| Eurobasket '17 pasiruošimas | Lietuva – Rumunija | 19:30 | Ryga |
Dešimtojo dešimtmečio pradžioje „Washington Bullets“ generalinis direktorius Johnas Nashas vartė Europos krepšinio žurnalą. Jame vyro dėmesį patraukė keista nuotrauka. Jaunas Gheorge'as Murešanas stovėjo prie identiško kartoninio Michaelo Jordano dydžio atvaizdo.
J.Nashas nebuvo nieko girdėjęs apie tą jaunuolį ir iškart kreipėsi į Vašingtono komandos skautų vadovą. Tačiau jis regėjo rumuną turnyre Toronte, bet tada 15-metis buvo tik 2 metrų ūgio ir labai nekoordinuotas.
Bet po poros skambučių „Bullets“ gavo patvirtinimą – G.Murešanas nuo to laiko labai patobulėjo. Ir ūgtelėjo.
Vašingtono klubo vadovai net neišbandė G.Murešano peržiūroje, bet pagalvojo, kad tai bus mažos rizikos šaukimas – 1993-iųjų naujokų biržoje pakvietė aukštaūgį 30-uoju šaukimu.
Buvo manyta, kad rumunas liks Prancūzijoje, Pau Ortezo komandoje, dar keletui metų, o tada atvyks į JAV.
Tačiau jau 1993-iųjų rugpjūtį G.Murešanas pasirašė sutartį su tuomet dar „Bullets“ pavadinimą turėjusia JAV sostinės komanda.
J.Nashas prisimena, kaip G.Murešanas stumdėsi su kitu 231 cm ūgio milžinu Manute Bolu. Oficialiai, jiedu vienodo ūgio. Tačiau juokaujama, kad dėl šukuosenos rumunas yra plaukeliu aukštesnis.
G.Murešanas prieš jį neturėjo jokių problemų puldamas, bet judėjo labai nekoordinuotai ir vis kritinėjo.
Vos tik milžinas pasirašė sutartį, „Bullets“ suorganizavo operaciją, kurios metu G.Murešanui buvo pašalintas auglys. Ši procedūra padėjo sustabdyti žalingą rumuno augimą, kurį sukėlė hormonų liga.
„Bullets“ vadovai privertė jį nuolat klausytis radijo, žiūrėti žinias ir kuo daugiau bendrauti su komandos draugais.
Net treniruočių stovykloje G.Murešanas pats turėdavo susileisti vaistų, kurie keldavo pykinimą.
„Bet jis niekada nesiskundė. Jis niekada neprašė praleisti treniruotės. Jis darė viską, kas įmanoma“, – tikino J.Nashas.
Kad angliškai nė „bum bum“ nemokantis G.Murešanas perprastų kalbą, Vašingtono klubas nusamdė jam vertėją, dalyvavusį kiekvienoje treniruotėje ir rungtynėse.
Be to, „Bullets“ vadovai privertė jį nuolat klausytis radijo, žiūrėti žinias ir kuo daugiau bendrauti su komandos draugais.
Jau antrą savo sezoną NBA G.Murešanas kalbėjo angliškai – kalba padėjo atskleisti draugišką ir linksmą jo asmenybę.
J.Nashas mena linksmą istoriją iš „Bullets“ rūbinės. Komandos puolėjas Juwanas Howardas paklausė, ką Gheorge'as veiks per Heloviną – jam reikėjo „monstro“ eiti pas žmones į namus ir prašyti saldainių.
„Ei, Juwanai, mano namuose reikia palydovinių lėkščių. Gal galėtum paskolinti man savo ausis?“ – atšovė rumunas.
Debiutinį sezoną NBA G.Murešanas rungtyniavo minimaliai – sužaidė 54 mačus ir aikštėje išbuvo vidutiniškai po 12 minučių. Tačiau atsarginių suolo gale tupėjęs milžinas buvo aistruolių numylėtinis.
„Mes norim Gheorge'o!“ – skanduodavo jie Vašingtono komandos treneriui.
G.Murešanas vilkėjo 77 numeriu pažymėtus marškinėlius. Visai kaip jo ūgis pagal JAV standartus – 7'7 pėdos.
Tačiau pasikeitė treneris ir G.Murešanas pradėjo žaisti. 1995–1996 metų sezoną jis starto penkete pradėjo 76 rungtynes, kuriose rinko vid. 14,5 taško bei 9,6 kamuolio ir pirmavo lygoje pagal pataikymo procentą. Rumunas buvo išrinktas labiausiai patobulėjusiu NBA krepšininku.
„Dirbau kaip išprotėjęs. Jaučiuosi kažko pasiekęs, nes turėjau labai gerą sezoną ir buvau puikios formos, – pasakojo G.Murešanas. – Labai rūpinausi savo kūnu. Gero žaidėjo paslaptis – savęs priežiūra. Gerai, kad šalia turėjau žmoną. Aš nesivaikiau merginų. Tai vargina. Mačiau daugybę žaidėjų, kuriuos išsekino tas merginų ieškojimas naktimis.“
„Jis buvo neįvertintas žaidėjas, – sakė buvęs „Bullets“ treneris Jimas Lynamas. – Jei ne jo fizinės problemos, jis galėjo turėti gerokai skambesnę NBA karjerą. Bet kaip tokio ūgio žaidėjas, jis buvo labai talentingas.“
„Jei tik būtų galėjęs žaisti ilgiau, jis būtų turėjęs šviesią ateitį. Jis jau kaip tik buvo atpažįstamas sirgalių ir vertinamas kaip vienas geriausių NBA centrų“, – prisimena J.Howardas, tuomet komandoje dar žaidęs su Benu Wallace'u ir Chrisu Webberiu.
