Vos kirtęs Lietuvos ir Rusijos sieną Panemunės poste, D.Kairys sėdo į jam paruoštą automobilį ir išvyko karantinuotis į Ventę, visai šalia tėvų namų.
Praėjus privalomai 14 dienų saviizoliacijai, jis apsistojo kartu su visa gausia Kairių šeimyna ir išsikrovęs daiktus galėjo pagaliau atsikvėpti. Mat visas 2019–2020 m. krepšinio sezonas jam buvo kaip ant lagaminų.
Spalio pabaigoje D.Kairys priėmė Kęstučio Kemzūros pasiūlymą ir prisijungė prie jo štabo Pirėjo „Olympiakos“ klube. Tačiau jau po naujųjų Graikijos grandai persigalvojo ir paleido lietuvius namo.
Ilgai Lietuvoje D.Kairys neužsisėdėjo – jau po poros savaičių jis iškeliavo į Rusiją. Specialistas sėdo ant vienos karščiausių kėdžių Europoje – užėmė legendomis apipinto Saratovo „Avtodor“ vyr. trenerio postą.
Tačiau koronavirusui sujaukus ne tik krepšinio tvarkaraštį, bet viso pasaulio gyvenimą, po poros mėnesių lietuvis vėl turėjo susipakuoti daiktus ir per Maskvą bei Kaliningradą grįžti į Lietuvą.
Neeilinis Rusijoje priimtas iššūkis niekur nepabėgs. Vasarį strategas sudarė sutartį su galimybe treniruoti „Avtodor“ komandą ir kitą sezoną, o tą pagal kontrakte įrašytą sąlygą nuspręs pats D.Kairys.
Ir 43-ejų treneris dabar mintyse braižo schemas „Avtodor“, ne Vilniaus „Ryto“ žaidėjams, skirtingai nei trečiadienį pranešė Rusijos naujienų tinklalapis „Izvestija“.
Šio žurnalistas Timuras Ganeevas paskelbė, kad D.Kairys yra arti susitarimo su „Ryto“ ekipa ir įvardijamas kaip pagrindinis kandidatas šiame poste pakeisti Dainių Adomaitį. Anot publikacijos, D.Kairys su Vilniaus klubu tarėsi dėl ilgalaikės sutarties.
Vilniaus „Ryto“ direktorius Rolandas Jarutis suskubo paneigti šias kalbas.
„Tai – absurdas, – 15min žurnalistui Kęstui Rimkui nukirto R.Jarutis. – Tai būtų tas pats, jei aiškintų, kad domimės Željko Obradovičiumi ar Greggu Popovichiumi.“
Jokio bendravimo tarp „Ryto“ vadovų ir manęs nebuvo.
Tokias kalbas paneigė ir pats Donaldas Kairys.
„Tai turėtų pakomentuoti tas, kas ir paskleidė informaciją. Tegul komentuoja jie, – 15min sakė treneris. – O aš galiu pasakyti tik tiek, kad jokio bendravimo tarp „Ryto“ vadovų ir manęs nebuvo. Daugiau informacijos galėtumėte sužinoti iš mano agento.“
D.Kairio agentas taip pat patvirtino, kad „Ryto“ vadovai į jį dėl trenerio darbo nesikreipė.
Strategui gera leisti laiką namuose. Kairiai įsikūrę Ventėje, maždaug per porą kilometrų nuo Ventės rago. Ten niekada nebuvo daug žmonių, o dabar Lietuvos pakraštyje iš viso tuščia.
Duonos ar kitų pagrindinių maisto prekių Kairiai užšokdavo nusipirkti į netoliese esančią parduotuvę. Dabar apsipirkti jie išlenda kartą per savaitę – į per 7 km nutolusius Kintus ar Šilutę, kuri pasiekiama už 22 km.
D.Kairys dabar nori atsikvėpti nuo darbų ir įtempto sezono, kuris mėtė jį iš vieno Europos krašto į kitą. Tačiau strategą intriguoja gautas neeilinis iššūkis Rusijoje.
