Prieš tris dienas lietuviai nesunkiai susitvarkė su šiaurės makedonais jų pačių namuose (82:67). Bet varžovai nuo pat šios savaitės pradžios daugiau vilčių teikė atsakomajam susitikimui Klaipėdoje.
To priežastis – geriausias šios kartos Šiaurės Makedonijos krepšininkas Nenadas Dimitrijevičius.
Iš Skopjės kilęs 26-erių gynėjas ketvirtadienį negalėjo padėti savo šalies komandai, nes žaidė Eurolygos rungtynes atstovaudamas Milano „Olimpia“ ekipai, bet atvykęs į uostamiestį užkūrė įspūdingą vakarėlį.
Nors Rimas Kurtinaitis ketvirtadienį teigė, kad jo komanda ruošiasi žaisti prieš ryškiausią varžovų žvaigždę, panašu, kad „planas A“ sudegė per pirmąsias dvi minutes.
Itin agresyviai prieš N.Dimitrijevičių rungtyniavęs Vilniaus „Ryto“ pitbulis Martynas Paliukėnas vos per dvi minutes susirinko tris pražangas ir sėdo ant suolo, o kiti Lietuvos rinktinės žaidėjai nerado priešnuodžių prieš įkaitusį varžovų lyderį.
Neno gimtojoje šalyje vadinamą gynėją prižiūrėjo ir Margiris Normantas, ir Gytis Radzevičius, ir Kristupas Žemaitis, bet 190 cm ūgio krepšininkas protingai ieškojo taikinių lietuvių gynyboje ir dažniausiai paskutinėje atakos stadijoje žaidė vienas prieš vieną su lėtesniais Martynu Echodu ir Gyčiu Masiuliu arba puse galvos žemesniu Luku Lekavičiumi.
Beveik sausakimšai užsipildžiusioje „Švyturio“ arenoje aidėjo vienas atodūsis po kito, kai N.Dimitrijevičius vien per pirmąjį kėlinį sukūrė net 26 savo komandos taškus iš 27 (18 taškų ir 4 rez. perd.) bei leido savo komandai beveik nuolat pirmauti.
Įsidrąsinę makedonai ir be trumpam ant suolo prisėdusio savo lyderio antrajame kėlinyje laimėjo atkarpą 9:2, o net 28 taškus per du kėlinius pelnęs N.Dimitrijevičius vertė griebtis už galvos klaipėdiečius – šventei pasiruošę uostamiesčio gyventojai stebėjosi, kaip jų komanda po dviejų kėlinių atsilieka 43:46.
Nė akimirkos pirmajame mače Skopjėje nepirmavę šiaurės makedonai per pirmus du kėlinius pranašumą turėjo net 15 minučių, kai lietuviai – tik 3.
Lietuvių gyvenimą dar apsunkino skaudus M.Echodo epizodas – antrajame kėlinyje jam į koją rėžėsi Damjanas Robevas, o pagrindinis komandos vidurio puolėjas aikštę paliko sunkiai paeidamas bei daugiau nebežaidė.
Įdomu tai, kad per sudėtingus pirmus du kėlinius R.Kurtinaitis nuo suolo nė nepakėlė dviejų aštrių savo ginklų – Mindaugo Kuzminsko ir Ąžuolo Tubelio.
Pastarasis į aikštę žengė iškart po pertraukos bei iškart įpūtė gyvybės lietuvių žaidimui – Ą.Tubelis per trečią kėlinį pelnė 6 taškus ir surinko 10 efektyvumo balų, o Lietuva kelis sykius veržėsi į priekį 4 taškų skirtumu. Bet tada ir vėl prisistatė N.Dimitrijevičius – makedonas per trečią ketvirtį surinko 10 taškų, iš viso turėjo jau 38, o svečiai laikėsi kovoje.
Šiaurės makedonas savo vakarėlį tęsė ir ketvirtajame kėlinyje, pataikydamas tritaškį nuo lentos ir versdamas griebtis už galvos didžiąją dalį Lietuvos sirgalių. Bet tada įvyko svarbiausias rungtynių momentas.
