1989-ųjų balandžio 25-oji.
Sausakimša senutė Kauno sporto halė regi vieną didžiausių dramų Lietuvos krepšinio istorijoje.
SSRS lygos finale Kauno „Žalgiris“ žaidžia atsakomąjį mačą su Kyjivo „Strojitel“.
Pirmąsias rungtynes Kyjive 97:94 laimėjo šeimininkai, o antrųjų likimą Kaune lemia Oleksandro Volkovo metimas paskutinę sekundę iš aštuonių metrų – 90:87.
Tribūnos nuščiuvusios.
Bet po akimirkos arbitrai praneša, jog šio metimo neįskaito. Komandos žaidžia pratęsimą, per kurį „Žalgiris“ išplėšia pergalę 98:93.
Atrodo, kad serijoje prireiks lemiamo trečio mačo, bet kyjiviečiai pateikia protestą, kuris po įvairių svarstymų aukščiausiuose Sovietų Sąjungos sporto vadovų kabinetuose patenkinamas.
Kyjivo klubas pirmą ir vienintelį kartą tampa SSRS čempionu, o prieš 34 metus vykusios batalijos iki šiol gyvos vyresnės kartos krepšinio mėgėjų prisiminimuose.
Jau kitąmet komandos pavadinimas iš „Strojitel“ pakeičiamas į ukrainietišką „Budivelnyk“.
Subyrėjus Sovietų Sąjungai „Budivelnyk“ dar pavyko išsaugoti stipriausios Ukrainos komandos statusą. „Statybininkai“ neužleido čempionų sosto 1992–1997 m., tačiau vėliau pasitraukė į iškilusių Mariupolio „Azovmaš“, „Doneck“ ir „Kyiv“ klubų šešėlį.
|
Pastarąjį dešimtmetį „Budivelnyk“ gyvybę palaikė Ukrainos milijardierius Ihoris Kolomoiskis ir jam priklausantis „PrivatBank“.
Vienas turtingiausių Ukrainos žmonių kadaise buvo šalies prezidento Volodymyro Zelenskio sąjungininkas. Prieš tapdamas prezidentu V.Zelenskis išgarsėjo kaip komikas, vaidinęs seriale „Tautos tarnas“ I.Kolomoiskiui priklausančiame televizijos kanale, rengęs jame humoro laidas.
I.Kolomoiskis per 2019-ųjų prezidento rinkimus parėmė V.Zelenskio kandidatūrą, jam priklausanti žiniasklaida rinkiminiam chorui negailėjo papildomų decibelų.
Bet praėjo ketveri metai ir tarp vyrų perbėgo juoda katė. Šių metų rugsėjo pradžioje Ukrainos saugumo tarnyba SBU pranešė, kad oligarchas įtariamas sukčiavimu, pinigų plovimu ir neteisėtu turto įgijimu.
Verslininkas įtariamas per septynerius metus, naudodamasis savo kontroliuojamais bankais, į užsienį pervedęs 14 mln. JAV dolerių.
Kyjivo teismas nurodė verslininką įkalinti dviem mėnesiams.
Priminsime, kad V.Zelenskis kovą su korupcija paskelbė vienu svarbiausių savo vyriausybės uždavinių. Tai svarbu ir dėl Ukrainos siekio tapti ES nare.
„Kiekvienas iš mūsų jaučia, kad tai bus Ukraina su skirtingomis taisyklėmis“, – žinią apie I.Kolomoiskio sulaikymą komentavo V.Zelenskis.
60-etis verslininkas daugiausia veikia energetikos ir bankininkystės sektoriuose, tačiau taip pat yra įsitraukęs į žemės ūkio ir maisto pramonę.
Karo fone jis bandė būti tarsi laviruojanti figūra ir panašu, jog dėl to buvo pasmerktas žlugti. Bendražygiai nusisuko nuo jo dėl dvigubo žaidimo, o popierinių puodelių karta laiko jį senosios sistemos veidu.
Ukrainos sportas visada jautriai reagavo į penkto pagal turtą šalies žmogaus verslo sėkmes ir nesėkmes.
