Nebe tokie garsūs, tačiau vis tiek dominuojantys – taip galima buvo apibūdinti „Olympiakos“ sirgalius rungtynių dėl trečiosios vietos metu. Daugiau nei 10 tūkst. graikų atvyko į Belgradą tikėdamiesi išvysti savo komandos triumfą, tačiau galiausiai liko ketvirti.
„Oly“ aistruoliai švilpimu pasitiko Š.Jasikevičių, kuomet lietuvis prieš rungtynes pasirodė ant parketo, tačiau treneris po pergalės negailėjo jiems komplimentų.
„Dažniausiai visą sezoną, jei „Barca“ laimi, tai ir „Žalgiris“ laimi. Taip buvo per taures, daug Eurolygos rungtynių. Einam, kaip sakant, panašioj linijoj“, – taip kalbėjo Šaras penktadienio vakarą.
Ir buvo teisus – dabar ir „Žalgiris“ kovos tik dėl trečiosios vietos Lietuvos krepšinio lygoje, nes pralaimėjo pusfinalio seriją Panevėžio „Lietkabeliui“ 1-3.
Apie finalo ketvertą, Eurolygos sezoną ir „Žalgirio“ fiasko Š.Jasikevičius pasikalbėjo su žurnalistais Belgrade.
– Ar tenkino vaizdas, kurį pamatėte rungtynėse dėl trečiosios vietos?
– Superinis, tikrai. Labai bijojau. Jūs patys suprantat, tokioje situacijoje komandos atmosfera, kaip sakiau, lyg laidotuvėse. Net nebandžiau kažko sakyti žaidėjams. Turėjome būti profesionalai, žaisti.
Net prieš apšilimą šiaip niekad neklausinėju, bet šiandien klausiau asistentų: kaip, ar kažkiek juda? Žiauriai sunku žaisti tokias rungtynes. Bet išėjo labai profesionaliai, labai susikaupę, labai normalūs ir atidirbo savo darbą. Super, super.
– Kaip norėtųsi apibūdinti šitą kelionę Eurolygoje?
– Mūsų standartai, kad tu arba čempionas, arba sezonas toks... Aišku, mes ne čempionai. Iš vidaus jaučiam, kad geriausia komanda Eurolygoje nelaimės čempionų titulo. Taip ir turi būti. Visada sakome, kad nebūtinai geriausia komanda laimi. Mes išvažiuojame su tokia idėja, kad tai – neišnaudotų galimybių finalo ketvertas.
– Ar tokios rungtynės ir žaidėjų reakcija geriau nuteikia prieš Ispanijos lygos atkrintamąsias?
– Šiandien, šiam vakarui nuteikia smagiai. Malonu, kad išėjo ir taip atidirbo. Visi sentimentai, jausmai ne kokie. Iš kitos pusės, ar būtume ketvirti, ar treti, nežinau, ar tai turėtų įtakos Ispanijos atkrintamosioms.
Kai turi ligą, turi su ja kovoti.
– Daug kalbate apie žudiko instinktą. Kiek jo turi Cory Higginsas ir kiek jo trūko šį sezoną?
– Cory tikrai iš visų mūsų žaidėjų yra tas, kuris daugiausiai praėjęs, turi teisingiausią mentalitetą, daugiausiai patirties. Šiais metais Mirotičius žengė žingsnius į priekį su žudiko instinktu, su mąstymu, kad sužaistų kiekvienas rungtynes, kaip neforsuoti prieš du ar tris žaidėjus. Mirotičiaus branda man šiais metais padarė didžiulį įspūdį ir esame labai patenkinti. O Cory mes neturime visus metus, yra kaip yra.
– N.Mirotičius dažnai sulaukdavo spaudimo dėl savo žaidimo finalo ketvertuose. Dabar jo dvejos nuostabios rungtynės, kiek liūdna konkrečiai dėl jo, kad jam nepavyko tapti čempionu?
– Gaila visų, gaila jo kaip žvaigždės. Su juo pavyko paeiti per dvejus metus į priekį, atsirado supratimas, kad nieko nelaimėsi vienas. Dabar jis lengvai jaučiasi prieš dvigubinimą, trigubinimą. Kai atėjome, jautėme, kad jis forsuoja, galvoja, kad padarys daug ką pats vienas. Dabar jis pasidaro tokius pačius skaičius, bet komandos kontekste. Tas man maloniausia.
– Ar žudikų instinktas išugdomas, ar žudikų reikia ieškoti rinkoje?
