„Nors turėjau dar metus galiojantį kontraktą, klubas man pasiūlė pasirašyti naują trejų metų sutartį be jokių išlygų. Daugiau niekur nesidairiau ir nelaukiau. Mane čia tenkina viskas – tiek klubo vadovų filosofija, tiek laisvė, kurią turiu dirbdamas su komanda. Tikiuosi, jog nenutiks taip, kaip kažkada nutiko Donui Nelsonui, kai jis vienais metais buvo išrinktas geriausiu NBA treneriu, o kitą sezoną jau neteko darbo“, – kalbėdamas su 24sek.lt sau būdingo šmaikštumo nestokojo kaunietis.
Šie metai R.Kurtinaičiui ir jo vadovaujamai komandai yra išskirtiniai. Būtent 2015-aisiais jis paliko ryškų pėdsaką Europos krepšinyje, kai tapo vieninteliu treneriu, kuriam pavyko tris kartus laimėti Eurocup turnyrą.
Nors antrajame pagal prestižą Senojo žemyno turnyre kaunietis jau neturi ką įrodinėti, Eurolyga yra tas turnyras, kurio drobėje žodžio kišenėje neieškantis specialistas dar norėtų brūkštelėti savo potėpį.
– Neseniai klubas pratęsė sutartį su vienu savo lyderių Tyrese'u Rice'u. Amerikietis Chimkuose turėtų rungtyniauti artimiausius trejus metus. Tai buvo labiau jūsų ar klubo vadovų noras? – 24sek.lt paklausė trenerio.
– Šiuo klausimu tiek mano, tiek klubo pozicijos visiškai sutapo. Su manimi klubas taip pat pasirašė trejų metų sutartį, sukirtome rankomis su T.Rice'u, tokiam pačiam laikotarpiui pavyko susitarti su suomiu Petteri Koponenu. Turime branduolį, apie kurį ir lipdome visą komandą.
Iš šių žingsnių akivaizdu, kad tai yra klubas, kuris siekia didesnių tikslų ir turi viziją. Šiuo metu turime labai gerus rėmėjus, kurie į šį projektą žiūri ne iš trumpalaikės perspektyvos. Jie nori ilgalaikio projekto ir stengiasi dirbti panašiai kaip Miuncheno „Bayern“ futbolo ir krepšinio klubas. Turime sudarę trejų metų programą ir norint ją įgyvendinti mums reikia tam tikro lygio krepšininkų. Susitarti su jau minėtais žaidėjais vėliau, kai baigtųsi jų kontraktai, būtų gerokai sunkiau. Dėl to ir nusprendėme šį žingsnį padaryti nieko nelaukdami.
– Ar esate patenkintas komandos komplektacija šį sezoną?
– Problemų šiek tiek turėjome, kadangi vasaros darbus pradėjome per vėlai. Nebuvome laiku pasitvirtinę savo biudžeto. Nors žinojome, kad šiemet žaisime Eurolygoje, iki birželio pabaigos užtruko konkretus pinigų patvirtinimas. Norėjau pasirašyti sutartį su Jordanu Farmaru, kuris galiausiai pasirinko Tel Avivo „Maccabi“ ekipą, taip pat labai domino italas Luigi Datome, kuris ateinantį sezoną žais Stambulo „Fenerbahce“ klube.
Labai domino italas Luigi Datome, kuris ateinantį sezoną žais Stambulo „Fenerbahce“ klube. Dėl pastarojo ypač apmaudu, nes derėjomės iki paskutinės akimirkomis. Kalbėjausi su krepšininku net paskutinę dieną, tačiau galiausiai jis pasirinko Turkiją.
Dėl pastarojo ypač apmaudu, nes derėjomės iki paskutinės akimirkomis. Kalbėjausi su krepšininku net paskutinę dieną, tačiau galiausiai jis pasirinko Turkiją.
Manau, jog čia svarbiausias buvo ne pinigų klausimas. Iš „Toronto Raptors“ į Europą grįžo puikiai pažįstamas Italijos krepšinio funkcionierius Maurizio Gherardini. Manau, jog jis ir įkalbėjo Luigį atvykti į Stambulą.