„Man patiko dirbti Saratove. Matau save ten ir kitą sezoną, – 15min sakė D.Kairys. – Jeigu viskas bus kaip sutarėme iki šiol, man tai labai tinkanti situacija ir dabar aš tikiuosi pasinaudoti ta sutartyje įrašyta sąlyga.“
Legendomis apipintas viršininkas
Prieš 60 metų įkurtas Saratovo „Avtodor“ klubas kadaise buvo vienas geriausių visoje Rusijoje.
Dešimtajame dešimtmetyje „Avtodor“ įnirtingai stumdėsi su Maskvos CSKA dėl Rusijos čempionų titulo. „Avtodor“ du kartus laimėjo reguliarųjį Rusijos lygos sezoną, keturis kartus pateko į finalą, bet taip ir neužėmė čempionų sosto.
Pakeliui į triumfo vakarėlį Europos taurių laimėtojų turnyre, „Žalgiris“ 1998-aisiais sutiko „Avtodor“ varžybų pusfinalyje ir po atkaklios kovos prasmuko į finalą. 1999-aisiais „Avtodor“ žaidė Eurolygoje, bet neperžengė grupės varžybų etapo.
Beje, 1995–1999 m. „Avtodor“ atstovavo Gintaras Einikis. Ir jis buvo puikus.
Pavyzdžiui, tą sezoną Europos taurių laimėtojų turnyre, kai sutiko „Žalgirį“ pusfinalyje, lietuvis rinko vid. 22,6 taško ir 9,9 atkovoto kamuolio per rungtynes. Pirmoje pusfinalio dvikovoje su „Žalgiriu“ Pūkis surinko 30 taškų ir 15 atkovotų kamuolių, atsakomosiose rungtynėse – 20 taškų ir 16 kamuolių. Lietuvis tą sezoną net penkis kartus perkopė 30 pelnytų taškų ribą.
Dar po metų Eurolygoje G.Einikis rinko 15,9 taško ir 8,7 atkovoto kamuolio, o pirmajame tarpusavio susitikime su „Žalgiriu“ lietuviams atseikėjo 28 taškus.
Tūkstantmečio pradžioje „Avtodor“ susidūrė su rimtomis finansinėmis problemomis, dėl kurių Saratovo klubas iškrito net į trečiąjį Rusijos krepšinio divizioną. Prireikė dešimtmečio, kol „Avtodor“ vėl pakilo iš pelenų.
2014-aisiais Saratovo ekipa laimėjo Rusijos superlygą, kuri buvo traktuojama kaip antras Rusijos krepšinio divizionas po VTB lygos, ir gavo kvietimą būtent į VTB čempionatą.
„Avtodor“ per tą šešiasdešimtmetį išgyveno pakilimus ir nuopuolius, bet kas nesikeitė, tai vienintelis dalykas – ponas Vladimiras Rodionovas, legendinis Saratovo klubo šeimininkas.
Netrukus 73-iąjį gimtadienį švęsiantis rusas gyvuoja tiek, kiek „Avtodor“ klubas.
V.Rodionovas pats žaidė Saratovo klube ir stojo prie jo vairo dar 1982-aisiais. Praėjus net 33 metams, 2015-aisiais, V.Rodionovas vėl ėmėsi vadovauti „Avtodor“, prieš tai per šešis sezono mėnesius atleidęs du trenerius. Įdomiausia, kad V.Rodionovo „Avtodor“ laimėjo 7 rungtynes iš eilės, nukovė net Dimitrio Itoudžio Maskvos CSKA, pateko į VTB lygos atkrintamąsias ir tik ketvirtfinalyje nusileido R.Kurtinaičio „Chimki“.
Vis dėlto V.Rodionovas daugiau nebetreniravo „Avtodor“, bet kiekvieną sezoną atleisdavo bent po vieną, dažniausiai – du trenerius.
15min šaltinių teigimu, tai vadovas, kuris turi labai tvirtą nuomonę ir kuriam tiesiog greitai pabosta kitų trenerių darbas.
