Ir ši skambi frazė nėra laužta iš piršto. Taip mano vilniečių vairininkas ir jis neklysta. Pavyzdžiui, keturias iš penkių rungtynių, kuriose T.Petersonas pelnė dviženklį taškų skaičių, „Lietuvos rytas“ laimėjo.
„Visada galvojau, kad „ketvirtos“ pozicijos žaidėjas turi turėti gerą metimą. Mes pastebėjom, kad, kai jis pataiko 2-3 tritaškius, mums atsiveria rankos. Jis yra vienas svarbiausių mūsų žaidėjų. Nuo jo pasirodymo priklauso visa komanda“, – taip apie savo auklėtinį kalbėjo R.Kurtinaitis.
Mes pastebėjom, kad, kai jis pataiko 2-3 tritaškius, mums atsiveria rankos. Jis yra vienas svarbiausių mūsų žaidėjų.
Aukštas, mobilus, taiklią ranką turintis ir gynyboje „negrybaujantis“ 32-ejų amerikietis yra ketvirtas komandoje pagal žaidimo laiką Europos taurėje, kurioje renka po 10,3 taško, atkovoja po 4,5 kamuolio ir renka po 11,3 naudingumo balo.
Nuo sezono pradžios „Lietuvos ryte“ rungtyniaujantis T.Petersonas į sostinę atvyko po, kaip ir pats pripažįsta, sunkiausio sezono dešimtmetį trunkančioje karjeroje.
Nors su Jeruzalės „Hapoel“ jis tapo Izraelio čempionu, tačiau šioje komandoje vaidmuo buvo ne toks, prie kokio sunkusis krašto puolėjas buvo įpratęs.
Lyginant su 2015-16 metų sezonu, kuomet T.Petersonas, atstovaudamas Saratovo „Avtodor“ Europos taurėje vertė po 18,5 taško, Izraelyje jo vidurkis smuko iki 6,9 taško per susitikimą.
„Sezonas Rusijoje buvo man statistiškai sėkmingiausias. Tada išvykau į Jeruzalę ir mano vaidmuo drastiškai krito. Tapau tiesiog rotacijos žaidėju. Turėjome labai daug dominuoti norinčių žaidėjų. Jie buvo talentingi, bet daugiausiai žaidė vienas prieš vieną.
Tiesiog stengiausi pritapti ir įsiterpti, daryti viską, kad kažkiek padėčiau puolime ir, žinoma, gerai gintis. Tai ir dariau, su komanda nužygiavome toli, bet asmeninė statistika iš manęs buvo paimta“, – 24sek pasakojo „Lietuvos ryto“ puolėjas.
R.Kurtinaitis žinojo, koks žaidėjas yra T.Petersonas ir treneriui nekilo abejonių dėl krepšininko sugebėjimų. Ne vienerius metus amerikiečio karjerą stebėjęs strategas pagaliau gavo galimybę pasikviesti krepšininką ir ja pasinaudojo.
Vilniečių treneris per pratybas yra itin griežtas, dažnai žeria aštrius pamokymus savo auklėtiniams, tačiau T.Petersonas pastabų sulaukia gan retai.
Vienintelės dviženklio rezultatyvumo T.Petersono rungtynės Europos taurėje, kurių komandai nepavyko laimėti, buvo prieš Sankt Peterburgo „Zenit“. Komandą, su kuria trečiadienį „Lietuvos rytas“ žais išvykoje ir, jei nori pratęsti žygį Europoje, privalės laimėti.
Rusijoje T.Petersonui kartas nuo karto teks pasistumdyti su atletiškuoju „Zenit“ lyderiu Drew Gordonu, kuris dar praėjusį sezoną gynė „Lietuvos ryto“ spalvas.
„Drew yra labai atletiškas. Reikia kuo toliau nuo krepšio jį išlaikyti, kas, žinoma, nepavyks. Tačiau mes galime stumti jį kuo toliau ir nuo to bus tik geriau. Kuo jis arčiau – tuo tampa geresnis.
Galbūt reikės jam leisti mesti sudėtingesnius metimus, kaip puskabliai iš trijų metrų. Kartais galima taip rizikuoti, nes tokie metimai nėra lengvi. Reikia neleisti jam dėti iš viršaus ir mesti lengvų metimų iš po krepšio“, – išsamiai apie būsimą varžovą ir žaidimą prieš jį 24sek kalbėjo T.Petersonas.
– Sankt Peterburge laukia dar vienos „mirk arba gyvenk” rungtynės, kokios mintys prieš jas? – 24sek paklausė Traviso Petersono.
– Žinoma. Mums pergalė būtina, su tokiomis mintimis ir vykstame, būsime alkani.
– Paties sezono startas buvo vidutiniškas, kaip pavyko pagerinti žaidimą?