– Kai kurie dalykai yra genuose, iš vidaus. Visada su treneriais sakome, kad patempti visą tą vienu ar dviem procentais jau yra gerai. Gal tu laimėsi kurias nors rungtynes. Spaudai, visiems sakau, kad nereikia meluoti, kad mes tą instinktą turime. Ne, mes turime ligą. Kai turi ligą, turi su ja kovoti. Akcentuojame žaidėjams, kad reikia stumti vienas kitą, kalbėti, nes kito kelio nėra. Jei būtų formulė, visi ją panaudotų ir būtų ramu.
– Tai buvo pirmas Roko Jokubaičio finalo ketvertas, kaip vertinate jo pasirodymą?
– Super. Tą patį pasakiau po ketvirtadienio: čia ne Roko laikas versti kalnus. Taip, jam viskas nauja, varžovai patys kiečiausi. Atlaikė spaudimą, padavė minučių pailsėti lyderiams. Tik tiek norisi. Jau iki dabar suprantame, kad Roko sezonas kosminis, jis viršijęs visų lūkesčius visoje Europoje.
– Rungtynės dėl trečios vietos yra motyvacinis klausimas. Kiek žaidėjus užkuria tokia atmosfera, kurią kūrė „Olympiakos“ sirgaliai?
– Jie tikrai pasirodė kaip fantastiška sirgalių bazė. Vienas iš tų dalykų buvo, kad taip, greičiausiai „Olympiakos“ netrūks motyvacijos, kai už nugaros yra 12 tūkstančių. Supratome, kad tai bus krepšinio rungtynės labai geroje atmosferoje. Manau, visiems patinka žaisti geroje atmosferoje. Bet išėjimas buvo labai solidus, profesionalus, esu tuo patenkintas.
– „Barca“ trečia, dabar „Žalgiris“ irgi dėl trečios kovos. Pildosi jūsų sakyta mintis, kad einate koja kojon...
– Kažkaip visą sezoną taip. Jei „Žalgiris“ gauna, mes gaunam. Turime tuos chatus išlikusius „Whatsappe“. Arba pastoviai guodžiame vieni kitus, arba sveikiname. Šiandien „Žalgiriui“ tikrai...
– Kokių vaistų reikia „Žalgirio“ organizacijai po tokio sezono?
– Reikia viską pradėti iš naujo. Jie žino, ką reikia daryti. Reikia visiems persigrupuoti, pradėti viską iš naujo. Nieko nėra amžino. Tokia jau taisyklė, kad kiekvienais metais reikia viską išsikovoti krauju, darbu. Jie, kaip suprantu, pradės nuo nulio.
– „Žalgirio“ pralaimėjimas yra istorinis žingsnis „Lietkabeliui“. Kiek tam įtakos turi Nenadas Čanakas?
– Man visada patiko žaisti prieš Nenadą, jis gerai pasiruošdavo rungtynėms, turėdavo aiškų planą. Vis dėlto stabilumas davė jiems daugiausiai. Liko ir žaidėjų bazė kažkokia, nors, aišku, „Lietkabeliui“ sunku išsaugoti žaidėjus. Taip pat geri sprendimai.
Bet Lietuvoje vis tiek viskas priklauso nuo „Žalgirio“. Jei „Žalgirio“ sprendimai būtų geri, šitos situacijos nebūtų.
Jei „Žalgiris“ turi gerus metus, nepridaro klaidų su komplektacija, niekas jų neaploš. Nes jis „Žalgiris“. O „Lietkabelis“ pasinaudojo bloga varžovų situacija, dabar yra finale ir man jie net favoritai.
– Giorgui Printeziui tai, panašu, buvo paskutinis sezonas Eurolygoje. Teko ir pačiam žaisti prieš jį, ir vėliau treniruoti komandas, kai žaidė jis. Kokį jį prisiminsite?
– Jis nerealus bičas, tikrai labai fainas. Tiek pagarbos turi visur dėl savo elgesio, profesionalumo. Visada juokėmės „Panathinaikos“, kad, jei jis ateitų į OAKA areną, niekas nekreiptų dėmesio. Atsisėstų kaip normalus žmogus ir pažiūrėtų rungtynes. O daugelis mūsų į tą salę nuėjęs... Gali būti problemų, gali be rūbų išeiti (juokiasi). Nuostabus žmogus, tikrai, visi jaučia jam didelę pagarbą. Aš, kaip buvęs priešininkas, jaučiu ją taip pat. Vienas iš fantastinių žmonių ir superinis žaidėjas.
– Eurolyga gan trypčioja vietoje kalbėdama apie Rusijos klubus, kokia būtų jūsų žinutė šia tema?
– Nežinau, kas vyksta, daug nesekiau. Buvo žinia, kad bus permainos, bet paskui apie tas permainas negirdime, bent spauda nieko nerašo. Kaip paprasti fanai laukiame žinių ir viskas.