Pavyzdžiui, sugrąžinęs klubą į VTB lygą, 2014-aisiais V.Rodionovas atleido latvį Nikolajų Mazurą jau po pirmųjų oficialių sezono rungtynių. Tą patį sezoną vėliau pats V.Rodionovas perėmė „Avtodor“ vairą.
Du kitus sezonus iš eilės, 2015-2017 m., „Avtodor“ iš viso turėjo šešis trenerius.
2017-2018 m. po VTB lygos reguliariojo sezono V.Rodionovas įteikė naują kontraktą Jevgenijui Pašutinui (antrajam treneriui tą sezoną), bet po to pats jį atleido po dešimties dienų.
2018-2019 m. sezoną „Avtodor“ vairą vėl laikė iš viso trys skirtingi treneriai, o D.Kairys 2019-2020 m. tapo trečiuoju Saratovo ekipos strategu.
„Nelabai kreipiau dėmesį, trečias, antras ar ketvirtas treneris aš būsiu, – 15min tikino D.Kairys. – Turiu savo treniravimo braižą ir savo idėjas. Žinojau, kokio žaidimo bus tikimasi, tai sutapo su mano filosofija ir man nebuvo kažkas sunkaus ar neįprasto.“
Galbūt dar nepralaimėjau pakankamai daug rungtynių, kad gaučiau tokios pylos iš komandos šefo.
D.Kairys pabrėžė, kad V.Rodionovas į jo treniruočių procesą nesikiša.
„Noriu pasakyti, kad ten yra visos sąlygos dirbti: treniruočių salė, vairuotojai, kurie atveža ir parveža iš treniruočių. Geros aikštelės, sporto klubai. O kalbant apie kitus dalykus... Galbūt dar nepralaimėjau pakankamai daug rungtynių, kad gaučiau tokios pylos iš komandos šefo, – šyptelėjo D.Kairys. – Bet vyko daug susirinkimų, daug pokalbių, kas iš esmės yra gerai. Ir man buvo leista treniruoti komandą. Treniruočių ir rungtynių procesą valdžiau savarankiškai.“
Krepšinis pagal Donaldą Kairį
Reiklų rusą turėjo sužavėti D.Kairio filosofija. Lietuviui nereikėjo pataikauti griežtam viršininkui – mat jo žaidimo vizija buvo identiška.
„Klubo vadovybė nori, kad jauni žaidėjai gautų minučių. Bet tai sutapo su mano paties nuomone, – teigė D.Kairys. – Tikrai nemanau, kad protinga ir gražu žaisti su šešiais legionieriais, trumpa rotacija ir taip stengtis laimėti rungtynes. Tai skamba beprasmiškai.“
D.Kairys ėmė naudoti dešimties žaidėjų rotaciją, o vietiniai žaidėjai – kurių daugumą sudaro jauni krepšininkai, pasirodydavo aikštėje dar pirmajame ketvirtyje.
Rusų minutės šovė į viršų kaip raketa. D.Kairys nebijojo mesti į kovą net ir 19–20 metų amžiaus vietinių krepšininkų.
„Man šitas stilius patinka ir man ta idėja pažįstama. Viskas, ką belieka padaryti, tik kelti jaunimo lygį, meistriškumą ir būtent tokiu būdu siekti pergalių“, – pridūrė specialistas.
D.Kairys per pusantro mėnesio Saratove spėjo vadovauti tik trejoms rungtynėms. „Avtodor“ Lenkijoje 91:98 nusileido Zeliona Guros „Stelmet“, namuose 109:90 pranoko Minsko „Cmoki“ ir išvykoje 74:79 turėjo pripažinti Rimo Kurtinaičio „Chimki“ pranašumą.
Kadangi žaidžia tik vietos čempionate, „Avtodor“ rungtyniavo tik kas 10-20 dienų. Laisvas dienas užpildė ilgos treniruotės.
„Tas laikas praėjo labai greitai. Daug greičiau nei tikėjausi“, – atviravo D.Kairys, iš balso, ryškiai graužęs nagus dėl neužbaigtų darbų.
Lietuvis Saratove jau buvo bebaigiąs iškuopti daugybę rūpesčių.
