar dar esu šoke, bet jaučiuosi laimingas.“
Daugelio manymu, jo komanda Europos taurės atkrintamosiose įveikė lengvesnį kelią. Ketvirtfinalyje „AS Monaco“ nugalėjo Podgoricos „Budučnost“, o pusfinalyje įveikė Las Palmaso „Gran Canaria“, kai UNIKS turėjo praeiti Krasnodaro „Lokomotiv“ ir Bolonijos „Virtus“ barjerus.
Vis dėlto finale Monako komanda įrodė savo pranašumą ir užčiaupė skeptikus.
„Manau, kad pademonstravome puikų krepšinį. Tai – svarbiausia. Labai mėgavausi žaidimu su sirgaliais, kurių nematėme nuo spalio. Žinoma, tai buvo Kazanės aistruoliai, bet man tai vis tiek paliko įspūdį. Tikiuosi, kad ir kitą sezoną galėsime matyti panašius vaizdus. Krepšinį žaidžiame dėl žmonių, kurie ateina jį pažiūrėti, tai ir yra krepšinio esmė“, – kalbėjo specialistas, į Eurolygą grįšiantis po metų pertraukos – 2019-2020 m. sezone jis dirbo elitiniame turnyre stovėdamas prie Vilerbano ASVEL vairo.
Priešingai nei jo treneris, naudingiausias finalo serijos žaidėjas Robas Gray'us Eurolygoje žaidęs dar nėra. Pirmą sezoną „AS Monaco“ klube rungtyniaujantis 27-erių amerikietis, dviejuose mačuose prieš UNIKS rinkę po 24 taškus ir 20 naudingumo balų, džiaugėsi, kad serija neužsitęsė iki trečių rungtynių, kurios taip pat būtų vykusios Kazanėje, bei atidavė duoklę komandai.
„Tai buvo intensyvios rungtynės. Žinojome, kad UNIKS išeis į aikštę su energija ir gynyboje, ir puolime. Bet mes norėjome, kad serija baigtųsi 2-0. Nenorėjome, kad serijoje būtų trečios rungtynės, ypač kai jose būtų UNIKS sirgaliai. Žinojome, kad atmosfera būtų sudėtinga ir mus slėgtų spaudimas žaidžiant trečiąsias rungtynes. Tad turėjome planą viską užbaigti antrajame mače ir sugrįžti į Monaką, ką ir padarėme, – kalbėjo finalo herojus. – Nuostabus jausmas gauti MVP apdovanojimą. Visada nori žaisti kaip įmanoma geriau. Keliu sau aukštus standartus, nuolat tobulinu savo žaidimą, įdedu daug valandų, tad pasitaikius progai, turėjau ja pasinaudoti. Esu laimingas dėl to, kaip viskas susiklostė ir kad iškovojome titulą. Atiduodu duoklę visai komandai.“
Nepaisant pralaimėto finalo, Eurolygoje kitą sezoną žais ir UNIKS klubas, į ją grįšiantis po ketverių metų pertraukos.
