Su Didžiosios Britanijos rinktine Europos ir pasaulio čempionato aukso medalius jau laimėjęs G.Batesas sunkią traumą patyrė dar būdamas 11-os.
Tuomet žaisdamas futbolą jis susidūrė su varžovu, o to pasekmė buvo sudėtingas regioninio skausmo sindromas.
Nors iš pradžių britas nors ir sudėtingai, bet dar galėjo vaikščioti, greitai besivystęs sindromas, sukeliantis didžiulį skausmą, netrukus atėmė ir šią galimybę, įkalindamas paauglį neįgaliojo vežimėlyje.
„Dėl šio sindromo jaučiu nuolatinį skausmą jau 15 metų. Be to, tai apribojo mano galūnių judėjimą ir lėmė raumenų nykimą, – aiškino G.Batesas. – Tokios būklės būsiu visą likusį gyvenimą. Tai lėmė rimtas ir nesibaigiančias psichologines problemas ir netgi apmąstymus, ar vis dar yra prasmė gyventi toliau.“
Atokvėpį vaikystėje futbolą labiau mėgęs britas rado kitoje sporto šakoje – krepšinyje.
Dar paauglystėje ėmęs dalyvauti krepšinio vežimėliuose turnyruose, dabar 26-erių sportininkas sėkmingai varžėsi jaunimo lygmenyje, o prieš kelerius metus perėjo ir į suaugusiųjų sportą, kur jo žvaigždė suspindo dar labiau.
Britui dar neteko dalyvauti paralimpinėse žaidynėse, nors tai yra viena didžiausių jo svajonių. Visgi dabar tam iškilo didelė grėsmė.
Pasikeitus kriterijams, G.Bateso būklė nebeatitinka reikalavimų. Kitaip tariant, britas nebėra pakankamai neįgalus, kad galėtų varžytis krepšinio vežimėliuose turnyruose.
„Mane dabar laiko „netinkamos rūšies“ neįgaliuoju“, – nusivylęs kalbėjo G.Batesas.
Mane dabar laiko „netinkamos rūšies“ neįgaliuoju
Skaudų verdiktą britas išgirdo po to, kai Tarptautinis paralimpinis komitetas (IPC) kreipėsi į krepšinio vežimėliuose federaciją (IWBF), prašydamas, kad ši pakeistų kriterijus, pagal kuriuos nustatomi varžytis galintys sportininkai.
IPC įspėjo federaciją, jog nepakeitus reikalavimų, krepšinis vežimėliuose net gali dingti iš paralimpinių sporto šakų sąrašo, kad IWBF neliko nieko kita, tik imtis veiksmų.
Krepšinio vežimėliuose federacija suskirstė visus šios sporto šakos atstovų pagal jų neįgalumą, priskirdami jiems rodiklį – nuo 1.0 (labiausiai neįgalūs) iki 4.0 ar 4.5 (mažiausiai neįgalūs).
G.Batesui skirtas reitingas buvo 4.5, dėl ko jis neteko galimybės varžytis sporto šakoje, kuria užsiima jau beveik dešimtmetį.
Vienintelė išeitis – atlikti kojų amputaciją. Tą G.Batesas svarstė jau paauglystėje, bet tuomet pasirinko kitą variantą – britas tuomet dar tikėjosi, kad jo būklė pagerės. Deja, taip neatsitiko.
„Dėl IPC sprendimo man gali tekti vėl prisiminti šį širdį veriantį sprendimą. Man bus labai sunku apsispręsti“, – sakė G.Batesas.
Tiesa, britas dar svarsto ir apie kitą išeitį – apeliuoti prieš IPC nutartį.
„Ironiška, kad IPC, kuri bando formuoti savo įvaizdį kaip už lygybę ir įtraukimą pasisakančios organizacijos, diskriminuoja atletus, kurie neatitinka jų siauru mąstymu priimtų taisyklių bei nesupranta, ką reiškia būti neįgaliam“, – pasipiktinęs kalbėjo krepšininkas.
IPC sureagavo į D.Britanijos sportininko priekaištus, pareikšdama jam užuojautą dėl tokios situacijos. Tačiau tuo pačiu komitetas pridūrė, jog sudėtingas regioninio skausmo sindromas nėra sveikatos būklė, atverianti kelią varžytis paralimpiniame sporte.
„Visas paralimpinis sportas remiasi taisyklėmis, kurios buvo patvirtintos 200 IPC narių organizacijų 2015 metais, – teigiama IPC pranešime. – Nuo šių taisyklių priėmimo dirbome tam, kad visos tarptautinės organizacijos jas įsidiegtų ir imti naudoti, nustatydamos sportininkų tinkamumą pagal šį reglamentą.
Sprendimą, nustačiusį G.Bateso netinkamumą varžytis paralimpiniame sporte, priėmė IWBF, kurios buvo paprašyta iš naujo įvertinti žaidėjus, kuriems buvo priskirtas 4.0 ar 4.5 neįgalumo rodiklis.“
Panašios išvados prieš mėnesį sulaukė ir kitas garsus krepšinio vežimėliuose atstovas – kanadietis Davidas Engas. Dukart paralimpiniu čempionu jau tapęs krepšininkas taip pat nebegalės varžytis šioje sporto šakoje, nes „nėra pakankamai neįgalus“.