Komanda nebuvo surinkta iki galo, tad su vienais žaidėjais reikėjo atsisveikinti, kitus prisivilioti. Iš viso 2019-2020 m. sezoną „Avtodor“ panaudojo net 18 skirtingų krepšininkų. Maža to, mėnesiui traumą gavo pagrindinis komandos žaidėjas.
Viskas nevyko taip sklandžiai, kaip norėjosi, bet D.Kairiui pavyko išpešti gerų dalykų, pavyzdžiui, pagreitinti žaidimą. V.Rodionovas visada norėjo, kad „Avtodor“ žaistų rezultatyviai ir rengtų daug atakų, o lietuviui pavyko išmokyti naujus auklėtinius žaisti greitai.
Lietuvio treniruotėse irgi buvo labai daug bėgimo – D.Kairys stengėsi pratinti žaidėjus tuo ritmu ir žaisti, ir mąstyti, ir kelti kondiciją.
Užsieniečiai buvo pakankamai įvairiapusiški ir su jais dirbti treneriui nebuvo sudėtinga. „Avtodor“ neturėjo daugiau talento nei kitos komandos, bet buvo molio, iš kurio buvo galima kažką nulipdyti.
Tik su jaunaisiais Saratovo žaidėjais Donaldui reikėjo daugiau laiko, nei jis buvo pratęs. Nors D.Kairys vienodai gerai kalba tiek angliškai, tiek rusiškai, rusams reikėjo daugiau laiko įsisavinti informaciją.
„Bet net jie keliose rungtynėse parodė pažangą, gavo svarbių minučių ne tik tada, kai viskas išspręsta, – džiaugėsi D.Kairys. – Gaila, kad sezonas nutrūko anksčiau laiko, nes labai laukiau rungtynių su geresnėmis komandomis. Tvarkaraštyje dar buvo „Zenit“, UNIKS, CSKA ir kitos geros ekipos. Tai buvo viena priežasčių, kodėl aš ir važiavau į Saratovą – kai žaidi prieš geras komandas, gali tik tobulėti.“
D.Kairys jau ruošė komandą VTB lygos rungtynėms Kazachstane. Pergalė prieš „Astana“ ekipą būtų išsaugojusi šansus kautis dėl vietos atkrintamosiose varžybose. Tačiau koronaviruso baubas Estijoje, Talino „Kalev“ ir Krasnodaro „Lokomotiv“ rungtynėse, privertė stabdyti čempionatą.
„Tą savaitę dirbome labai gerai. Žaidėjai treniruotėse atidavė daug jėgų ir buvo pasiekę labai gerą formą. Bet po finalinio švilpuko paskutinėje treniruotėje mums pranešė, kad nebereikės skristi į Kazachstaną. Buvo gaila, nes turėjome gerą įdirbį. Norėjosi pamatyti, kuo tai galėjo virsti“, – krimtosi D.Kairys.
VTB lygos išrikiuota galutinė turnyro lentelė „Avtodor“ nustūmė į paskutinę vietą, nors Saratovo klubas ir turėjo viena pergale daugiau nei Minsko komanda. Nuo atkrintamųjų varžybų, iki reguliariojo sezono finišo „Avtodor“ likus penkiems turams, D.Kairio komandą skyrė trys pergalės.
Dar neįgyvendinta lietuvio vizija
Anksčiau laiko uždaręs sezoną Saratovo klubas D.Kairiui pažadėjo, kad išmokės atlyginimą ir su žaidėjais atsisveikins draugiškai. V.Rodionovas davė suprasti, kad ramiai ilsėtis ir ruoštis kitam sezonui gali ir D.Kairys.
„Man buvo pasakyta, kad dėl kito sezono viskas garantuota ir lieka sutartomis kontrakto sąlygomis. Tad dabar man nėra dėl ko išgyventi – tik stebėti situaciją ir tikėtis, kad ši situacija kuo greičiau išsispręstų, – 15min pasakojo D.Kairys. – Mano užduotis buvo labai paprasta – reikėjo kuo geriau pabaigti sezoną ir kiek įmanoma geriau parengti jaunus žaidėjus, nes daug jų kitą sezoną bus pagrindinėje komandoje. Taip pat reikėjo susidirbti su klubo vadovybe ir per vasarą surinkti tokius legionierius, kurie atitiktų tiek mano, tiek klubo braižą.