1997-aisiais „Bullets“ pirmą kartą per 9 metus pateko į atkrintamąsias, bet jau pirmajame rate 0-3 krito prieš būsimus čempionus „Chicago Bulls“ su Michaelu Jordanu.
Iškart po to, vasarą, G.Murešanas vaidino filme „My Giant“. Ten jis atliko vieną pagrindinių vaidmenų.
Filmavimuose jis nesinaudojo nugaros įtvaru ir vėliau dėl sveikatos problemų praleido visą 1997–1998 metų sezoną.
„Arba tu filmo žvaigždė, arba tu krepšininkas. Turi suprasti, iš ko pragyvensi“, – piktinosi puolėjas Harvey Grantas.
Jis ir kiti Vašingtono ekipos nariai manė, kad būtent dėl filmavimų G.Murešanas susižeidė nugarą, dėl ko nukentėjo ir komanda, ir pats krepšininkas.
Oficiali diagnozė – trys didžiuliai kaulai jo nugaroje buvo suspausti trijų nervų, o tai tirpdė jo kojas.
„Žmonės skambindavo man į namus ir pildavo purvą. Buvo sunku, nes nieko negalėjau padaryti. Tačiau yra, kaip yra. Reikėjo prie to kažkaip prisitaikyti“, – liūdną karjeros etapą prisimena G.Murešanas.
Per tris paskutiniuosius savo sezonus 1997–2000 m. NBA jis tesužaidė 31 rungtynes.
1999–2000 m. sezoną, savo paskutinį NBA, jis baigė su 3,5 taško ir 2,3 kamuolio vidurkiu per 30 rungtynių. Daugiau su pasaulio geriausiais jis neberungtyniavo.
„Buvau labai nusiminęs, – ankstyvą karjeros pabaigą mena G.Murešanas. – Tai labai sunku, kai esi toks jaunas. Norisi žaisti net per traumą. Dirbau kaip išprotėjęs. Tik vieną dieną supratau, kad nors ir daug dirbu, tai niekur neveda – mano būklė negerėja. Tai vedė iš proto.
Mano nugara buvo baisiai pažeista, todėl kojos buvo silpnesnės nei anksčiau. Iki karjeros pabaigos turėjau geriausią gyvenimą, todėl buvo sunku persiorientuoti. Nežinojau, ką daryti. Tai nieko neveikiau metus.“
Dabar 46-erių vyras darbuojasi kaip „Wizards“ talismanas – lankosi visose Vašingtono komandos namų rungtynėse, bendrauja su žiūrovais, dalyvauja rėmėjų renginiuose.
Kai milžino nėra „Verizon Center“ arenoje, jis dažniausiai sukasi savo „Giant Basketball“ akademijoje, kurią vaikams įkūrė prieš keletą metų. Vaikams jis gali perduoti pamokas, kurias išmoko dešimtajame dešimtmetyje besistumdydamas su tokiais centrais kaip Shaquille'u O'Nealu, Hakeemu Olajuwonu, Davidu Robinsonu, Patricku Ewingu ar Alonzo Mourningu.
G.Murešanas prisimena, kad kovos su Sh.O'Nealu buvo tokios varginančios, jog po tų rungtynių jam dvi dienas skaudėdavo pečius ir visą kūną.
„Patikėkite manimi. Tai buvo mano mylimiausias žaidėjas, – atviravo J.Nashas. – Mano komandose žaidė daug puikių, darbščių krepšininkų. Bet niekas nedirbo sunkiau nei Gheorge'as.“
Dabar G.Murešanas džiaugiasi galėdamas daugiau laiko praleisti su savo šeima ir vaikais.
Abu jo sūnūs žaidžia krepšinį, bet ūgiu neišsiskiria – abu maždaug dviejų metrų. Beje, vienas buvo pakviestas į Džordžtauno komandą NCAA, tačiau NBA ateitis jam nepiešiama.
Dabar tai aukščiausias tėtis pasaulyje, kuris rūpinasi savo vaikais ir taiso namuose kriauklę.
„Tai mano svajonė. Kažkada turėjau svajonę žaisti NBA. Dabar mano svajonė kuo daugiau laiko praleisti su vaikais ir mėgautis su jais krepšiniu.“
Kasmet, rugpjūtį, jis grįžta į Rumuniją, kur organizuoja krepšinio stovyklas vaikams.
Galbūt Rumunijoje šis 231 cm ūgio milžinas stebės, kaip jo šalies rinktinei sekasi perkopti lietuvišką barjerą Rygoje, kuris jiems atrodo ne žemesnis nei mums aukščiausias NBA krepšininkas istorijoje.