Tačiau tuščia vieta ilgai nebūna. Maždaug po savaitės mums pasitaikė labai geras variantas – slovėnas Zoranas Dragičius. Mane žavi šio krepšininko labai kovingas charakteris. L.Datome gal yra kiek stipresnis puolime, tačiau labai gerai yra kažkada pasakęs Šabtajus Kalmanovičius, jog niekada nebus taip, kad gyvenime turėsi viską, ko trokšti.
Mums labai pasisekė ir dėl to, jog į komandą atvyko Aleksejus Švedas. Pavyko juo užkaišyti įžaidėjo poziciją. Maža to, Aleksejus puikiai gali žaisti ir atakuojančiu gynėju. Jis taip pat turi rusišką pasą, kas yra labai svarbu žaidžiant VTB Vieningoje lygoje, kur galioja šešių legionierių limitas.
– Kaip Aleksejui pavyko įsilieti į komandos treniruotes? Šį sezoną A.Švedas bus brangiausias Eurolygos krepšininkas. Dirbti su tokį milžinišką kontraktą turinčiu krepšininku lengviau ar sunkiau nei su kitais?
– Tikslių sumų aš nežinau, tačiau man atrodo, kad A.Švedo kontraktas yra kuklesnis nei tas, kuris viešai buvo skelbtas pastarosiomis savaitėmis (buvo skelbta apie 3,4 mln. eurų per sezoną – aut. past.). Sutarčių dydžių su krepšininkais mes paprastai neviešiname, kad nebūtų bereikalingos įtampos, nesusikirstų žaidėjai. Aišku, kažkokie skaičiai į viešumą išlenda, tačiau dažniausiai yra šaudoma kažkur aplinkui (juokiasi).
Klube – visi profesionalai, tad problemų dirbant su vyrais tikrai nėra, tačiau man su Aleksejumi teko nemažai kalbėtis, kad jis perprastų manąją krepšinio filosofiją. Individualiai jis yra labai stiprus krepšininkas ir vienas pats gali nulemti rungtynių baigtį, bet rungtyniaujant įžaidėjo pozicijoje man iš jo norėtųsi daugiau komandinių veiksmų.
Bandau jį tiek pirmuoju, tiek antruoju numeriu. Žaisdamas atakuojančiu gynėju jis yra nepaprastai talentingas. Nors dažnai ir sulaužo mūsų kombinacijas, imdamasis iniciatyvos, jo atakų užbaigimas nėra blogas, tad suteikiu jam laisvę.
Visumoje šiuo sandėriu esu patenkintas tiek aš, tiek žaidėjas. Iš savo patirties puikiai žinau, kad naujoje komandoje nėra lengva. Aš per savo karjerą žaidžiau gal penkiolikoje komandoje ir kiekvienos jos treneris mane įsivaizdavo vis kitaip (juokiasi).
Aš per savo karjerą žaidžiau gal penkiolikoje komandoje ir kiekvienos jos treneris mane įsivaizdavo vis kitaip.
Pavyzdžiui, Madrido „Reale“ – nors buvau atakuojantis gynėjas, mūsų visų funkcijos tų metų komandoje buvo perduoti kamuolius Arvydui Saboniui ar Joe Arlauckui. Taip pat naujame kolektyve turi prisitaikyti ir A.Švedas. Tačiau jis yra intelektualus krepšininkas ir manau, jog viskas bus gerai.
– Eurolygos burtai jus pasiuntė į vieną grupę su čempionu „Real“, „Fenerbahce“, Belgrado „Crvena Zvezda“, „Bayern“ ir Strasbūro SIG. Kaip vertinate šiuos oponentus ir kokius tikslus klubo vadovai kelia šį sezoną pagrindiniame Europos turnyre?
– Grupė nėra lengva, tačiau tokie jau yra burtai. Dabar svarbiausia papulti į kitą etapą. 2012-2013 m. sezoną burtai buvo ne ką geresni, tačiau sugebėjome žengti toliau. Tais metais pralaimėjome paskutinį antrojo etapo mačą Vitorijos „Laboral Kutxa“, kuris mums užkirto kelią į atkrintamąsias varžybas. Manau, jog dabar turime ne silpnesnę komandą nei tada.
