21-erių lietuvis šią savaitę atsiėmė Eurolygos „Kylančios žvaigždės“ apdovanojimą ir jau ketvirtadienį su „Barcelona“ stos į Eurolygos pusfinalio kovą prieš Madrido „Real“.
15min pateikia „Eurohoops“ žurnalisto Alexo Molinos interviu su R.Jokubaičiu vertimą.
– Pasitinkame paskutines ir svarbiausias sezono savaites. Kokioje stadijoje dabar yra komanda?
– Sužaidėme labai sunkius 8-9 mėnesius ir tikiuosi, kad komanda dabar yra geriausioje savo formoje. Buvo ilgas ir sunkus sezonas, bet visi yra psichologiškai ir fiziškai pasiruošę, nes liko svarbiausios kovos. Laukiame tų kovų.
– „Barca“ užbaigė sezoną pirmaudama ir Eurolygoje, ir ACB lygoje. Ar tai buvo jūsų tikslas prieš sezono startą?
– Taip. Kai tik atvykau į šį klubą, supratau, kad kartelė yra iškelta labai aukštai, kad visi tikisi, jog mes laimėsime. Čia nėra kitų kelių, turime laimėti viską ir tą kol kas darome, užimdami pirmas vietas abejose lygose. Didžiuojuosi vyrukais, bet turime užbaigti pradėtą darbą.
– Tai pirmas tavo sezonas Barselonoje, bet prieš tai sužaidei kelis sezonus „Žalgiryje“. Lietuvos komanda pasižymi lojaliais ir atsidavusiais sirgaliais, o to treneris Šaras nori ir „Barcoje“. Kaip manai, koks yra didžiausias skirtumas tarp Kauno ir Barselonos sirgalių?
– Nepasakyčiau, kad skirtumas yra labai didelis. Jeigu „Barcos“ sirgalius patalpintume „Žalgirio“ arenoje, neužpildytume net pusės jos, nes „Palau Blaugrana“ yra gerokai mažesnė. Tačiau ispanų sirgaliai žino, kada reikia kelti triukšmą, kada reikia sukelti spaudimą teisėjams, jie palaiko mus ir kartais tam, kad mus užvestum, užtenka plojimų ir dainavimo, tam nereikia būgnų.
Ispanų sirgaliai yra mandagesni, kai viskas einasi gerai, bet kai tik imame atsilikinėti, jie bando mus užvesti. Lietuvoje jie parduoda beveik visus bilietus, lietuviai yra labai garsūs, bet jie šiek tiek skiriasi.
– Barselonoje žaidi jau ne pirmą mėnesį. Kaip sekėsi čia adaptuotis?
– Neblogai. Turime daug patyrusių žaidėjų, daugelis trenerių, įskaitant ir fizinio renginio specialistą ir netgi gydytoją, yra lietuviai, tad buvo lengviau. Bet kai kalbame apie krepšinį... Lietuvoje turi nacionalines pirmenybes ir Eurolygą. Lietuvos lygoje nuolat žaidi lengvesnes rungtynes, o čia lengvesnių rungtynių nebūna. Gali pralaimėti prieš bet ką, net prieš paskutinę komandą, turi kovoti dėl kiekvienos pergalės ir manau, kad prie to priprasti buvo sunkiausia. Turi kiekvienose rungtynėse žaisti 100 procentų, tačiau treneris žino, kaip mus motyvuoti, tad pamažu prie to pripratau.
– „Barcelona“ klube yra daug lietuvių, o viskam vadovauja Šarūnas Jasikevičius. Ar jauti, kad tau jis yra ypatingai reiklus dėl to, jog esi lietuvis ir dėl to, jog treniravo tave anksčiau?
– Galbūt, bet ne dėl to, kad aš lietuvis, o dėl to, kad jis mane pažįsta ir žino mane. Jis pasikvietė mane į treniruotes, kai buvau 15 ar 16 metų amžiaus, tad labai gerai mane pažįsta, žino, kaip aš reaguoju į skirtingas situacijas. Nesakau, kad man patinka, kai ant manęs rėkia, bet kartais tai naudinga, kadangi žinai, ką padarei blogai ir žinai, kad jis nešaukia tik tam, kad šauktų. Neturiu dėl to jokių problemų – jei ant manęs rėkia, žinau kodėl. Man patinka jo metodai. Kažkam kitam rėkimo būtų per daug, bet man jis padeda susikoncentruoti.
– Pažįsti jį ilgą laiką. Kaip manai, ar jis pasikeitė bėgant metams?
– Šiek tiek. Tai „Barca“, didesnis klubas su didesniais lūkesčiais. Čia nėra tik krepšinis, turi ir futbolą, o „Barca“ yra vienas didžiausių klubų Europoje. Aukštesnio lygio veteranai turi didelę patirtį, jie viską atlieka puikiai, jiems nereikia, kad ant jų šauktum. „Žalgiryje“ buvo daug jaunų žaidėjų ir jis bandė pasiekti juos. Dėl to galima sakyti, kad jis šiek tiek pasikeitė, bet Šaras yra Šaras, jis visada išliks panašus. Jis nori laimėti viską.
– Žinau, kad jūsų tvarkaraštis beprotiškas, turite daugybę rungtynių, bet ar pavyksta sekti NBA atkrintamąsias varžybas?
– Taip, šiek tiek, bet ne per daugiausiai. Pasižiūriu ištraukas, bet visko sekti neįmanoma. Atkrintamosios labai skiriasi nuo reguliariojo sezono, tad bandau jas sekti kiek įmanoma labiau.
