Vilniaus „Ryto“ rūpesčiai ir aiškus jų sprendimo būdas

Darius Gudelis prieš sezono pradžią paskelbė, kad Vilniaus „Ryto“ tikslas Europos taurės varžybose – ketvirtfinalis. Vilniečiai kol kas pagal planą žygiuoja to tikslo link.

Su 3 pergalėmis ir 2 pralaimėjimais „Rytas“ mina grupės favoritams Kazanės UNIKS bei Malagos „Unicaja“ ant kulnų bei stumdosi dėl 3–4 pozicijos su Frankfurto „Skyliners“.

Vilniečiai atsiplėšę nuo dviejų paskutinių grupės komandų Turino „Fiat“ bei Baro „Mornar“ ir pasistiprinę, antrajame rate turėtų įjungti aukštesnę pavarą.

Tačiau „Ryto“ aistruolius neramina komandos žaidimo kokybė. Ir juos galima suprasti.

Spalvas sutirštino šeštadienį LKL čempionate patirtas pralaimėjimas Klaipėdos „Neptūnui“ 66:78. Klaipėdiečiai žaidė taip užtikrintai, kad „Rytas“ prie savų sirgalių neturėjo jokių vilčių.

„Neptūno“ sprigtas išryškino didžiausias „Ryto“ problemas.

VIDEO: „Ginčas“: sprigtą nuo „Neptūno“ gavusiam „Rytui“ atėjo laikas pokyčiams?

„Ginčas“: sprigtą nuo „Neptūno“ gavusiam „Rytui“ atėjo laikas pokyčiams?

66 taškai yra klampaus „Ryto“ puolimo atspindys. Pagal puolimo reitingą Europos taurės turnyre tarp 24 komandų sostinės klubas rikiuojasi tik 17-as. Pagal standartinę statistikos išraišką, tai yra 78,4 taško per rungtynes. Palyginimui, rezultatyviausios turnyro komandos renka po 11 taškų daugiau.

„Ryto“ žaidime mažai kūrybos. Po rezultatyvių perdavimų baigiasi tik 47 proc. vilniečių atakų ir tai tėra 19-as rezultatas. Tai iš dalies natūralu, kai komandoje tėra vienas tikras įžaidėjas. Bet Chrisas Krameris Europos taurėje sužaidė dar tik pusę rungtynių ir dėl įvairiausių negalavimų to nedarė visa jėga.

Net LKL pirmenybėse, kur prieš žemesnio lygio varžovus renkant pergales paprastai galima užsikelti rezultatyvių perdavimų vidurkį, pagal šį rodiklį „Rytas“ visame čempionate tėra tik 7-as (16,8 perd.).

Mindaugas Girdžiūnas – žmogus, kurį klubas įsivaizdavo kaip amerikiečio dublerį, per 5 mačus padarė daugiau klaidų (9), nei atliko rezultatyvių perdavimų (8).

Alfredo Pliadžio nuotr./Chrisas Krameris

Maža to, „Rytas“ yra mažiausiai tritaškiais pasikliaujanti komanda – iš tolimų metimų susirenka 22,2 proc. taškų. Be to, „Rytas“ yra mažiausiai tritaškių išmetanti komanda – tolimi metimai sudaro tik 27,1 proc. vilniečių puolimo repertuaro. Nieko keisto, nes „Ryto“ tolimų metimų taiklumas siekia 34,5 proc. Turėkite omenyje, kad tą procentą kelia pats save tritaškių taiklumu, ko gero, stebinantis Dominique'as Suttonas (54 proc.).

Aišku, DJ Seeley visą sezoną nemes tritaškių 13,3 proc. tikslumu, kaip tą kol kas darė Europos taurėje. Amerikietis palieka solidžiausio „Ryto“ krepšininko įspūdį. Kai neblogi jo metimai galiausiai sukris, tai atsispindės ir jo statistikoje, kuri ir dabar nėra bloga (11,6 tšk., 3 perd.).

Tik tokios „Ryto“ komandos statistikos fone labiausiai stebina du dalykai.

Pirmiausia, kad klubas tikėjosi išsisukti su vienu tikru įžaidėju ir rizikuoti komandos puolimo kokybe atsarginio atakų organizatoriaus vaidmenį patikint Mindaugui Girdžiūnui.

Tačiau daugiausiai klaustukų sukėlė sprendimas prie tokios komandos prilipdyti Manny Harrisą – savanaudį krepšininką, kuris klaikiai meta iš trijų taškų zonos (Vilniuje prametė visus 6 tritaškius, o prieš tai sezoną Graikijoje atakavo 26,6 proc.) ir sunkiai skiriasi su kamuoliu.

Kalbant apie komandos komplektaciją, jos vėlavimas prisideda prie chaotiškos sezono pradžios.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Dainius Adomaitis, Linas Kleiza, Darius Gudelis

Manny Harrisui bilietą namo į Ameriką įteikęs Linas Kleiza pabrėžė, kad „Rytas“ išliks agresyvus rinkoje, bet per tris mėnesius M.Harrisas buvo vienintelis Vilniaus komandos pirkinys, jei neskaičiuotume tik labiau ateities eksperimento Norberto Gigos. Kas yra agresyvumas rinkoje, parodė Panevėžio „Lietkabelyje“ visus ant kojų pakėlęs Jonas Vainauskas (aišku, dar laiko klausimas, kaip tie sprendimai atsilieps ateityje).