Kažkur skaičiau, jog šiemet subūrėme visų laikų stipriausią „Chimki“ ekipą. Aš taip nepasakyčiau, tačiau tai, ką turiu savo dispozicijoje, mane tenkina. Pavardės tikrai geros, o kaip seksis aikštėje, matysime. Pirmas mūsų uždavinys yra patekti į „Top 16“, o tuomet jau žiūrėsime.
– Chimkuose dirbate jau penktąjį sezoną. Per šį laikotarpį matėte ir šilto, ir šalto. Ar prieš keletą metų išgyventa krizė, kai klubas laviravo ant išnykimo slenksčio, dar labiau sustiprino jūsų ryšį su šia komanda?
– Manau, jog taip. Su klubo vadovais vieni kitus labai puikiai suprantame. Prisimenu, jog tuomet tikrai situacija buvo labai sunki. Žaidėme Eurolygoje negaudami atlyginimo keturis mėnesius, tačiau demonstravome patį geriausią krepšinį.
Prieš kiekvieną treniruotę po valandą įtikinėdavau vyrus, jog galime ir turime žaisti. Žinote, tą gal galima pasakyti kantriam lietuviui, tačiau labai sunku įtikinti legionierių amerikietį, kurio gyvenimo filosofija skiriasi ir už atliktą darbą jis nori gauti atlyginimą. Patriotizmo žaidžiant svetur nėra. Visgi sugebėjome tuos keturis sunkius mėnesius išgyventi ir manau, jog tuo metu „Chimki“ žaidė visų laikų geriausią savo krepšinį.
Man pačiam taip pat tas laikotarpis buvo nelengvas. Teko lankytis ir pas sporto ministrą, ir pas gubernatorių. Džiaugiuosi, kad dabar klubo situacija labai stabili. Viską turime aiškiai išsidėlioję „ant popieriaus“, viskas skaidru. Turime patikimus solidžius rėmėjus, bet pavardžių nenorėčiau viešinti, kadangi jie ir patys nesiafišuoja.
– Ko trūksta „Chimki“, kad ši komanda priklausytų Europos elitui?
– Manau, jog šiuo metu krepšinio rinkoje esame lygiaverčiai priešininkai daugeliui stipriausių Europos klubų. Galime pasiūlyti krepšininkui tą patį, ką „Real“, „Fenerbahce“, CSKA ar kiti.
Pasakysiu atvirai – Europos taurė ir Eurolyga yra visai skirtingo kalibro turnyrai. Perėjimas iš vieno turnyro į kitą nėra lengvas.
Finansiniai aspektai, atrodo, yra išspręsti, dabar reikia užsitikrinti ilgalaikę vietą Eurolygoje. Tuomet dirbti būtų gerokai lengviau. Mes garantuotos vietos neturime, tad yra gerokai sunkiau.
Pasakysiu atvirai – Europos taurė ir Eurolyga yra visai skirtingo kalibro turnyrai. Perėjimas iš vieno turnyro į kitą nėra lengvas. Čia turbūt reikėtų nulenkti galvą prieš Joną Kazlauską, kuriam turbūt vieninteliam pavyko iššauti ir su Kauno „Žalgiriu“ dvejus metus paeiliui triumfuoti tiek viename, tiek kitame turnyre. Tačiau tai yra vienetinis atvejis. Paprastai, viskas užtrunka gerokai ilgiau.
Norėtume Eurolygos paprašyti A licencijos, nes turime stiprius rėmėjus, kuo negali pasigirti ir nemažai gilias tradicijas turinčių žemyno klubų. Visgi turime ir problemą – salė, kurioje netelpa reikalaujami 10 tūkst. aistruolių.
Tačiau šie reikalai, panašu, jog pajudėjo. Klubo valdyba nusprendė, jog reikia statyti naują areną. Jau turime tam išrinkę vietą, turime potencialius investuotojus. Labai tikiuosi, jog pavyks ir tai bus stiprus žingsnis dar labiau priartinantis „Chimki“ prie Eurolygos elito.
