1995-ųjų Europos čempionato finalas buvo vienas skandalingiausių turnyro istorijoje. Lietuvos krepšininkai ketvirtajame kėlinyje buvo taip nepatenkinti teisėjais, kad net atsisakė tęsti rungtynes. Tiesa, vėliau susitikimą jie užbaigė, tačiau Jugoslavija šventė pergalę 96:90.
9 iš 12 tritaškių pataikęs ir 41 tašką tą vakarą surinkęs A.Džordževičius buvo neprilygstamas ir skaudžiausiai baudė lietuvius.
Tada rinktinėje žaidė ir R.Kurtinaitis, tačiau po daugiau nei 20-ties metų vyksiančioje akistatoje lietuvis tikina nebejausiantis nuoskaudų.
„Ne, nuoskaudų nejaučiu, niekada ir nejaučiau. Jis dirbo savo darbą, mes – savo. Jis nuskriaudė mus, bet taip būna sporte“, – prieš išvyką į Miuncheną kalbėjo R.Kurtinaitis.
„Lietuvos ryto“ treneris akcentavo gan akivaizdų faktą, kad iškovoti pergalę visada yra geriau nei pralaimėti, tačiau šiuos savo žodžius apipavidalino vaizdžiai. „Vestuvėse smagiau išgerti nei laidotuvėse“, – šyptelėjo treneris.
Miunchene sostinės komandos laukia nemenkas iššūkis – vos tris pralaimėjimus visuose turnyruose šiame sezone patyręs „Bayern“, kuris kiek netikėtai krito pirmose Europos taurės „Top-16“ etapo rungtynėse prieš Turino „Fiat“.
Vilniečiai taip pat startavo nesėkme, todėl abi komandos sieks reabilituotis ir nepastatyti savęs į nemalonią poziciją.
Panašu, kad daugiausiai galvos skausmo R.Kurtinaičiui turėtų kelti A.Džordževičiaus auklėtinių gynyba ir išreikšto lyderio nebuvimas.
Vokietijos ekipa per rungtynes praleidžia tik po 76,3 taško ir yra ketvirta geriausiai besiginanti Europos taurėje. „Lietuvos ryto“ gynybos sienos – ne tokios tvirtos. Vilniečiai per mačą praleidžia po 82,3 taško ir pagal šį rodiklį yra trylikti.
– Kokios įžvalgos apie „Bayern“ komandą? – žurnalistai paklausė R.Kurtinaičio.
– Sekame šią komandą nuo pat turnyro pradžios, tai – vieni pretendentų laimėti taurę. Gal kiek nelauktai pralaimėjo prieš „Fiat“. Manau, kad jiems trauktis nėra kur, jie žaidžia namuose ir nesėkmės atveju Miunchenas turėtų rimtų problemų. Rungtynės turėtų būti labai intensyvios. Ne viskas prarasta, bet, nesėkmės atveju, padėtis komplikuotųsi.
– Savęs favoritais vadinti neišeitų, ar ne?
– Mes esame patekę į „Top-16“, didelių skirtumų tarp komandų nebėra. Žiūrint pagal galimybes susipirkti žaidėjus, Miunchenas yra pajėgūs, todėl galbūt jie yra favoritai, bet tai nieko nereiškia, nes nugali tas, kas labiau nori ir labiau stengiasi.
– Pagal statistiką labiausiai į akis krinta „Bayern“ gynyba. Kaip ruošiatės žaisti puolime, kad tas skirtumas išsilygintų?
– Čia yra viena didesnių problemų. Jie renka aukštus gynėjus. Kai treniravau „Cantu“, man teko iš jų perimti Dominicą Watersą, kuris vėliau žaidė „Olympiakos“. Jis treniravosi su Miunchenu ir nebuvo registruotas dėl savo ūgio. Jie renkasi aukštesnius ir atletiškesnius žaidėjus.
– Kuriuos varžovų lyderius išskirtumėte?
– Lyderių nelabai yra, daugiau matomas komandinis vaizdas. Yra žaidėjų, kurie pelno po 10-11 taškų, kas yra baisiausia. Jie žaidžia kaip komanda. Vienas iš lyderių, kuris yra pavojingas ir visada gali sužaisi, yra Milanas Mačvanas. Jis pavojingas ir ant „ūso“, ir ant tritaškio. Žinant jų planus, jie ilgai taikosi į Eurolygą ir užkulisiuose, ir aikštėje, turi puikų trenerį Aleksandrą Džordževičių.
– Ar dar jaučiate A.Džordževičiui nuoskaudą?
– Ne, nejaučiu, niekada ir nejaučiau. Jis dirbo savo darbą, mes – savo. Taip, jis nuskriaudė mus, taip būna sporte.
– Bet tikriausiai vis tiek smagu būtų jam įgelti?
– Ne, tokių kažkokių „įgelt“ ar „neįgelt“ nėra. Aišku, visada smagiau laimėt nei pralaimėt. Kaip aš sakau, vestuvėse smagiau išgerti nei laidotuvėse. O čia ar Džordževičius, ar Ivkovičius ar Perasovičius – didelio skirtumo nėra.