2019-aisiais liepto galą priėjo vienas stipriausių Ukrainos futbolo klubų „Dnipro“. 2015-aisiais metais šis klubas žaidė UEFA Europos lygos finale, tačiau po ketverių metų savininkui susidūrus su finansinėmis problemomis staiga bankrutavo.
Pinigams ne tokio reiklaus „Budivelnyk“ gyvybė ruseno kiek ilgiau.
Trapios demokratijos epochos laikais projektuoti tvirtus Ukrainos klubinio krepšinio rūmus buvo pasikviestas žmogus iš komandos, kurią įveikdamas 1989-aisiais „Budivelnyk“ pasiekė ryškiausią savo pergalę – „Žalgirio“.
Buvęs Kauno klubo viceprezidentas Gediminas Navikauskas Ukrainos sostinėje dirba pastaruosius 15 metų ir eina „Budivelnyk“ generalinio direktoriaus pareigas.
Aukščiausią tašką klubas pasiekė 2013–2014 metų sezoną, kai žaidė stipriausiame žemyno turnyre Eurolygoje ir iki šiol tai yra vienintelė tokios patirties turėjusi komanda Ukrainos istorijoje.
Tačiau praėjus dešimtmečiui viskas apsivertė aukštyn kojomis.
Kita esminė ašis, aplink kurią pastaruoju metu sukosi visas komandos gyvenimas, – I.Kolomoiskio sūnus Izraelis.
Šveicarijos ir Izraelio pilietybes turintis 24-erių vyras dar pernai ėjo „Budivelnyk“ krepšinio operacijų viceprezidento pareigas bei tuo pat metu buvo įtrauktas ir į komandos žaidėjų paraišką Ukrainos pirmenybėms.
Anksčiau oligarcho sūnus keletą sezonų epizodiškai žaidė „Dnipro“ komandoje. Persikraustęs į Kyjivą 196 cm ūgio atakuojantis gynėjas irgi nebuvo talentingiausias žaidėjas, bet efektingai besiplaikstančios kviečių šviesumo garbanos į „Budivelnyk“ 21-ąjį numerį visuomet atkreipdavo saujelės krepšinio aistruolių dėmesį.
Prasidėjus karui, praėjusį sezoną „Budivelnyk“ buvo radusi laikiną prieglobstį Italijoje ir Šiaurės Europos lygos mačus žaidė Verolio mieste.
Ši vietovė pasirinkta neatsitiktinai – kiek daugiau nei už 100 km esančiame Vatikane gyventi norėjo Izraelis Kolomoiskis.
Praėjusį sezoną „Budivelnyk“ marškinėlius vilkėjęs buvęs Lietuvos rinktinės ir Kauno „Žalgirio“ gynėjas Šarūnas Vasiliauskas 15min pasakojo, kad Kolomoiskis jaunesnysis komandos treniruotėse visada buvo „savas bičas“.
„Labai paprastas vaikinas, puikiai bendraujantis ir visai nepasipūtęs. Izraelis labai gerai sutardavo su visais komandos draugais, gaudavo žaidimo minučių, neretai ir starto penkete, – šypsosi šiemet karjerą baigęs ir šiuo metu LKL komentatoriumi bei ekspertu dirbantis kaunietis. – Visi kalbėdavo, kad kol jis bus komandoje, tol ji ir gyvuos. Tiesa, Izraelis dažnai išvykdavo į Šveicariją, bandė įsitvirtinti Kipro nacionalinėje komandoje, nes turi šios šalies pasą.“
Praėjusį sezoną „Budivelnyk“ patyrė vos vieną pralaimėjimą ir 11-ąjį kartą tapo Superlygos čempionu.
Iki šiol tai yra tituluočiausias Ukrainos krepšinio klubas.
Nepaisant triumfo čempionate, „Budivelnyk“ jau praėjusį sezoną susidūrė su nemenkomis finansinėmis problemomis. Lietuviui klubas liko skolingas trijų su puse mėnesių atlyginimą.