Prasiveržimu 43-iąjį tašką pelnęs N.Dimitrijevičius nesėkmingai nusileido ant parketo ir patyrė traumą. Šiaurės makedonas gulėdamas dejavo iš skausmo ir tik po kelių minučių buvo išneštas už aikštės ribų.
Be savojo mesijo likę svečiai subyrėjo. 15 valandų iš Skopjės į Klaipėdą keliavę varžovai pralaimėjo atkarpą 0:12, krito į 20 taškų deficito duobę ir N.Dimitrijevičiui su ašaromis akyse stebint įvykius nuo atsarginių suolo praktiškai atsisveikino su viltimis patekti į Europos čempionatą.
„Olimpia“ gynėjas, susitikimą užbaigęs su 43 taškais (9/15 dvit., 7/15 trit., 4/4 baud.) pakartojo Europos čempionato atrankos langų rekordą.
Savo ruožtu 94:72 nugalėję lietuviai gali lengviau atsikvėpti – jie ateinančiais metais 14-ą kartą iš eilės ir 16-ą sykį per šalies krepšinio istoriją žais žemyno pirmenybėse ir bandys sugrįžti ant apdovanojimų pakylos, kurios nematė jau beveik dešimtmetį.
Grąžinti lietuvius į medalių kelią bandys R.Kurtinaitis, pats 1995-aisiais laimėjęs žemyno pirmenybių sidabrą.
„Turėjome savo strategiją visoms 40 minučių – būti agresyviems gynyboje, o tai ir darėme. Taip, kelis kėlinius tai nebuvo lengva padaryti. Jie pelnė daug taškų. Bet mes ruošėmės 40-čiai minučių ir pabėgome į priekį ketvirtame kėlinyje bei laimėjome, – po pergalės prieš šiaurės makedonus sakė R.Kurtinaitis. – To mums ir reikėjo – pasiekėme rezultatą.
Mums nerūpi vieno žaidėjo pasirodymas. Jis pelnė 40 taškų, bet tai nieko nereiškė. Sudėtinga laimėti rungtynes vienam. Mums svarbiau buvo sustabdyti kitus žaidėjus, nes jie turi gerus metikus. Mes tai ir padarėme ir laimėjome.“
– Treneri, paminėjote, kad aplink jį buvo geri metikai, bet ar žaidėjai, kurie žaidžia vietiniame Šiaurės Makedonijos čempionate ar Adrijos antroje lygoje, yra tokie ypač pavojingi, kad koncentruotumėtės į jį, o ne karštą N.Dimitrijevičių?
– Manau, kad jie geri žaidėjai, geri metikai, turi gerus procentus. Bet šiame greityje, ką mes žaidėme, viskas keičiasi. Mes to ir siekėme, kadangi intensyvumas, galėjome rotuoti, keistis, žaisti agresyviai. Taip, mes pridarėme klaidų ir puolime, ir gynyboje, buvo nesusikalbėjimų, bet nuo visko neapsidrausi. Žinote mūsų situaciją, mūsų įdirbis yra labai kuklus, tik kelios treniruotės. Bet mes taip ir skaičiavome, kad palaušime juos per 40 minučių. Šį kartą nepavyko pirmame kėlinyje, kaip Makedonijoje, bet viskas ėjo dėsningai.
Labai sėkmingas į rungtynes pasijungė Ąžuolas. Manau, kad tai buvo pagrindinis persilaužimo kalvis su savo greičiu, savo perėjimais, gynyba. Šiandien išnaudojome jo poziciją, pastatėme jį žaisti į penktą poziciją ir jis mums suvertė lemiamus taškus. Ačiū Ąžuolui už gerą darbą – malonu buvo dirbti.
– N.Dimitrijevičius didžiąją dalį taškų pelnė išsikeitęs prieš save besiginantį žaidėją ir žaisdamas vienas prieš vieną arba prieš lėtesnį lietuvių vidurio puolėją, arba prieš žemesnį L.Lekavičių. Atrodė, kad susikeisti jam leidžiama gana lengvai, nebandant dvigubinti gynybos. Ar tai buvo jūsų sprendimas, ar kažko neišpildė žaidėjai?