– Atvykus į naują komandą, svarbiausia surasti savo vaidmenį. Dabar kai kuriose rungtynėse man pavyksta sužaisti geriau, kitose ne taip gerai, bet aš nežiūriu į asmeninę statistiką. Kadangi tai nėra karjeros pradžia, man svarbiausia – pergalės.
– Rimas Kurtinaitis minėjo, kad praėjęs sezonas Izraelyje pačiam nebuvo sėkmingas. Kaip pavyko jį užmiršti ir atversti naują puslapį Vilniuje?
Prieš dvejus metus buvęs sezonas Rusijoje buvo man statistiškai geriausias. Tada išvykau į Jeruzalę ir mano vaidmuo drastiškai krito. Tapau tiesiog rotacijos žaidėju.
– Jei žvelgtume dar anksčiau, tai prieš dvejus metus buvęs sezonas Rusijoje buvo man statistiškai geriausias. Tada išvykau į Jeruzalę ir mano vaidmuo drastiškai krito. Tapau tiesiog rotacijos žaidėju.
Turėjome labai daug dominuoti norinčių žaidėjų. Jie buvo labai talentingi, bet daugiausiai žaidė vienas prieš vieną. Tiesiog stengiausi kažkaip pritapti ir įsiterpti, daryti viską, kad kažkiek padėčiau puolime ir, žinoma, gerai gintis.
Tai aš ir dariau, mes su komanda nužygiavome toli, bet asmeninė statistika iš manęs buvo paimta. Tačiau, kaip jau minėjau, ne tai man yra svarbiausia. Visada žinojau, kad puolime galiu pataikyti, būti produktyvus kituose komponentuose. Dabartinis treneris mane žinojo nuo tada, kai žaidžiau Rusijoje, todėl jam mano prastesnis pastarasis sezonas nebuvo problema.
– Rimas Kurtinaitis yra žinomas kaip griežtas treneris, rengiantis gan sunkias treniruotes, ar to ir tikėjaisi prieš atvykdamas?
– Apie tai žinojau, teko kalbėtis su keletu vaikinų apie jo treniravimą. Jis yra toks, koks yra. Jis nori laimėti, o tai yra svarbiausia. Aš tai taip pat mėgstu. Rimas gerai mus skaito kaip žaidėjus, todėl žino, kada pailsinti. Kartais jis nėra toks reiklus. Treniruotėse tu mokaisi, todėl, jei jose yra sunku, rungtynėse bus lengviau, kas yra gerai.
– Rusijoje teks žaisti prieš Drew Gordoną, kaip ruošiesi jį stabdyti?
– Jis yra vienas pagrindinių jų žaidėjų, kuriam puikiai talkina gynėjai, taip išsiplečia jų puolimas. Drew – labai atletiškas. Reikia jį išlaikyti kuo toliau nuo krepšio, kas, žinoma, nepavyks. Tačiau mes galime stumti jį kuo toliau ir nuo to bus tik geriau. Kuo jis arčiau – tuo geresnis.
Galbūt reikės leisti mesti sudėtingesnius metimus, kaip puskabliai iš trijų metrų. Kartais galima taip rizikuoti, nes šie metimai nėra lengvi. Reikia neleisti jam dėti iš viršaus ir mesti lengvų metimų iš po krepšio.
– „Top 16“ etape patyrėte tris pralaimėjimus iš eilės, kaip išlaikote tinkamą psichologinę būseną?
– Pirmosios etapo rungtynės prieš „Zenit“ mums buvo labai skaudžios, nes žaidėme namie, tai buvo pralaimėjimas mažu skirtumu ir, žinoma, etapo startas. Mūsų akimis, dar skaudžiau buvo kristi Italijoje prieš „Fiat“. „Bayern“, žinoma, yra aukštesnio lygio komanda, iš jos visi daug tikisi, tačiau vis tiek manau, kad galime prieš juos laimėti.
Negalvoju, kad buvome visiškai išmušti iš kažkurių rungtynių, todėl tiesiog išlaikome tą patį mąstymą. Taip, pralaimėjimai buvo sunkūs, bet dabar visos rungtynės yra „mirk arba gyvenk“, todėl privalome išlaikyti mąstymą, jog privalome laimėti. Kartais žaidėjai tokias situacijas priima kaip spaudimą, kartais tai tampa papildomu stimulu. Aš manau, kad mes priėmėme tai kaip motyvaciją, kas yra gerai.
– Kiek tavo akimis „Lietuvos ryto“ komanda dar turi potencialo?
– Manau, kad labai daug. Kai kurias komandas Europos taurėje nugalėjome gan lengvai, neblogai sužaidėme kai kurias išvykos rungtynes. Tikiu, kad, kai žaidžiame taip, kaip mokame, turime labai daug galimybių. Svarbiausia yra gynyba. Puolime mes ir taip turime begalę ginklų, gerai skirstome kamuolį, tačiau gynyba laimi rungtynes ir čempionatus. Kai ginamės kietai ir visi prie to prisideda atkaklumu, mus nugalėti labai sunku.