Š.Vasiliausko teigimu, lūžis įvyko, kai klubo vadovai savo žaidėjams mestelėjo įžūlų kozirį – norit gauti uždirbtus pinigus, atvykit į komandos stovyklą, kuri organizuojama kariaujančioje Ukrainoje. Įdomiausia tai, kad jokių varžybų klubas ten net nebuvo suplanavęs – krepšininkų tiesiog buvo reikalaujama dalyvauti treniruotėse.
„Reikia pažymėti, kad karo fone Superlygos lygis nėra aukštas, o čempionate dar ir nežaidžia Europos taurėje dalyvaujantis stipriausias Ukrainos klubas Slabožanskės „Prometey“. Todėl Kyjivui laimėti nebuvo labai sudėtinga, nes istoriškai stipriausiam klubui nesunku susirinkti geriausius vietos žaidėjus“, – 15min pasakojo Š.Vasiliauskas.
Šį sezoną Kyjivo komanda Ukrainos čempionate taip pat žingsniavo užtikrintai, per trylika mačų iškovojo dešimt pergalių bei turnyro lentelėje užėmė antrąją vietą, nusileisdama tik „Dnipro“.
Bet gaudžiant karo sirenoms išgyventi tapo sunku net stipriausiems, o areštinėje atsidūrus klubo pagrindiniam rėmėjui situacija tapo kritinė.
I.Kolomoiskio ir jo artimiausios aplinkos žmonių mintys šiomis savaitėmis sukasi ne apie krepšinį.
Gerai su situacija susipažinusių 15min šaltinių teigimu, klubo skola žaidėjams nėra milžiniška ir siekia iki 1 mln. eurų. Tai tikrai nebūtų problema tokio gylio kišenes turinčiam verslininkui, koks yra I.Kolomoiskis (verslininko turtas vertinamas daugiau nei milijardu JAV dolerių – aut. past.).
Reikia noro.
O jo sėdint belangėje nėra.
Nelaisvėje ir taip įspūdinga I.Kolomoiskio pelenų spalvos barzda tapo dar vešlesnė. Palikdamas šalies krepšinio simbolį likimo valiai oligarchas pasiuntė savotišką žinią ir jam antrankius uždėjusiai Ukrainos valdžiai.
Tai buvo lūžis, perlaužęs Ukrainos krepšinio kupranugario nugarą.
Gruodžio 6-ąją „Budivelnyk“ Ukrainos pirmenybėse 40 taškų skirtumu (78:38) sutriuškino „Kryvbas“ ir pratęsė pergalių seriją iki 5.
Bet jau po trijų dienų Ukrainos krepšinio pasaulį supurtė žinia, jog klubas stabdo savo veiklą ir traukiasi iš pirmenybių.
Ukrainos krepšinio federacijai išsiųstame klubo direktoriaus Viačeslavo Jevstratenkos laiške teigiama, kad komanda prarado finansavimą, jau turi skolų ir nenori dar labiau įsiskolinti klubo žaidėjams ir administracijai.
Gelbėjimosi liemenę šalies krepšinio flagmanui paskutinę akimirką dar bandė pripūsti Ukrainos krepšinio federacijos prezidentas Mychailo Brodskis, viešai paprašęs vietos ir užsienio verslininkų padėti klubui.
„Mums šokas ir didžiulis sukrėtimas. Visi puikiai supranta, kaip sunku karo akivaizdoje remti šalies sportą, nes didžioji dalis Ukrainos įmonių savo pagalbą yra nukreipę kariuomenei. Jei per kelias dienas nerasime mecenato, „Budivelnyk“ ateis pabaiga“, – grėsmingą žinutę siuntė M.Brodskis.
Bet stebuklas neįvyko.
Čempionų kapituliaciją paskelbęs Ukrainos krepšinio federacijos varžybų organizavimo ir vykdymo departamentas neturėjo kur trauktis – istorinis Kyjivo klubas buvo pašalintas iš čempionato, o jo rezultatai anuliuoti.