– Ne, mes nenorėjome jo dvigubinti. Turime eilę rungtynių, kai jį dvigubina. Jis labai geras žaidėjas, nes gali mesti tritaškį, ką šiandien įrodė, gali prasiveržti ir labai gerai perduoda kamuolį. Jei mes paimsime statistiką, tai jis vienas įmetė 43 taškus, o visa likusi komanda tik 29. Pažiūrėkite tuos mažus skaičius. To mes ir siekėme per susirinkimą. Mes fokusavomės į jį, bet mūsų pagrindinė užduotis nebuvo, kad jis neįmestų. Aišku, nesitikėjome, kad jis įmes 43 taškus, mes skaičiavome apie 20. Jie žaidžia taip, kad išsikeistų ir jis žaistų vienas prieš vieną – tą jis ir darė. Galiausiai, jo rezultatas geras, o komandos – nekoks. To užteko pergalei.
– Martynas Paliukėnas per kelias minutes susirinko tris pražangas. Ar jūs padarėte klaidą pasitikėdamas žaidėju ir palikdamas jį aikštėje?
– Mes reikalaujame agresyvumo, ties pražangos riba. Jis pirmajame kėlinyje peržengė tą ribą ir susirinko tris pražangas. Bet to intensyvumo ir agresyvumo mes reikalaujame, nes jis tam ir paimtas į rinktinę, kad lyderius gainiotų po aikštelę. Aišku, turbūt tai įvyko per agresyviai.
Su kai kuriais švilpukais nenorėčiau sakyti, kad nesutinku, bet teisėjai šiandien davė žaisti truputėlį minkščiau nei išvykoje. Paskui mes prisitaikėme ir nebeturėjome problemų.
– M.Echodas patyrė traumą ir negrįžo į rungtynes. Kokia jo situacija? Ir ką šiandien gavote iš Gyčio Masiulio, kuris Šiaurės Makedonijoje net nežaidė?
– Kalbėjau ta tema, kad sunku sužaisti naudojant 12 žaidėjų. Žaidžiame su tiek ir tais žaidėjais, su kuriais galime laimėti. Tą ir padarėme.
Nežinau dėl Echodo, nesu daktaras. Atrodė negražiai, kai įvyko tas momentas. Paklausiau dabar, jis sakė, kad turėjo problemų su tuo keliu. Bet jis vaikšto. Trečiajame kėlinyje jis dar nuėjo apšilinėti, sakė, kad „pabandysiu“, o tai ženklas, kad situacija nėra katastrofiška. Bet pasakė, kad negali, o mes turime eilę žaidėjų, kurie mus ir be jo išgelbėjo.
– Pagyrėte Ą.Tubelį, bet pirmoje rungtynių pusėje jis nerungtyniavo nė sekundės. Kodėl? Tuo pačiu, kodėl šiose rungtynėse į rotaciją visiškai nebuvo įtrauktas M.Kuzminskas?
– Mes su Mindaugu žaidėme (Šiaurės Makedonijoje – aut. past.). Žinote turbūt Mindaugo Kuzminsko amžių, jam sunku žaisti dvejas rungtynes per kelias dienas (juokiasi). Šiandien pasirinkome taip. Pirmose rungtynėse mums labiau tiko tas mažesnis penketas, kai galėjome visi keistis. Kartais žaidėjų neleidi žaisti ne todėl, kad jis geras ar blogas, o todėl, kad taikaisi prie komandos, ką jie žaidžia.
Šiandien Ąžuolas buvo pagrindinis pergalės kalvis. Nežinau, gal jis kitose rungtynėse vėl sėdės ant suolo – priklauso nuo to, koks bus priešininkas. Bet esmė ne tame, sėdi ar nesėdi. Davėme šansą, jis išėjo ir padarė tą, ką reikėjo padaryti. Kuzminskui davėme šansą ten, jis išėjo ir padarė, ką reikėjo. Čia yra esmė. Mes gi ne vaikai, visi žaidžiame klubuose. Jiems nereikia to grubiai lietuviškai sakant šiukšlino laiko, kur duočiau pažaisti dvi minutes, jog pažaistų visi dvylika žaidėjų. To mums nereikia, nes jie žaidžia geruose klubuose. Neduok Dieve, dar nutiks kokia trauma. Nereikia tos rizikos – sužaidėme su tokiu pajėgumu, kad užtektų pergalei ir su tokiais žaidėjais, kurie tą pergalę nukalė. Manau, kad viskas logiška.