Be abejo, daug „Ryto“ planų išderino Chriso Kramerio ar Margirio Normanto traumos, Martyno Echodo skausmai – visa tai gerokai išretino Dainiaus Adomaičio rotaciją. Kartais situacija buvo tokia komplikuota, kad „Rytas“ negalėjo rengti pilnaverčių treniruočių penkiese prieš penkis. Tai reiškia, kad Vilniaus komanda vargiai galėjo užplombuoti skaudamas žaidimo vietas.

D.Adomaitis yra treneris, kuris šiaip mėgsta keisti žaidėjus kaip ledo ritulyje ir mielai remiasi didžiule rotacija, bet du mėnesius jis priverstas rotuoti daugiausiai 8 krepšininkais ir visa laimė, kad tą rotaciją padidino sužibėjęs Deividas Sirvydis.

18-metis kol kas demonstruoja fenomenalų žaidimą su 9,8 taško (60 proc. dvit., 53,8 proc. trit.), 3,3 atkovoto kamuolio, 1,8 rezultatyvaus perdavimo (0,3 kl.) ir 12,3 naudingumo balo vidurkiu.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Deividas Sirvydis

Kai atrodė, kad 17 taškų blykstelėjimas Kazanėje tebus vienadienis atsitiktinumas, jaunuolis įsegė po 10 taškų dvejose pastarosiose rungtynėse su Turino ir Mornaro komandomis.

Tokiame amžiuje tokį indėlį į komandos žaidimą „Ryto“ istorijoje įnešė turbūt tik tokie vardai kaip Arvydas Macijauskas ar Ramūnas Šiškauskas.

Nieko nuostabaus, kad NBA skautai vis dažniau teiraujasi dėl D.Sirvydžio progreso. Nors smulkaus sudėjimo puolėjo galimybes žaisti stipriausioje krepšinio lygoje jie dar vertina gan skeptiškai, mažų mažiausiai jie jame regi potencialą tapti labai aukštos klasės Eurolygos krepšininku.

Visa laimė, kad „Rytas“ nebeketina iškrėsti Manny Harriso kvailystės ir nebesidairo pastiprinimo D.Sirvydžio pozicijoje. Lino Kleizos darbas surasti tinkamą atakų organizatorių bus labai atsakingas. D.Adomaitis nori ir iš toli pataikančio, ir žaidimą kuriančio įžaidėjo, kuris galbūt išspręstų dvi esmines „Ryto“ problemas puolime. Bet tokį krepšininką rinkoje rasti bus nelengva. Arba tai tiesiog kainuos labai brangiai.

D.Sirvydis yra ne vienintelis žaidėjas, pasinaudojęs vėluojančia komplektacija. „Rytui“ praverstų ir vienas prieš vieną po krepšiu tvirčiau besiginantis vidurio puolėjas, bet Evaldas Kairys pateisino D.Adomaičio pasitikėjimą rinkdamas vid. 9,4 taško (72,5 proc. dvit.), 5,2 kamuolio (2,4 puolime) ir po 15 naudingumo balų per rungtynes. Centras, kuriam buvo numatytas labiau atsarginio vaidmuo, komandoje yra antras pagal naudingumą (!).

Dar nė viena komanda pirmą lapkričio savaitę nepasmerkė savęs blogai sezono pabaigai. Ypač tokia, kurios dar niekas nematė susikomplektavusios ir žaidžiančios pilna sudėtimi. Taip mes dar ir neišvydome tikrųjų „Ryto“ galimybių, kad būtų galima jį kritikuoti ir nurašyti.

VIDEO: „urBONUSas“: „Ryto“ problemos ir džiaugsmai

„urBONUSas“: „Ryto“ problemos ir džiaugsmai

Taip, „Rytas“ demonstruoja nesimpatišką krepšinį, bet bent jau D.Adomaičio komanda įsisavina gynybos principus. Netikslumų dar netrūksta, bet pagal gynybos reitingą „Rytas“ Europos taurėje rikiuojasi šeštoje vietoje.

Potencialo tikėti žaidimo planu yra, nes tą parodė ir pergalė prieš Malagos „Unicaja“ Europos taurės sezono atidaryme, ir vos nepaguldytas Kauno „Žalgiris“.

Įsigijusi vieną arba du naujokus, Vilniaus ekipa galbūt užplombuos paskaudusias žaidimo skyles puolime. Svarbiausia, normalizuos treniruočių ir komandos suformavimo procesą. Didžiulė atsakomybė kris ant vadovybės pečių, nes, kaip parodė Manny Harriso pavyzdys, kartais papildymas gali labiau trukdyti, nei padėti.

Bendras „Ryto“ paveikslas dar nei šioks, nei toks, bet yra priežasčių tikėtis, kad komandos sirgaliai vėliau turės progų džiaugtis vaizdu prieš savo akis.

„Ryto“ rūpesčiai ir jų sprendimo būdas – kaip ant delno. Dabar tik reikia geriausio sprendimų priėmimo.