J.Kazlauskas tiesiog švytėjo eidamas pro būrį žurnalistų. Jis padarė tai, ko iš šios komandos daugelis nesitikėjo.
„Aišku, kad patenkinti, laimingi ir pavargę. Su 20 klaidų ir dviem tritaškiais laimėti prieš Serbiją... Parodėme charakterį, kovėmės iš paskutiniųjų, darėme daugiausia tai, ką buvome sutarę. Ne viskas pavyko. Pakankamai gerai sustabdėme pikenrolą su Teodosičiumi ir nedavėme serbams antrų šansų. Stengėmės sunervinti Teodosičių, visada jį atakuoti“, – po rungtynių kalbėjo J.Kazlauskas.
– Lietuvos rinktinė – finale ir su bilietu į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes. Vyrai viršijo jūsų lūkesčius?
– Tikiu savo komanda. Viskas prasidėjo nuo antrosios rungtynių pusės su Čekija. Pradėjome žaisti. Nuo tada mūsų žaidimas gerėja. Su italais buvo žymiai geriau.
Parodėme labai gerą žaidimą ir varžovas buvo velniškai stiprus. Serbai nežaidė blogai. Jie gynėsi iš paskutiniųjų. Daug dalykų, kurių dabar negaliu sakyti.
Esu labai patenkintas. Lengvų pergalių nebūna, ypač mums. Gal JAV „Svajonių komanda“ tik turi lengvų pergalių.
– Kelias į pergalę buvo gynyba?
– Serbai irgi gerai ginasi. Tai gera komanda. Jų gynybos filosofija panaši į mūsų. Kai analizuoji, randi daug panašių dalykų. Be abejonės, tai buvo visai kitokios rungtynės nei su Italija. Turėjome gintis ir kai kuriais momentais tikrai gerai gynėmės.
– Po pertraukos veržliau žaisti pradėjo Mindaugas Kuzminskas ir Renaldas Seibutis. Buvo tokie nurodymai?
– Seibutį dengė Teodosičius, todėl iškart prašiau, kad kuo daugiau jį atakuotų. Kartais per jėgą grūdau, nes Mantas buvo pervargęs. Nežinau, kaip iš viso jis atsistatys.
Pradžią pradėjo Jonas Mačiulis, bet mums reikėjo Mindaugo. Kalbėjome, kad reikia jo prasiveržimų, atletiškumo ir jis tą pakankamai gerai darė. Jis galų gale parodė savo tikrą charakterį, kurio taip laukėme. Bet ne tik šiandien – jį jis jau rodo ne pirmose rungtynėse.
– Naudojote mažą rotaciją. Žaidėjai gale buvo pervargę?
– Taip. Žinau, kaip viskas vyksta ir kokie yra nervai. Visi atvažiavome laimėti. Ir tie, kurie ant suolo, ir tie, kurie aikštėje. Viskas dėl komandos. Čia nėra, kad aš užsigavęs ar panašiai. Bet negali duoti kažkam pabandyti pasižaisti. Turi viską sudėlioti ant optimalaus varianto, kad eitum tik pergalės. Kitaip ko ten važiuoti.
– Mindaugas Kuzminskas minėjo, kad pastarieji lietuvių varžovai buvo stipresni „ant popieriaus“, bet nugalėti padėjo didelės širdys. Sutinkate?
– Be abejo. Kaip komanda, palaikydami vienas kitą, kaip žmonių grupė, esame žymiai stipresni už kitus.