– Šiandien prieš rungtynes pristačius jūsų pavardę, „Švyturio“ arenoje buvo didžiausios ovacijos. Ar jautėte šiltą palaikymą debiutuodamas prie rinktinės vairo namuose?
– Malonu visada. Nežinau, kodėl turėjo nebūti tų ovacijų (juokiasi). Nesu lyg ir nieko blogo padaręs, visą gyvenimą dirbu savo darbą, rezultatus žinote. Mūsų sirgaliai yra išmanūs, seka spaudą, seka kiekvieno žmogaus gyvenimo nuopelnus. Man buvo labai smagu, kad Klaipėdoje mane žino ir plojo. Labai ačiū žiūrovams, kad šiltai priėmė. Tikrai buvo malonu.
– Treneris, koks jausmas iškovojus dvi pergales ir tiesiausiu keliu atvedus rinktinę į žemyno pirmenybes?
– Žinote, mes dirbame savo darbą, tai labai džiugu. Pagalvokite, jei būtume tas dvejas rungtynes pralaimėję. Aš matau, kaip mes turime žaisti languose. Šiandien, nors taip nereikėjo daryti, bet sėdėjome ir truputį dėliojomės apie vasarą, kaip čia bus. Bet pirma reikėjo atlikti darbus, mes juos ir atlikome. Taip, smagu, kad laimėjome. Smagu, kad komanda nepavedė – paklusni, darbšti, ką ir įrodėme šiandien. Kaip bus vasarą, žiūrėsime.
– Ar susidarėte vaizdą, kiek šios rinktinės žaidėjų galėtų pretenduoti į galutinį dvyliktuką Europos čempionate?
– Nenoriu apie tai galvoti. Nežinosime, kas atvažiuos, dar ir natūralizacija prasidėjo, visokių velnių yra – aš pusės dalykų nežinau (juokiasi). Mums šios rungtynės buvo labai svarbios, mes jas praėjome kaip ir skaičiavome. Kas bus vasarą, tai ir bus vasarą. Taip, aš patenkintas komanda – agresyvumu, noru, nusiteikimu. Pridarėme klaidų, gal tokių vaikiškų kai kur, bet iš to stengimosi – aš viską suprantu. Komanda buvo smagi. Nežiūrint į visas klaidas, mes 40 minučių žaidėme maksimaliai, ko ir nori žiūrovai. Davėme greitą krepšinį, kurį paprastai propaguoju. Dabar sekėsi, o kaip bus vasarą – žiūrėsim.
– Užsitikrinote vietą Europos čempionate, bet vasarį dar laukia vienas langas ir dvejos rungtynės. Ar jame galima tikėtis jaunų žaidėjų debiutantų, kurie nėra žaidę rinktinėje? Ar planuojate rinkti tik geriausius žaidėjus ir galvoti apie pergales?
– Ši rinktinė mane pilnai tenkina, bet mes nežinome, kas bus vasarį. Duok Dieve, kad nebūtų, bet greičiausiai bus traumų, ligų. Mes ir taip pat turėjome dvi-tris treniruotes, tai jeigu papildytume dar kitais žaidėjais, negalėsime progresuoti ir turėsime grįžti atgal, kad naujas žaidėjas žinotų, ką praėjome. Logiškiausia būtų turėti šitą komandą ir antrame lange. Bet niekas nežino. (Mantą) Rubštavičių esame numatę, jis perspektyvus, žiūrėsime, kaip žais toliau. Yra daug kandidatų, mes turime 24 žmonių sąrašą. Traumos atveju mes turėsime, kuo pakeisti, bet jau bus sudėtingiau. Norėčiau, kad išliktume tokie pat, kokie esame dabar.