Daugiau nelabai spėjom apie ką kalbėti, nes sezonas nutrūko anksti. Dar liko daug neįvykusių pokalbių ir neatsakytų klausimų, bet kai tik viskas pradės judėti, visa tai bus aptarta.“
Apie Saratovą daugelis krepšininkų kalba su siaubu. Ne veltui viena šio Pietų Rusijos miesto vardo kilmė siejama su „pelkėta sala“.
Pagrindinis Volgos upės uostas su beveik milijonu gyventojų žaidėjams labiausiai įstrigo dėl duobėtų gatvių, tarptautinių viešbučių, vandens salėje ar paprasčiausių servetėlių tualete trūkumu ir kailiniais apsirėdžiusiais žiūrovais tribūnose.
Pats D.Kairys pirmą kartą Saratove geriau apsižvalgė prieš grįždamas į Lietuvą.
„Iš praėjusių sezonų buvau susidaręs prastesnį įspūdį, nes tada buvo tikrai labai šalta, labai tamsu, daug sniego... Kalnai sniego! Bet ši žiema buvo visai kitokia. Sniego visai nebuvo – buvo saulėta ir gražu. Gyvename puikiame rajone prie Volgos upės ir jis paliko gerą įspūdį.
Miesto centro nepamačiau, kol nebuvo pristabdytos rungtynės. Tada pavyko daugiau pasižvalgyti ir pats miestas pasirodė pakankamai gražus. Jis paliko geresnį įspūdį, nei buvo galima susidaryti iš nuogirdų“, – tikino D.Kairys.
Paskubomis pralėkė visas D.Kairio sezonas. Jis rizikavo vasarą nepriimdamas kuklesnių pasiūlymų ir 2019–2020 m. sezoną pradėdamas be klubo. Treneris tikėjosi, kad darbo netekus pirmiesiems specialistams, į jį gali atsigręžti įdomus klubas.
Taip ir nutiko, kai Donaldo pagalbos paprašė geras pažįstamas Kęstutis Kemzūra, išsikvietęs jį į Eurolygą, Pirėjo „Olympiakos“.
„Tas sezonas tikrai kaip ant lagaminų, – šyptelėjo D.Kairys. – Nors nepasirašiau sutarties praėjusią vasarą, viskas išėjo visai gerai. Gavau gerą dviejų mėnesių stažuotę gero lygio Eurolygos klube. Stengiausi duoti, bet ir pats gavau labai daug.
Kai reikėjo išvažiuoti į Saratovą, reikėjo laiko pagalvoti, bet viskas išėjo labai neblogai. Reikėjo šiek tiek atsišviežinti, pajusti komandos valdymą, nes nevadovavau komandai nuo praėjusių metų gegužės. Tai man buvo šansas sužaisti dar 10 rungtynių prieš labai stiprius varžovus. Mane labai sužavėjo šita galimybė, todėl ja ir pasinaudojau.“
Saratove D.Kairys pabuvo per trumpai. Čia jis dar norėtų pamatyti pilnas tribūnas ir laimingus tūkstančius Saratovo aistruolių, išsiilgusių tos legendinės „Avtodor“ komandos pergalių.
„Kai į tas vieninteles namų rungtynes susirinko mažiau nei pusė arenos, mano idėja buvo žaisti taip, kad tribūnos visada lūžtų nuo žiūrovų. Kad ten būtų sunku patekti į rungtynes, – svajojo D.Kairys. – Dėl to mano komandos ir žaidžia tokį krepšinį: greitą, rezultatyvų, efektingą. Labai tikėjausi, kad bus daugiau tų rungtynių ir galėsiu tai pamatyti, tuo pačiu pritraukiant tų žiūrovų. Dabar belieka laukti kito sezono.“
