Pirmą kartą rinktinės vairą suėmęs Rimas Kurtinaitis dar ketvirtadienio rytą žadėjo, kad M.Paliukėnas gaus vietą starto penkete.
Savo pažadą treneris įvykdė – rinktinės naujokas vakare žengė į aikštę nuo rungtynių su Šiaurės Makedonija pradžios.
Ir kurį laiką buvo svarbiausias rungtynių veikėjas. Būtent Vilniaus „Ryto“ žaidėjas jau pirmoje lietuvių atakoje tarsi ką tik pagaląstas peilis skrodė makedonų gynybą ir po prasiveržimo į dešinę pusę pelnė du lengvus taškus – pirmuosius per savo karjerą Lietuvos rinktinėje.
Po kelių akimirkų jis atliko ir rezultatyvų perdavimą Eimantui Bendžiui greitoje atakoje, o dar kitame lietuvių išpuolyje juvelyriškai atidavė kamuolį savo bendravardžiui Martynui Echodui, užbaigusiam ataką galingu dėjimu.
„Martyno ir Martyno susižaidimas“, – išskyrė savo socialiniuose tinkluose šį epizodą ir FIBA.
M.Paliukėno užkurti lietuviai nuo pirmų akimirkų išsiveržė į priekį ir dominavo rungtynėse, kurias galiausiai laimėjo 82:67.
O „Ryto“ gynėjas tapo penktu pagal amžių Lietuvos rinktinės debiutantu nuo nepriklausomybės atgavimo ir vyriausiu per 31 metus.
Žaidėjas | Amžius per debiutą | Debiuto metai |
---|---|---|
Sergejus Jovaiša | 37 m. 188 d. | 1992 |
Valdemaras Chomičius | 33 m. 49 d. | 1992 |
Mindaugas Lekarauskas | 32 m. 212 d. | 1993 |
Rimas Kurtinaitis | 32 m. 38 d. | 1992 |
Martynas Paliukėnas | 31 m. 68 d. | 2024 |
Vilnietis iš viso ant parketo praleido 12,5 minutės, pelnė 2 taškus (1/1 dvit.), atkovojo 2 kamuolius, atliko 4 rezultatyvius perdavimus, tris sykius suklydo, keturiskart prasižengė ir surinko 5 naudingumo balus.
„Smagus debiutas, geros nuotaikos. Svarbiausia buvo debiutuoti su pergale“, – kaip visada kukliai po rungtynių kalbėjo M.Paliukėnas.
15min paklaustas, ar jį nustebino R.Kurtinaičio sprendimas leisti debiutuojantį žaidėją į starto penketą, gynėjas gūžtelėjo pečiais.
„Nei nustebino, nei nenustebino – savo darbą darai ir tiek. Tokia buvo trenerio taktika“, – atsakė M.Paliukėnas.
Trumpai jis pakomentavo ir savo debiutą. Nors prisirinko pražangų, lietuvis, kaip jam įprasta, buvo bene fiziškiausias savo komandos žaidėjas gynyboje, dažnai spausdamas varžovus nuo galinės linijos ir nesuteikdamas oponentams pranašumų net tada, kai išsikeisdavo prieš gerokai aukštesnius vidurio puolėjus.
„Aš savęs nemėgstu vertinti, geriau reiktų klausti trenerio. Bet visada galima geriau, – sakė Lietuvos rinktinės debiutantas. – Treneris prašė užduoti gynybai gerą toną, paspausti žaidėjus.“
Nors pats sau uodegos nekėlė, už M.Paliukėną po rungtynių kalbėjo jo komandos nariai.
„Šiuo metu mums svarbiausia pergalė, o Paliukėnas davė mums labai gerą energiją, gerą gynybą. Minėjau, kad jį stebiu jau kelintus metus ir jis tikrai vertas žaisti bent jau langų rinktinėje, – gražiai apie auklėtinį atsiliepė R.Kurtinaitis, intensyvumu gynyboje palyginęs jį su buvusiu savo žaidėju Andriumi Mažučiu, kuris rinktinėje rungtyniavo 2009 m. Europos čempionate. – Aišku, jis buvo nurašytas senais laikais, bet turėjome panašaus lygio žaidėją gynyboje Andrių Mažutį. Tai buvo piktas žemaitis. Galėdavai pakabinti kaip šuniuką jį ant ko nors, o jis galėjo sudraskyti. Čia kažkas panašaus.“
„Manęs jis nestebina, nes aš jį tikrai žinau senokai. Jau mačiau, kaip jis žaidžia, žinau jo charakterį, – apie komandos draugą ir rinktinėje, ir klube sakė Gytis Radzevičius. – Tikrai smagu, kad mes jį turime klube ir rinktinėje. Visada žinai, kad jeigu Martynas išeina ant parketo, jis atidirbs. Galbūt puolime kažko neįmes, bet gynyboje atidirbs, atiduos visą save. Labai smagu. Tai jo veidas, tuo savo žaidimu jis ir pasiekė rinktinės lygį.“
Jau sekmadienį Lietuvos rinktinė gali užsitikrinti bilietą į 2025 m. Europos čempionatą, jei nugalės šiaurės makedonus ir Klaipėdoje. O ten M.Paliukėno gali laukti sunkesnė užduotis – varžovai ketina pasitelkti Milano „Olimpia“ klube Eurolygoje žaidžiantį ir po 9,8 taško renkantį gynėją Nenadą Dimitrijevičių.
„Ruošiesi tam, ką jie turi, kas žais. Jei būtų lyderiai, ruoštumės lyderiams, – sakė M.Paliukėnas. – Jis (N.Dimitrijevičius – aut. past.) tikriausiai pridės agresyvumo, atims kažkiek taškų ir kamuolių iš to, kas šiandien sužaidė. Akcentuosim labiau gynybą prieš jį.“
„Žaidžiam prieš „Žalgirį“ LKL, tai visada malonu gintis prieš gero lygio žaidėjus“, – šyptelėjo vilnietis, paklaustas, ar laukia didžiausios makedonų žvaigždės iššūkio.
Viena aišku, jog sekmadienį mūsiškiai jau žais pažįstamoje aplinkoje – „Švyturio“ arenoje. Ketvirtadienį lietuviai buvo gerokai nustebę, kai teko rungtyniauti ne pirmą jaunystę išgyvenančioje „SRC Kale“ salėje, talpinančioje vos virš 2 tūkst. žiūrovų ir savo išvaizda tikrai neprimenančioje vietos, kurioje turėtų vykti nacionalinių komandų susitikimas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Sunku patikėti: Lietuvos rinktinės mačas – pašiūrę primenančioje „tvirtovėje“
„Į 8b sugrįžom, – tarsi mokykloje Skopjėje pasijuto M.Paliukėnas. – Bet kur reikia, ten žaidžiame. Ar šitoje blogoje, geroje arenoje – nesvarbu. O makedonų atmosfera neišgąsdino.“