Ukrainos Superlygoje liko dešimt klubų.
„Budivelnyk“ komandos lyderiams leista persikelti į kitus klubus – naudingiausias praėjusio sezono Superlygos žaidėjas Volodymyras Konevas išvyko į „Dnipro“, vyriausiasis treneris Dmitrijus Zabirčenka nepraėjus ir parai tapo kito Ukrainos sostinės klubo „Kyiv-Basket“ strategu.
Kol I.Kolomoiskis laukia teismo sprendimo, 15min kalbintas G.Navikauskas tvirtino, kad sustabdyti veiklą klubas nusprendė pirmiausia atsižvelgdamas į Ukrainos situaciją fronte.
„Tam buvo keletas priežasčių. Bene svarbiausia – klubo savininkas visas savo lėšas nusprendė skirti karui, Ukrainos gynybai ir padėti kariuomenei. Situacija fronte šiuo metu yra sudėtinga. Klubo rėmėjas yra didelis patriotas, dažnai susitinka su kariais, iki šiol labai padėjo kariuomenei. Jo teigimu, dabartinėje situacijoje kitaip elgtis buvo neįmanoma – visi kariauja, padeda šaliai, o čia investicijos daromos į krepšinį... Buvo nepatogu. Norime tikėti, kad šis projektas uždaromas laikinai. Man paskirta užduotis uždaryti klubą taip, kad ateityje, pagerėjus situacijai fronte arba pasibaigus karui, komanda galėtų grįžti ir tęsti savo veiklą“, – pasakojo G.Navikauskas.
Jis pažymi, kad kitų Ukrainos Superlygos komandų situacija taip pat nėra lengva, nors dauguma iš jų ir yra remiamos valstybinių institucijų.
„Šiuo metu Ukrainos klubiniame krepšinyje privataus rėmimo praktiškai nėra. Daugumą ekipų išlaiko laikinos karinės administracijos, jos yra remiamos valstybės ar konkrečios srities pinigais. Mūsų klubas 100 proc. yra privatus, valstybė niekada mūsų nerėmė. Dėl to taip ir išėjo...“, – atsiduso G.Navikauskas.
Vadovo teigimu, įsiskolinimai žaidėjams nėra dideli ir siekia nuo pusės iki mėnesio darbo užmokestį.
„Atlyginimai žaidėjams nebuvo dideli, tad problemų dėl skolų tikrai nėra. Visiems krepšininkams bus išmokėtos kompensacijos, vyksta procesai, atsiskaitoma su salės nuomininkais ir pan.“, – tikino G.Navikauskas.
Generalinio direktoriaus teigimu, veiklą dar tęsia viena stipriausių šalyje „Budivelnyk“ trijulių komanda.
„Ši komanda jau yra užsitikrinusi vietą finaliniame ture. Dabar svarbu, kad žaidėjai palaikytų formą, jaustų žaidybinį ritmą. Jos kol kas išformuoti neketiname, nes lėšų šiam projektui reikia kur kas mažiau“, – kalbėjo G.Navikauskas.
Bet pagrindinė komanda skendi tirštoje nežinomybės migloje.
Liaudies išmintis byloja, kad didelio medžio pavėsyje žolė vešliai auga ne visada, o dar labiau ji kenčia, kai kaunasi du drambliai.
„Budivelnyk“ šiuo metu yra paliktas likimo valiai ir tą puikiai iliustruoja nuo praėjusio sezono pabaigos neatnaujinama oficiali klubo interneto svetainė.
Paskutinė žinutė joje – apie 11-ąjį Ukrainos čempionų titulą, kuris, panašu, jog gali būti ir finalas.
Pirmajame puslapyje tarp komandos krepšininkų nuotraukų vis dar yra ir Š.Vasiliauskas, ir Izraelis Kolomoiskis su savo įspūdinga šukuosena...
Ryžtingas Ukrainos pasipriešinimas Vladimirui Putinui keičia labai daug ne tik politinių, bet ir sporto lygčių.
Ir turi savo kainą.
